2015 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis

Kas gelbės Lietuvą 2016-aisiais?

Lietuvoje buvo susiformavusi graži tradicija, kad kas ketverius metus Seimo rinkimuose pasirodydavo nauji gelbėtojai nuo visų Lietuvą kamuojančių problemų. 2000 metais tai buvo Naujoji Sajunga, 2004 metais DP ir TT, 2008 - Tautos prisikėlimo partija, 2012 - Drąsos kelias. Tendencijos tokios, kad paskutinės dvi buvo labai labai trumpalaikės.



Prieš 2016 metų rinkimus horizonte gelbėtojų nematyti. Prezidento rinkimai parodė, kad tokiu galbūt galėtų būti Naglis Puteikis. Nors savivaldos rinkimuose jo remiami judėjimai puikiai pasirodė Vilniuje ir Klaipėdoje, bet tai daugiau lėmė paties politiko, o ne jo sąjungininkų įdirbis ir žinomumas, nes pastarieji buvo pasyvoki. 2016-ieji jau čia pat, pagrindiniai konkurentai jau ruošiasi rinkimams, o iš Puteikio stovyklos kol kas apie Seimo rinkimus daug žinių nėra. Pats politikas yra sakęs, kad dalyvaus su Lietuvos sąrašo, Krikščioniškosios demokratijos partijos ir Lietuvos centro partijos koalicija.

Po sėkmingų Visvaldui Matijošaičiui rinkimų, pradėta kalbėta apie galimą nepartinių savivaldos komitetų junginį, kuris galėtų pabandyti triumfuoti ir Seimo rinkimuose. Matijošaitis yra įregistravęs „Vieningos Lietuvos“ ir „Vieningo Vilniaus“ pavadinimus, bet kaip pats teigė tik tam, kad niekas nepasinaudotų panašiu vardu. Vėlgi, kai didžiosios partijos jau visu pajėgumu dirba rinkimams, šokti į judantį traukinį yra vėloka.

Taigi, dėl mandatų kovos senos gerai pažįstamos partijos. Atsižvelgiant į nuomonių apklausas ir ankstesnių metų patirtį, į parlamentą tikrai pateks LSDP, TS LKD. LRLS. Ypač perspektyviai atrodo LRLS galimybės vėl pasirodyti sensacingai gerai, nes nėra naujos partijų pasiūlos, tad mėgstantys išbandyti naujus gelbėtojus rinkėjai šį kartą gali pasirinkti LRLS, nes jie valdžioje yra buvę tik kaip mažesnieji partneriai. Gali būti, kad politinė reklama, kaip ir savivaldos rinkimuose bus banali ir populistinė - su langų daužymais, telefonų numerių skelbimais ir absoliučiai nepolitiniu tvirtinimu, kad „Viskas bus gerai“. Gal tik 1509 LT minimalios algos bus išvengta.

Antrojoje rinkimų lygoje intrigos bus daugiau. TT kol kas atrodo, kad gali jaustis gana ramiai, nors aš maniau, kad jie po Mazuronių pasitraukimo reitinguose smuks, nes Paksas tikrai visuomenei jau kiek atsibodo. Tačiau taip neįvyko ir jie reitinguose paprastai ketvirti. DP čia atrodo silpniau, bet visi žino, kad jeigu Viktoras nuoširdžiai imsis kampanijos, tai bent jau 5 procentus DP surinks. Be to, jie tradiciškai stiprūs regionuose, kur turi ir lojalios žiniasklaidos tinklą.

Jeigu bus žemas rinkėjų aktyvumas, neabejotinai praktiškai šimtaprocentinius šansus turi ir LLRA. Į parlamentą patekti gali ir valstiečiai. Europos parlamento rinkimuose jie parodė, kad 8 metai be frakcijos Seime jų dar nepavertė tik regionine partija.

Taigi, nors naujų gelbėtojų ir nebus, intrigos vis tiek turėsime pakankamai.

2015 m. lapkričio 18 d., trečiadienis

Pasaulis po Paryžiaus įvykių

Prie teroro aktų priprasti įmanoma turbūt tik tada, kai jie vyksta kažkur labai labai toli, šalyse, kurios mums yra tik geografinės sąvokos. Juk kai panašūs įvykiai į Paryžiaus vyksta kažkur, kur ir taip nėra ramybės, vyrauja chaosas, daug dėmesio tam neskiriama. Naiviai tikimasi, kad priešas yra už vartų, o paskui paaiškėja, kad jokių vartų nebėra ir jis yra kieme.




Pasaulis nebebus toks, koks buvo anksčiau. Vakarai buvo gerokai prisnūdę. Bokštai-dvyniai, Madridas ir Londonas buvo seniai. Osama nušautas. Charlie Hebdo teroro aktas buvo nukreiptas prieš tuos, kurie provokavo. Tai jokiu būdu nėra pateisinimas, bet eilinis prancūzas ar europietis galėjo jaustis santykinai saugus.

Dabar ISIS greičiausiai per labai trumpą laiką smogė Rusijai ir Vakarams. Ir vieni, ir kiti paskutinius kelerius metus savo visą dėmesį skyrė Ukrainai. Dabar į dėmesio centrą brovėsi Sirija, bet ji juk toli. O dabar visas veiksmas priartėjo.

Sudoroję Osamą bin Ladeną ir jo grupuotę, Vakarai gavo naują iššūkį. Rimtesnį, bet tikrai ne neįveikiamą. Veikti reikia subtiliai. Reikia tokios jėgos, kad ISIS būtų smogta iš peties ir žmonės galėtų būti drąsūs žinodami, kad bent jau jos smogikai šalims negresia. Jeigu Vakarų šalys neįrodys, kad gali susidoroti su ISIS, tai reikštų tų valstybių, kurioms būtų smogta vyriausybių pralaimėjimas ir galbūt radikalesnių jėgų atėjimą į valdžią. Kita vertus, visi vengs didelių karinių nuostolių, kurie būtų neišvengiami rimčiau įsitraukus į sausumos operacijas. Dar vienas aspektas - taikos balandis JAV soste. Nuo to, kiek JAV bus rimtai nusiteikusi kapotis su ISIS, priklausys labai daug. Obama kol kas atsargus, JAV tiesiog ISIS grėsmių nepaliesta. Neatmestina, kad tik rimtas teroro aktas pačioje JAV galėtų kažką išjudinti. Arba prezidento rinkimų baigtis. Dabartinė padėtis, kai daugiau rengiami antskrydžiai, o sausumos operacijas atlieka kurdai, yra patogiausia daugeliui suinteresuotų šalių. Tačiau to gali ir nepakakti.

Dar vienas klausimas, kuriuo padėtis turėtų keistis, yra pabėgėlių klausimas. Visos šios dramos pradžioje maniau, kad be kalbų reikia padėti ir priimti pabėgėlius. Tačiau mastams augant ir situacijai virstant sunkiai kontroliuojama, mano pozicija keitėsi. Pirmiausiai, reiktų siekti, kad būtų geresnės sąlygos Sirijos pašonėje esančių šalių pabėgėlių stovyklose. Nes vienas iš veiksnių, kodėl Europa sulaukė tokio antplūdžio yra ir pabėgėlių stovykloms nurėžtas finansavimas. Galiausiai, jeigu įmanoma, reikia aiškiai apibrėžti, kas yra tos tautinės ar religinės grupės, kurioms pavojus yra realus. Aišku, pasakyti visada yra lengviau negu padaryti. Šis klausimas sprendžiamas sunkiai. Galiausiai, pabėgėlių antplūdžių yra buvę ir mažesnių. Politikai turės rasti geresnę išeitį arba užleisti savo kėdes kitiems. O tie kiti greičiausiai bus iš tų, kurie pastatys sienas tiesiogine ar perkeltine prasme.

Aišku viena, Europa dabar bus kitokia, negu buvo anksčiau.

2015 m. lapkričio 12 d., ketvirtadienis

Europos futbolo klubų TOP 20. Spalis



Prabėgo spalis, kuris į reitingą įnešė daug pokyčių. 



EPL desantas TOP 20 padidėjo. Arsenal iškart šovė į pirmą penketuką, Leicester City kol kas yra 17-i. Iš geriausiųjų dvidešimtuko išbildėjo Everton. Man. City ir Spurs savo pozicijas gerino, West Ham ir Man. United pablogino. Lietuviškasis Watford šiuo metu 38-as. 

Ispanija vieną klubą prarado – Deportivo nukrito į 28 vietą. Real ir Barcelona laikosi tarp 7 geriausiųjų, Celta ir Atletico yra pirmo ir antro dešimtukų sandūroje, o Villarreal nukrito iš 4 vietos į 15-ąją. 

Vokiečiai prarado Schalke, kuri tėra vos 29-a. Bayern (foto Lewandowski) ir Borussia laikosi TOP4.

Išsišokėliai Chievo ir Torino buvo nublokšti net į penktąjį dešimtuką. Į TOP 20 iškopė Napoli. Roma reitinga kilo, Fiorentina krito.

Ligue1 derlius padvigubėjo. Prie PSG ir Nice prisijungė Angers ir Lyon.Lietuviškasis Rennes nukrito į 31 vietą. 

Mėnesio šaunuoliai

Mgladbach

Iki tol vos dvi pergales iškovojęs Mgladbach spalį nesuklupo apskritai. 12 taškų iš 12. Prieš juos kapituliavo išvykose sutriuškinti Eintracht ir Hertha, įveikti pajėgūs Wolfsburg ir Schalke. Per mėnesį Wolfsburg įmušė 14 įvarčių, praleido vos tris. +9 vietos Bundeslygoje ir +63 reitinge. 

Mėnesio nevykėliai

Everton

Per mėnesį iškovojo vos tašką – derbyje su Liverpool. Pralaimėjo Arsenal, savame stadione buvo sutriuškinti MU. -7 vietos Premier lygoje ir -32 reitinge.
Reitingas:
1.       (1) Bayern 82,3 tšk.
2.       ((3) Real Madrid 68,4 tšk.
3.       (8) Man. City 65,4 tšk.
4.       (2) Borussia Dortmund 61,6 tšk.
5.       (23) Arsenal 56,7 tšk.
6.       (7) PSG 54 tšk.
7.       (12) FC Barcelona 46,8 tšk.
8.       (16) Spurs 45,6 tšk.
9.       (31) Napoli 44,4 tšk.
10.   (5) Celta 43,2 tšk.
11.   (13) Atletico 42,6tšk.
12.   (6) Man. United 41,4 tšk.
13.   (18) AS Roma 40,3 tšk.
14.   (9) West Ham United 39,2 tšk.
15.   (4) Villarreal 39 tšk.
16.   (10) Fiorentina 37,2 tšk.
17.   (32) Leicester City 37 tšk.
18.   (26) Lyon 35 tšk.
19.   (24) Angers 34,9 tšk.
20.   (20) Nice 34,8 tšk.
...
24. (87) Borussia Mgladbach 27,8 tšk.
...
31. (21) Rennes 23 tšk.
...
38. (48) Watford 20 tšk.
...
47. (15) Everton 17 tšk.

Apie TS LKD vienmandatininkų strategiją

Savaitgalį TS LKD pasitvirtino daugumą kandidatų vienmandatėse apygardose. Paprastai partijos retai keičia tuos savo kandidatus, kurie metai iš metų laimi savo apygardose. Stabilumas yra tarsi draudimo polisas, kad jeigu nenutiks nieko netikėto, partija tos vietos nepraras.




TS LKD šiuo atžvilgiu paruošė revoliuciją. Žygimantas Pavilionis, Mykolas Majauskas, Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis, Tadas Langaitis, Andrius Kupčinskas ir mažiau visuomenėje žinomi veikėjai kandidatuos rinkimuose pirmą kartą. Dauguma iš paminėtųjų būtent tose apygardose, kur iki šiol TS LKD laimėdavo.

TS LKD rizikuoja. Nauji kandidatai, nesvarbu, kad dauguma jų yra puikiai žinomi bent jau tam tikruose sluoksniuose nebūtinai pasieks tokių gerų rezultatų, kokių iš jų laukiama. Partija mažiau rizikuotų, jeigu remtųsi jau patikrintais lyderiais, arba perversmas būtų bent jau ne toks didelis.

Tačiau TS LKD galima suprasti. Dalis ilgamečių Seimo narių, gerai žinomų visuomenėje, bus metami į kovą ten, kur TS LKD tikrai nėra tikra dėl pergalių. Rasa Juknevičienė kandidatuos Panevėžyje, kur paskutiniu metu dominuodavo Darbo partija. Emanuelis Zingeris Prienuose, Mantas Adomėnas - Kaišiadoryse, Arvydas Vidžiūnas - Šakiuose. Aišku, ne visi iš jų yra vienodai gerai žinomi ir populiarūs, bet patirties turi daug.

Jeigu viskas veiks pagal partijos planą, vienmandatės apygardos bus išsaugotos, o ilgamečiai Seimo nariai pasieks netikėtų pergalių ten, kur TS LKD anksčiau sekdavosi sunkiai. Išsiųstieji į apygardas, kuriose partija paprastai nelaimi, labai daug nerizikuoja, nes daugelis jų turėtų patekti į Seimą bent jau pagal partijos sąrašą.

Viso to rezultatas gali būti labai geras arba labai blogas. Nauji vienmandatininkai nebūtinai pasieks pergales, partijos veteranai nebūtinai užkariaus naujų teritorijų. Rizika nemaža, bet lenktynėse su LSDP ir LRLS, kur kol kas TS LKD bent jau pagal reitingus atsilieka, rizikos turbūt ir reikia.

Tiesa, ne viskas vyksta pagal planą. Skyrių ir partijos vadovybės nuomonės kartais išsiskiria. Dėl to kol kas nėra patvirtinti tokie kandidatai kaip Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Andrius Navickas ar Vytautas Kernagis jaunesnysis. Tai irgi gali būti kliūtis iki galo įvykdyti norimą strategiją.

2015 m. lapkričio 11 d., trečiadienis

Ministrų reitingas. Lapkritis

Prabėgo dar vienas mėnuo ir vėl laikas reitingui.

1. (1) Rokas Masiulis.



Teigia, kad valstybė neketina nutraukti sutarties su Statoil. Teigia, kad Lietuva tampa energetikos technologijų centru. Teigia, kad Lietuvai reikia daugiau galimybių ir saugumo. Žada įmones, nenaudojančias dujų atleisti nuo pajėgumų dedamosios. Žada bendradarbiauti su Latvija. Žada išteklių importą iš JAV. Panaikinta kogeneracijos skatinimui skirta kainų dalis.

 2. (5) Evaldas Gustas. Teigia, kad Lietuvos regionuose yra didelis verslumo potencialas. Sieks paprastesnių ir aiškesnių viešųjų pirkimų procedūrų. Kuria verslo konsultantų tinklą, paskyrė laikiną Verslios Lietuvos vadovę. Dalyvavo pasaulio lietuvių ekonomikos forume. Teigia, kad Doing Business vertins ir darbo santykius. Dėkojo turizmo visuomenei.

3. (4) Linas Linkevičius. Teigia, kad nėra jokių slaptų susitarimų su Baltarusija dėl Astravo AE, lankosi šioje šalyje. Lankėsi Moldovoje, kur ragino išsaugoti tai, kas pasiekta. Negirdėjo, kad Lenkijos lietuviai priekaištautų šalies valdžiai. Bendravo su įvairių šalių žurnalistais.

4. (10) Audronė Pitrėnienė. Teigia, kas SGD klasterio kūrimui reikia bendradarbiavimo su verslu. Prašė laišką mokiniams. Norėtų aukštesnio stojimo balo stojant į universitetus. Mano, kad pedagogus rengiančios mokymo įstaigos turėtų susivienyti. Lankėsi Telšių rajone.

5. (9) Algimanta Pabendinskienė. Išsilaikė poste 1000 dienų. Žada didesnes pensijas nuo sausio 1. Lankėsi Telšiuose. Žada didesnes būsto nuomos kompensacijas laukiantiems soc. būsto. Siūlo savivaldybėms skatinti globėjus iš nepanaudotų soc. išmokoms lėšų.

6. (11) Šarūnas Birutis. Lankėsi Zarasuose, Šiauliuose ir Obeliuose. Teigia, kad Kaunas labai svarbus kultūrai. Siekia patobulinti Basanavičiaus aikštę. Teigia, kad Lietuvoje ne vieta skaldančiai Maskvos politikai.

7. (12) Rimantas Sinkevičius. Lankėsi Jurbarke, Žeimiuose, Upininkuose. Seule. Pertvarkė traukinio mašinistų veiklos reglamentavimą.

8. (13) Juozas Olekas. Teigia, kad atnaujinti pasiūlymai dėl šarvuočių labiau atitinka Lietuvos poreikius. Prognozuoja, kad penktadalis šauktinių liks kariais profesionalais. Gydėsi Santariškėse dėl gripo komplikacijų.

9. (3) Rimantas Šadžius. Teigia, kad 2016-ųjų pajamos planuojamos konservatyviai. Žada 2 procentų BVP augimą. Džiaugiasi augančiomis savivaldybių pajamomis. Teigė, kad Lietuva jau turi progresinius mokesčius.

10. (14) Rimantė Šalaševičiūtė. Lankėsi Rokiškyje ir Širvintosde. Žada piginti vaistus. Teigia, kad sveikatinimo srities reglamentavimas negali būti skubotas. Buvo apklausta Malinausko skandale.

11. (6) Saulius Skvernelis. Mano, kad vairuotojams turėti būti nulio promilių riba. Nustatė aiškius ginklo panaudojimo reikalavimus pareigūnams. Teigia, kad BPC nėra skambučių dispečerinė, nemano, kad jam reikia parlamentinės kontrolės. Teigia, kad paskambinus nereikia būti buduliu. Įtikino Vyriausybę, kad reikią pertvarkyti VSAT, nors ši idėja ir kontraversiška.

12. (2) Kęstutis Trečiokas. Teigia, kad neteisėtas atliekų įvežimas iš Airijos yra skandalingas. Gavo pasiūlymą iš Pakso pertvarkyti Saugomų teritorijų tarnybą. Nereikalaus Wolkswagen atlyginti žalą. Žada rūpintis Kamšos slėniu. Skandalingai sumažino kai kurių vietų apsaugos lygmenį.

13. (7) Virginija Baltraitienė. Skaniai kepa šernieną. Siūlo naujai apibrėžti gyvūnų ženklinimo tvarką. Teigia, kad yra žmonių, kurie pragyvena iš trijų karvių. Gina su patarėju po JAV klajojusią NŽT vadovę.

14. (8) Juozas Bernatonis. Siūlo naują Seimo rinkimų tvarką. Nusivylė dėl partnerystės įstatymo atmetimo. Prašo atlikti Lukiškių kalėjimo konkurso auditą. Buvo apsistojęs Malinausko vandens parke. Įklimpo dėl neaiškių savo namo statybų.

2015 m. lapkričio 5 d., ketvirtadienis

UEFA Čempionų lyga. Bayern - Arsenal 5:1

Įspūdžiai po rungtynių tokie:

1. Thiago. Nemušė įvarčių, atliko vieną rezultatyvų perdavimą. Bet buvo tas žmogus, kuris absoliučiai kontroliavo žaidimą aikštės viduryje. Jo meistriškumas leido Bayern kontroliuoti rungtynes ir prispausti varžovus prie vartų. Jeigu šį sezoną išvengs traumų, o Bayern laimės Čempionų lygą, turės visas galimybes būsi finaliniame Auksinio kamuolio trejetuke.

2. Muller. Įmušė du įvarčius. Galėjo įmušti ir daugiau, bet Čech turėjo puikias rungtynes. Kaip visada, buvo itin energingas ir karingas.

3. Alaba. Pirmiausiai vien dėl to epizodo, kai sutvarkė keletą gynėjų ir įmušė fantastinį įvartį jis yra vertas paminėjimo. O dar be viso to jis ir atliko puikų perdavimą Robben, po kurio šis įmušė. Ir per pusę kėlinio visiškai nuvarė nuo kojų Campbell. Abejoju, ar pasaulyje šiuo metu yra geresnis kairysis gynėjas.

4. Giroud. Jam buvo sunkios rungtynės, nes jis nėra iš tų puolėjų, kurie gali vieni išmaudyti krūvą gynėjų. Tačiau jis išliko labai darbštus ir kovingas. Sulaukęs progos įmušė tiesiog puikų įvartį.

5. Charakteris. Arsenal jo neturi. Atrodė taip, lyg iš anksto žinotų, jog Bayern juos aplamdys ir darys ką nori. Nors šį sezoną kibirkščių Arsenal žaidime daug, bet kiekvieną teigiamą bangą kol kas lydi ir skaudūs niuksai. Aišku, stabiliam žaidimui nepadeda ir traumos.


2015 m. lapkričio 4 d., trečiadienis

Spalio mėnesio žmogus - Vladimiras Putinas

Tradiciškai apie pagrindinius mėnesio veikėjus pasaulio politikoje.

1. Vladimiras Putinas.



 Sirijoje daro ką nori. Bombarduoja tuos, kurie kenkia Assadui, daro gana mažai žalos ISIS. Pastebėta, kad Sirijoje jau yra ne tik karinės oro pajėgos. Kitas svarbus įvykis - Malaizijos oro linijų lėktuvo katastrofos tyrimas, kuris nors ir tiesiogiai Rusijos remiamų separatistų neapkaltina, bet tarp eilučių viskas kaip ir aišku.

2. Beata Szydlo. Turėtų tapti naująja Lenkijos premjere. Teisė ir Teisingumas nušlavė Piliečių platforma, nors jos valdymas pasižymėjo augančia ekonomikos gerove. Lietuva gali išnaudoti šį momentą gerindama santykius su Lenkija, nes bent jau Lecho Kaczynskio Lenkija buvo artima Lietuvos sąjungininkė.

3. Angela Merkel. Bando srėbti pačios prisivirta koš su pabėgėliais. Ima laikytis atsargesnės pozicijos, nes visų milijonų Vokietija nesutalpins.

4. Aleksandr Lukashenko. Laimėjo eilinius prezidento rinkimus ir dar pavyko nusikratyti dalies ES sankcijų. Seniai jo pasirodymas rinkimuose buvo toks tvirtas ir rezultato, i r visiškos ramybės po rinkimų prasme.

5. Recep Tayyip Erdogan. Turkija kalbasi su ES kaip spręsti pabėgėlių klausimą ir Turkija mėgins išpešti kiek įmanoma daugiau naudos. O laisvalaikiu Erdogan dorojosi su opozicija.

2015 m. spalio 29 d., ketvirtadienis

EURO 2016: paskutinių vietų dalybų prognozės

Po dviejų savaičių sužinosime paskutines keturias EURO 2016 dalyves. Šiandien apie tai, ko reiktų laukti.




Vengrija - Norvegija

Abiems šalims tai galimybė po labai ilgo laiko grįžti į Europos čempionatus. Vengrija paskutinį kartą ten žaidė 1972 m, Norvegija 2000 m. Komandų pajėgumas apylygis. Vengrija turi daugiau individualiai stiprių žaidėjų ir didesnį atakuojantį potencialą - Dzsudzsak ir Szalai tikrai norvegams sukels daug problemų, vartuose bus Liverpool atsarginis Bogdan. Kita vertus, Norvegijos sudėtis atrodo lygesnė, o Nordtveit ir Co bandys kiek įmanoma labiau apsunkinti vengrų kūrėjų darbą. Vaizdas aikštėje turėtų būti įdomus.

Airija - Bosnija ir Hercegovina

Bosniams patekti į antrą iš eilės turnyrą bus sunku. Individualiai jie pajėgesni - Pjanič (foto), Dzeko, Ibiševič, Begovič ir Besič žaistų starto sudėtyje daugelyje rinktinių. Airijos rinktinėje būtų galima išskirti Everton duetą Coleman ir McCarthy, galbūt dar McGeady, kuris taip pat žaidžia Everton. Dauguma airių žaidžia Premier lygoje arba Championship. Nors bosniams aukščiausiose lygose žaidžiančių futbolininkų taip pat netrūksta, tačiau yra ir žaidžiančių Kipre, Austrijoje, Lemkijoje ar Kazachstane. Kitas svarbus aspektas, treneriai. Martin O'Neill turi gerokai daugiau aukščiausio lygio darbo patirties nei Baždarevič, Patirtis airių pusėje, tačiau daugiau žvaigždžių turintys bosniai turėtų prasiskinti kelią.

Slovėnija - Ukraina

Ukraina turėtų žengti toliau. Jos sudėtis suręsta iš kovų Čempionų lygoje užgrūdintų Dinamo ir Shakhtar žaidėjų. Jie turi tokias žvaigždes kaip Konoplyanka ir Yarmolenko. Yra ir vienas kitas Ševčenko eros veteranas - Tymoshchuk, Rotan, bet vyrauja tie, kurie EURO 2012 dar buvo jauni ir nepatyrę, o dabar subrendę žaidėjai. Slovėnijos galią tikrino Lietuva. Įspūdingiausia grandis - vartininkai, Oblak ir Handanovič tandemo galėtų pavydėti net žymiai galingesnės komandos. Birsa, Iličič, Kampl ukrainiečiams problemų kels, bet jie turi galingesnę ir labiau patyrusią komandą, todėl į Prancūziją išvyks.

Danija - Švedija

Eriksen prieš Ibrą. Švedijos futbolo rinktinės problemos nekinta - naujoji Švedijos karta nė iš tolo neprilygsta tiems Ibros komandos draugams, kurie leisdavo stabiliai patekti į pagrindinius turnyrus - Ljunberg, Larsson. Be Ibros dar būtų galima išskirti atraminį saugą Wernbloom, Granqvist, Ekdal. Jaunų talentų nedaug, nors Guidetti ir Tellin teikia vilčių. Danija su Eriksen priešakyje turi lygesnę sudėtį. Kjaer, Hojberg, Wass, Krohn-Dehli, net ir už rinktinę paprastai gerai žaidžiantis Lordas Bendtneris yra gana ryškios asmenybės rinktinėje. Laukia ir įdomi trenerių kova - tiek Hamren, tiek Olsen turi daug patirties. Manau, kad toliau žengs Danija.


2015 m. spalio 28 d., trečiadienis

Lietuva be Generalinio Prokuroro

Lietuva jau keturis mėnesius gyvena be generalinio prokuroro. Dangus nesugriuvo, teisėsaugos darbas nebuvo paralyžiuotas. Laikinai dirba Darius Raulušaitis. Galima juokauti, kad belgai žymiai ilgiau ištvėrė be Vyriausybės, bet dabartinė situacija yra labai bloga.



Darius Valys buvo pakrikštytas Don Kichotu iš Akmenės. Sulaukdavo daug Prezidentės kritikos, bet tada, kai buvo iškilusi didžiausia grėsmė išlėkti iš darbo - buvo sukėlęs avariją, sėkmingai pridengtas ir savo postą išsaugojo. Nepareikalauta jo atsakomybės ir informacijos apie Snorą nutekinimo skandale, kurio pagrindinis herojus Darius Raulušaitis, kurio tinkamumą eiti pavaduotojo pareigas kvestionavo kritikai dabar laikinai eina generalinio prokuroro pareigas. Vien jau nuo to galėtų šiauštis plaukai ir sapnuotis košmarai, kokioje blogoje padėtyje esame.

Generalinį Prokurorą skiria ir atleidžia Prezidentas Seimo pritarimu. Konstitucijoje panašių formuluočių apie teikimus ir pritarimus yra apstu. Seimas ir Prezidentas turėtų nuolat bendradarbiauti tokiais atvejais. Gauti pakankamai informacijos apie kandidatus, organizuoti susitikimus frakcijose. Normali praktika turėtų būti tokia, kad teikiamas kandidatas de facto jau turi Seimo palaikymą. Balsavimas dėl skyrimo neturėtų būti pritarimo patikrinimas.

Tačiau abiem atvejais viskas buvo kitaip. Akivaizdu, kad abiem atvejais Prezidentė negalėjo būti tikra, kad jos pasirinkti kandidatai bus patvirtinti, nes buvo per mažai dirbta su Seimu. Tiesa, susitikimai frakcijose vyko, bet kaip parodė balsavimai, akivaizdu, kad abu kandidatai partijoms dėl vienokių ar kitokių priežasčių kliuvo.

Galima versti visą kaltę Seimui, kuris nepatvirtino kandidatų ir dėl to dabar gyvename be generalinio prokuroro. Tačiau Seimas nėra įpareigotas tvirtinti bet ką. Generalinė Prokuratūra nėra ir neprivalo būti Prezidento kiemas, kuriame jis daro ką nori.

Ir lygiai taip pat tai neturi būti Seimo kiemas. Dabartiniai siūlymai, kad į Generalinio Prokuroro pareigas būtų skiriamą asmenį siūlytų Vyriausybė ar Teisingumo ministras tikrai nėra gera išeitis.

Dabartinė sistema yra tinkama, nes sukuria pusiausvyrą. Tai, kad gyvename be generalinio prokuroro ir parodo jos privalumą - abi valdžios šakos turi susitarti ir nė viena negali šeimininkauti Prokuratūroje kaip savo kieme.

Sprendimas čia yra vienas - bendradarbiauti. Panašu, kad šį kartą viskas ir juda ta linkme, kad Prezidentė padarys viską, jog ketvirto karto nereiktų ir kandidatūra bus išdiskutuota pakankamai.


2015 m. spalio 23 d., penktadienis

UEFA Čempionų lyga. PSG - Real 0:0

Įspūdžiai po rungtynių tokie:

1. Trapp.



Neuer, ter Stegen ir Leno žino visi. O Trapp ramiai žaidė Frankfurte, kol šią vasarą persikėlė į PSG. Turbūt tai yra vienas labiausiai neįvertintų vartininkų pasaulyje. Bet po rungtynių su Real padėtis bent šiek tiek pasikeis. Nes aikštėje jis išdarinėjo dalykus, kurie gėdos nepadarytų ir garsesniems jo tautiečiams.

2. Ronaldo. Jam turbūt visos rungtynės, kai palieka aikšte be įvarčio yra tragedija. Ypač, jeigu dar tenka po jų atlikti dopingo kontrolę. Bet trečiadienį jis buvo labai puikus, tačiau sutiko savęs verta oponentą vartuose.

3. Thiago Silva. Buvo puikus ir gelbėjo komandą ne kartą ir ne du. Jeigu dar būtų pavykę būti aštresniam per standartines situacijas, būtų tobulas pasirodymas.

4. Kroos. Nors PSG daugiau laiko kontroliavo kamuolį, bet Real su juo elgėsi protingiau. Keletas kvailų klaidų buvo, bet jas turbūt labiau sukūrė šlapia danga. O Kroos buvo tas žmogus, kuris labai sėkmingai ir protingai kontroliavo žaidimą.

5. Rezultatas. PSG jis yra labai blogas. Atsižvelgiant į tai, kokie buvo Real nuostoliai šiose rungtynėse, šansas laimėti buvo kaip reta didelis. Tačiau Blanc pasirinko per daug atsargią taktiką, žaidėjai gana sunkiai dorojosi su įtampa, kas itin nustebino. Po dviejų savaičių žaisti Madride bus sunkiau, tad PSG kova dėl pirmos vietos iš esmės baigėsi trečiadienį.

2015 m. spalio 15 d., ketvirtadienis

Apie Charamsą ir celibatą

Prieš kelias savaites viso pasaulio žiniasklaida sujudo - lenkas kunigas Krzysztofas Charamsa (foto), dirbęs Tikėjimo doktrinos kongregacijoje viešai paskelbė, kad yra gėjus. Vatikanas gana greitai jį atleido iš pareigų.



Žiniasklaidai ši istorija buvo tiesiog saldainiukas, nuostabi galimybė nuo ryto iki vakaro kalbėti apie netolerantišką Bažnyčią. Tačiau tokios kalbos yra absurdiškai juokingos.

Bažnyčios reakcija buvo visiškai natūrali. Ji būtų buvusi absoliučiai identiška, jeigu minėtas kunigas būtų surengęs spaudos konferenciją, kurioje būtų pasirodęs su savo mergina ir tarkime vaikais. Bažnyčiai visiškai nesvarbu, kunigas homoseksualus ar heteroseksualus - jeigu jo elgesys pažeidžia celibatą, jam Bažnyčioje ne vieta. Tad šiuo atveju kalbėti apie netoleranciją, diskriminaciją ar homofobiją visiškai netinka.

Kitas svarbus aspektas yra gailestis. Daug kam tiesiog gaila vargšo kunigo, kurį dabar išmeta iš pareigų todėl, kad jis „nori būti laimingas“ ar galima dar sugalvoti panašaus lygio priežasčių. Tačiau reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad jis prieš tapdamas kunigu, puikiai žinojo, ką reiškia toks jo sprendimas, su kokiais reikalavimais susidurs ir kokia yra jo įsipareigojimų apimtis. Kunigystės šventimus galima palyginti su priesaika. Mes tikrai nesižavėtume Lietuvos kariu, kuris sulaužo savo priesaiką, pabėga į Rusiją ir perduoda karines paslaptis, todėl, kad „nori būti laimingas“, o Lietuvoje jo netenkina gaunama alga. Ar nekalbėjome apie tai, kad savo priesaiką sulaužęs prezidentas Rolandas Paksas yra „tik žmogus“, jis „tik norėjo atsidėkoti Borisovui“ ar panašių banalybių. Jeigu žmogus prisiima atsakomybę, tai turi ją vežti tol, kol yra nustatyta pabaiga. Prezidentas - 5 metus, kunigas - visą gyvenimą.

Galiausiai dažnai pasitelkiamas argumentas yra tai, kad celibatas yra atgyvenęs dalykas. Jo laikytis sunku, kunigai vieniši ir t.t. Tačiau žmonėms būtų lygiai taip pat sunku priimti tai, kad kunigas negali kažko padaryti, nes jo vaikas serga, žmonai reikia pagalbos, uošvienės 60-metis ir panašiai. Celibatas tam tikra prasme pasunkina tarnystę, tačiau kartu ir palengvina, padeda labiau tarnauti žmonėms.

O K. Charamsos veiksmus vertinčiau kaip paprasčiausią viešųjų ryšių akciją, kuriai pasirinktas specialus laikas prieš pat Bažnyčios sinodą šeimos klausimais, taip mėginant padidinti spaudimą. Visuomenės dėmesį pritraukti pavyko, bet nemanau, kad po Sinodo bus esminių pasikeitimų homoseksualizmo klausimu.

2015 m. spalio 14 d., trečiadienis

Lietuva prieš Slovėniją ir Angliją: geri ir blogi dalykai

Atrankos ciklas pasibaigė vienu tašku per dvejas rungtynes ir priešpaskutine vieta grupėje. Įspūdžiai tokie:

1. Novikovas.



Rungtynėse su slovėnais išsiskyrė aktyvumu ir tuo, kad įmušė baudinį šiuo metu turbūt geriausiam pasaulio 11 metrų baudinių vartų sargui Handanovič. Vien tai jau buvo gerai. Su Anglija buvo vienas nedaugelio žaidėjų, kurie rodė gyvybės ženklus puolime.

2. Česnauskis. Rungtynėse su slovėnais per aikštėje praleistą pusvalandį sugebėjo įnešti nemažai energijos ir sukūrė 11 metrų baudinį, kuris išplėšė įspūdingiausią karjeros rezultatą Pankratjevo gyvenime. Gaila, bet Igoris to neįvertino, nes kažkodėl su Anglija Česnauskis jau nebežaidė.

3. Arlauskis. Man labai nepatinka tai, kaip jis kalbėjo per garsiąją spaudos konferenciją, bet rungtynėse su anglais vien dėl jo meistriškumo mes išvengėme žymiai gėdingesnio rezultato. Pirmas ir antras įvarčiai buvo sėkmės faktoriai, tad jeigu jos būtų daugiau, galėjome pralaimėti 0-1. Aišku, toks rezultatas būtų nesusipratimas ir neatspindėtų rungtynių eigos, bet galėjo nutikti ir taip.

4. Černych. Rungtynėse su Anglija daug dirbo gynyboje ir Andriuškevičius jam už tai turėtų būti labai dėkingas. Puolime kažko labai įsimintino nesukūrė, bet reiktų nepamiršti, kad Ox'as ir taip turėjo nuostabias rungtynes, o kas būtų nutikę, jeigu mūsų krašto žaidėjai būtų buvę avantiūriški puolime? Su slovėnais buvo neblogas ir bandė kažką sukurti.

5. Taškas. Rungtynės su Slovėnija leido taškais pavyti Estiją. O tai reiškia, kad po 30 metų neatrodys, kad šitas ciklas buvo toks košmariškas, koks jis buvo iš tikrųjų.

Blogai:

1. Klimavičius. Jis su Mikuckiu turbūt yra pati blogiausia centro gynėjų pora Lietuvos futbolo istorijoje. Rungtynėse su Slovėnija jis dar nepridarė tiek daug klaidų, bet su anglais buvo labai labai labai prastai. Aišku, galima sakyti, kad anglai yra viena stipresnių rinktinių Europoje, bet net A lygoje tokių klaidų, kokias kartais jis darė, atlikti negalima.

2. Panka. Į jį žiūrėdamas nesuprantu, kam reikėjo išgrūsti iš rinktinės Šemberą taip anksti. Su juo dar aikštės viduryje būdavo galima išlaikyti daugiau stabilumo. Dabartiniai atraminiai saugai vadovaujasi vienintele filosofija - kuo greičiau atiduoti kamuolį bet kam, o ir gynyboje Panka nežibėjo.

3. Petravičius. Turbūt mano lūkesčiai buvo per dideli. Rugsėjį jis buvo vilties spindulėlis, tačiau šiose dvejose rungtynėse tokios energijos nuo suolo įnešti nesugebėjo.

4. Žulpa. Sapnuos Barkley. Gerai, kad neskaitant kito atrankos ciklo, dažnai jam teks aikštėje su juo susidurti. O šiaip mūsų atraminių saugų filosofiją aptariau kalbėdamas apie Panką.

5. Pankratjevas. Liubinską prisiminsime dėl lygiųjų su Italija, nors jis dar yra nukovęs tokias komandas kaip Ukraina. Couceiro prisiminsime dėl triuškinančios pergalės prieš Rumuniją, įspūdingai lygios kovos (kiek ji gali būti lygi) su Prancūziją, pergalių prieš Austriją, Serbiją. Žutautą prisiminsime dėl pergalės prieš Čekiją. Laszlo iškovojo tašką su Slovakija, Pankratjevas tašką su Slovėnija. Tendencija akiviazdžiai važiuoja žemyn. Rinktinei trūksta asmenybių. Trūksta kovingumo. Liubinsko laikų komanda tokioje grupėje surinktų bent 13 taškų ir anglams būtų aikštėje perkandę gerkles ir vertę arti kiekviename žingsnyje. Anksčiau mes mokėjome apsiginti, pastatyti, kad ir primtyvoką autobusą, bet mus iš tikrųjų labiau gerbė. Dabar gynyboje, neskaitant vartininkų, visiška žanro krizė. Puolime turime talentų dar gal net ir daugiau, negu ankstesniais laikais, bet tokio lygio komanda gali pasiekti ko nors tik tada, jei turi kovingą charakterį ir geležinę gynybą. Nėra nei gynybos, nei charakterio. Yra tiesiog dėl savęs žaidžiančių savimylų būrelis, kurie paniškai bijo kritikos, bijo kovoti už tuos komandos draugus, kurie pakeltų komandą į aukštesnį lygį, bet dėl kritikos bachūrams į rinktinę nekviečiami. Aš džiaugiuosi tuo, kaip šiame cikle žaidė Slivka, Petravičius. Džiaugiuosi dėl to, ką Danijoje išdarinėja Spalvis, o Prancūzijoje Virkšas. Džiaugiuosi, kad Gertmonas ir Šveikauskas tobulėja nuostabiuose klubuose. Bet tai dar nereiškia, kad jie kada nors išgelbės Lietuvos futbolą. Žuvis pūva nuo galvos, tad ir permainos turi prasidėti LFF. Arba bent jau jie galėtų pasamdyti trenerį, kuriam jie nesugebėtų nurodinėti, kas turi būti kviečiami į komandą, o kas ne.

2015 m. spalio 8 d., ketvirtadienis

Nauja pradžia

Sveiki, skaitytojai.



Mano, kaip bloggerio kelionė prasidėjo labai labai seniai. Maždaug 2009 metų žiemą. Tuo metu buvau nuolatinis iki šių dienų visiškai visiškai be jokios konkurencijos geriausio visų laikų lietuviško futbolo blogo 11metrų skaitytojas. Ir pats labai norėjau ką nors panašaus daryti. Panašiu metu šovė mintis tiesiog savo malonumui sukurti Europos futbolo klubų reitingo formulę. Visa tai tapo apie pusmetį trukusiu bendradarbiavimu. Gaila, bet šis projektas nutrūko ir iki šiol neturėjome nieko, kas jam galėtų prilygti.

Nors taip įvyko, nenorėjau mesti rašymo apie futbolą. Taip atsirado Subobjektyvus Blogas apie Futbolą. Pradžia buvo daug žadanti, jaučiau susidomėjimą iš skaitytojų. Gana greitai prasidėjo bendradarbiavimo su www.fcbarcelona.lt projektas, trukęs kelerius metus. Visgi, niekada nebuvau tas žmogus, kuris mokėtų daryti gerą reklamą, niekada (išskyrus pavienius atvejus) neįplieksdavau karštų diskusijų. Tačiau ir nesijaučiau išsikvėpęs. 2012 metų lapkritį kalbėjomės su grupioke, kuri irgi yra bloggerė ir kažkaip kalba pakrypo link to, kad galėčiau rašyti ir apie politiką.

Tada prasidėjo trejų metų laikotarpis su Geltonsnapio Dešiniojo Politologo blogu. Sprendimas buvo rizikingas. Tikrai per šiuos trejus metus prirašiau baisiai daug nesąmonių. Ne visada buvo toks pagarbus, kaip turėčiau. Yra tekstų, kuriuos paprasčiausiai ištryniau ir niekada nesididžiuosiu, kad parašiau. Skaitytojų ratas mažėjo. Tačiau aš visada pirmiausiai rašiau dėl savęs, kaip pasakytų nelegendinis mūsų futbolininkas Arvydas Novikovas. Nes man patiko rašyti. Nes tai buvo terapija, nesvarbu, perskaito 592 žmonės (čia įrašo rekordas) ar keletas. Per trejus metus puslapis buvo peržiūrėtas 17 771 kartą. Nemanau, kad tai yra daug. Žinau blogų, kur per dvejus metus apskritai pasirodė tik 32 įrašai, o peržiūrų skaičius viršija 7500. Visada smagu, kai įrašas populiarus, bet niekada nedariau jokios ypatingos reklamos.

Kodėl reikėjo naujos svetainės, iškabos, FB puslapio? Pirmiausiai suveikė kelių FB draugų spaudimas. Net nesitikėjau, kad jie skaito, o pasirodo skaito ir mano, kad pavadinimas turėtų būti solidesnis. O tada nusprendžiau, kad jeigu keičiu pavadinimą, kodėl nepakeisti ir svetainės bei FB paskyros. Labai daug naujovių nežadu, liks UEFA Čempionų lygos ir Lietuvos futbolo rinktinės rungtynių apžvalgos po mačų, prognozės, penkių didžiųjų futbolo lygų priešsezoninės ir posezoninės apžvalgos, ministrų reitingas ir kitos tradicinės rubrikos. Galbūt kils ir naujų idėjų.

Kartais pagalvodavau, kad ateis 4 kursas ir mesiu blogą, bus svarbesnių užsiėmimų. Arba tada, kai pradėsiu gauti pinigus už rašymą, tada mesiu blogą. Ir vienas ir kitas dalykai jau įvyko, ketvirtas kursas praėjo, rašau apie sportą ir gaunu už tai pinigus. Bet blogas man lieka reikalingas. Ruošdamas svetainę naudojimui pagalvojau, kad taip bus iki tol, kol dirbsiu ten, kur turėsiu didelę laisvę rašyti tai, kas man patinka. Galbūt tai neįvyks niekada, gal įvyks labai greitai. O kol kas kviečiu į naujus blogo namus.