2015 m. spalio 28 d., trečiadienis

Lietuva be Generalinio Prokuroro

Lietuva jau keturis mėnesius gyvena be generalinio prokuroro. Dangus nesugriuvo, teisėsaugos darbas nebuvo paralyžiuotas. Laikinai dirba Darius Raulušaitis. Galima juokauti, kad belgai žymiai ilgiau ištvėrė be Vyriausybės, bet dabartinė situacija yra labai bloga.



Darius Valys buvo pakrikštytas Don Kichotu iš Akmenės. Sulaukdavo daug Prezidentės kritikos, bet tada, kai buvo iškilusi didžiausia grėsmė išlėkti iš darbo - buvo sukėlęs avariją, sėkmingai pridengtas ir savo postą išsaugojo. Nepareikalauta jo atsakomybės ir informacijos apie Snorą nutekinimo skandale, kurio pagrindinis herojus Darius Raulušaitis, kurio tinkamumą eiti pavaduotojo pareigas kvestionavo kritikai dabar laikinai eina generalinio prokuroro pareigas. Vien jau nuo to galėtų šiauštis plaukai ir sapnuotis košmarai, kokioje blogoje padėtyje esame.

Generalinį Prokurorą skiria ir atleidžia Prezidentas Seimo pritarimu. Konstitucijoje panašių formuluočių apie teikimus ir pritarimus yra apstu. Seimas ir Prezidentas turėtų nuolat bendradarbiauti tokiais atvejais. Gauti pakankamai informacijos apie kandidatus, organizuoti susitikimus frakcijose. Normali praktika turėtų būti tokia, kad teikiamas kandidatas de facto jau turi Seimo palaikymą. Balsavimas dėl skyrimo neturėtų būti pritarimo patikrinimas.

Tačiau abiem atvejais viskas buvo kitaip. Akivaizdu, kad abiem atvejais Prezidentė negalėjo būti tikra, kad jos pasirinkti kandidatai bus patvirtinti, nes buvo per mažai dirbta su Seimu. Tiesa, susitikimai frakcijose vyko, bet kaip parodė balsavimai, akivaizdu, kad abu kandidatai partijoms dėl vienokių ar kitokių priežasčių kliuvo.

Galima versti visą kaltę Seimui, kuris nepatvirtino kandidatų ir dėl to dabar gyvename be generalinio prokuroro. Tačiau Seimas nėra įpareigotas tvirtinti bet ką. Generalinė Prokuratūra nėra ir neprivalo būti Prezidento kiemas, kuriame jis daro ką nori.

Ir lygiai taip pat tai neturi būti Seimo kiemas. Dabartiniai siūlymai, kad į Generalinio Prokuroro pareigas būtų skiriamą asmenį siūlytų Vyriausybė ar Teisingumo ministras tikrai nėra gera išeitis.

Dabartinė sistema yra tinkama, nes sukuria pusiausvyrą. Tai, kad gyvename be generalinio prokuroro ir parodo jos privalumą - abi valdžios šakos turi susitarti ir nė viena negali šeimininkauti Prokuratūroje kaip savo kieme.

Sprendimas čia yra vienas - bendradarbiauti. Panašu, kad šį kartą viskas ir juda ta linkme, kad Prezidentė padarys viską, jog ketvirto karto nereiktų ir kandidatūra bus išdiskutuota pakankamai.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą