2015 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis

Kas gelbės Lietuvą 2016-aisiais?

Lietuvoje buvo susiformavusi graži tradicija, kad kas ketverius metus Seimo rinkimuose pasirodydavo nauji gelbėtojai nuo visų Lietuvą kamuojančių problemų. 2000 metais tai buvo Naujoji Sajunga, 2004 metais DP ir TT, 2008 - Tautos prisikėlimo partija, 2012 - Drąsos kelias. Tendencijos tokios, kad paskutinės dvi buvo labai labai trumpalaikės.



Prieš 2016 metų rinkimus horizonte gelbėtojų nematyti. Prezidento rinkimai parodė, kad tokiu galbūt galėtų būti Naglis Puteikis. Nors savivaldos rinkimuose jo remiami judėjimai puikiai pasirodė Vilniuje ir Klaipėdoje, bet tai daugiau lėmė paties politiko, o ne jo sąjungininkų įdirbis ir žinomumas, nes pastarieji buvo pasyvoki. 2016-ieji jau čia pat, pagrindiniai konkurentai jau ruošiasi rinkimams, o iš Puteikio stovyklos kol kas apie Seimo rinkimus daug žinių nėra. Pats politikas yra sakęs, kad dalyvaus su Lietuvos sąrašo, Krikščioniškosios demokratijos partijos ir Lietuvos centro partijos koalicija.

Po sėkmingų Visvaldui Matijošaičiui rinkimų, pradėta kalbėta apie galimą nepartinių savivaldos komitetų junginį, kuris galėtų pabandyti triumfuoti ir Seimo rinkimuose. Matijošaitis yra įregistravęs „Vieningos Lietuvos“ ir „Vieningo Vilniaus“ pavadinimus, bet kaip pats teigė tik tam, kad niekas nepasinaudotų panašiu vardu. Vėlgi, kai didžiosios partijos jau visu pajėgumu dirba rinkimams, šokti į judantį traukinį yra vėloka.

Taigi, dėl mandatų kovos senos gerai pažįstamos partijos. Atsižvelgiant į nuomonių apklausas ir ankstesnių metų patirtį, į parlamentą tikrai pateks LSDP, TS LKD. LRLS. Ypač perspektyviai atrodo LRLS galimybės vėl pasirodyti sensacingai gerai, nes nėra naujos partijų pasiūlos, tad mėgstantys išbandyti naujus gelbėtojus rinkėjai šį kartą gali pasirinkti LRLS, nes jie valdžioje yra buvę tik kaip mažesnieji partneriai. Gali būti, kad politinė reklama, kaip ir savivaldos rinkimuose bus banali ir populistinė - su langų daužymais, telefonų numerių skelbimais ir absoliučiai nepolitiniu tvirtinimu, kad „Viskas bus gerai“. Gal tik 1509 LT minimalios algos bus išvengta.

Antrojoje rinkimų lygoje intrigos bus daugiau. TT kol kas atrodo, kad gali jaustis gana ramiai, nors aš maniau, kad jie po Mazuronių pasitraukimo reitinguose smuks, nes Paksas tikrai visuomenei jau kiek atsibodo. Tačiau taip neįvyko ir jie reitinguose paprastai ketvirti. DP čia atrodo silpniau, bet visi žino, kad jeigu Viktoras nuoširdžiai imsis kampanijos, tai bent jau 5 procentus DP surinks. Be to, jie tradiciškai stiprūs regionuose, kur turi ir lojalios žiniasklaidos tinklą.

Jeigu bus žemas rinkėjų aktyvumas, neabejotinai praktiškai šimtaprocentinius šansus turi ir LLRA. Į parlamentą patekti gali ir valstiečiai. Europos parlamento rinkimuose jie parodė, kad 8 metai be frakcijos Seime jų dar nepavertė tik regionine partija.

Taigi, nors naujų gelbėtojų ir nebus, intrigos vis tiek turėsime pakankamai.

2015 m. lapkričio 18 d., trečiadienis

Pasaulis po Paryžiaus įvykių

Prie teroro aktų priprasti įmanoma turbūt tik tada, kai jie vyksta kažkur labai labai toli, šalyse, kurios mums yra tik geografinės sąvokos. Juk kai panašūs įvykiai į Paryžiaus vyksta kažkur, kur ir taip nėra ramybės, vyrauja chaosas, daug dėmesio tam neskiriama. Naiviai tikimasi, kad priešas yra už vartų, o paskui paaiškėja, kad jokių vartų nebėra ir jis yra kieme.




Pasaulis nebebus toks, koks buvo anksčiau. Vakarai buvo gerokai prisnūdę. Bokštai-dvyniai, Madridas ir Londonas buvo seniai. Osama nušautas. Charlie Hebdo teroro aktas buvo nukreiptas prieš tuos, kurie provokavo. Tai jokiu būdu nėra pateisinimas, bet eilinis prancūzas ar europietis galėjo jaustis santykinai saugus.

Dabar ISIS greičiausiai per labai trumpą laiką smogė Rusijai ir Vakarams. Ir vieni, ir kiti paskutinius kelerius metus savo visą dėmesį skyrė Ukrainai. Dabar į dėmesio centrą brovėsi Sirija, bet ji juk toli. O dabar visas veiksmas priartėjo.

Sudoroję Osamą bin Ladeną ir jo grupuotę, Vakarai gavo naują iššūkį. Rimtesnį, bet tikrai ne neįveikiamą. Veikti reikia subtiliai. Reikia tokios jėgos, kad ISIS būtų smogta iš peties ir žmonės galėtų būti drąsūs žinodami, kad bent jau jos smogikai šalims negresia. Jeigu Vakarų šalys neįrodys, kad gali susidoroti su ISIS, tai reikštų tų valstybių, kurioms būtų smogta vyriausybių pralaimėjimas ir galbūt radikalesnių jėgų atėjimą į valdžią. Kita vertus, visi vengs didelių karinių nuostolių, kurie būtų neišvengiami rimčiau įsitraukus į sausumos operacijas. Dar vienas aspektas - taikos balandis JAV soste. Nuo to, kiek JAV bus rimtai nusiteikusi kapotis su ISIS, priklausys labai daug. Obama kol kas atsargus, JAV tiesiog ISIS grėsmių nepaliesta. Neatmestina, kad tik rimtas teroro aktas pačioje JAV galėtų kažką išjudinti. Arba prezidento rinkimų baigtis. Dabartinė padėtis, kai daugiau rengiami antskrydžiai, o sausumos operacijas atlieka kurdai, yra patogiausia daugeliui suinteresuotų šalių. Tačiau to gali ir nepakakti.

Dar vienas klausimas, kuriuo padėtis turėtų keistis, yra pabėgėlių klausimas. Visos šios dramos pradžioje maniau, kad be kalbų reikia padėti ir priimti pabėgėlius. Tačiau mastams augant ir situacijai virstant sunkiai kontroliuojama, mano pozicija keitėsi. Pirmiausiai, reiktų siekti, kad būtų geresnės sąlygos Sirijos pašonėje esančių šalių pabėgėlių stovyklose. Nes vienas iš veiksnių, kodėl Europa sulaukė tokio antplūdžio yra ir pabėgėlių stovykloms nurėžtas finansavimas. Galiausiai, jeigu įmanoma, reikia aiškiai apibrėžti, kas yra tos tautinės ar religinės grupės, kurioms pavojus yra realus. Aišku, pasakyti visada yra lengviau negu padaryti. Šis klausimas sprendžiamas sunkiai. Galiausiai, pabėgėlių antplūdžių yra buvę ir mažesnių. Politikai turės rasti geresnę išeitį arba užleisti savo kėdes kitiems. O tie kiti greičiausiai bus iš tų, kurie pastatys sienas tiesiogine ar perkeltine prasme.

Aišku viena, Europa dabar bus kitokia, negu buvo anksčiau.

2015 m. lapkričio 12 d., ketvirtadienis

Europos futbolo klubų TOP 20. Spalis



Prabėgo spalis, kuris į reitingą įnešė daug pokyčių. 



EPL desantas TOP 20 padidėjo. Arsenal iškart šovė į pirmą penketuką, Leicester City kol kas yra 17-i. Iš geriausiųjų dvidešimtuko išbildėjo Everton. Man. City ir Spurs savo pozicijas gerino, West Ham ir Man. United pablogino. Lietuviškasis Watford šiuo metu 38-as. 

Ispanija vieną klubą prarado – Deportivo nukrito į 28 vietą. Real ir Barcelona laikosi tarp 7 geriausiųjų, Celta ir Atletico yra pirmo ir antro dešimtukų sandūroje, o Villarreal nukrito iš 4 vietos į 15-ąją. 

Vokiečiai prarado Schalke, kuri tėra vos 29-a. Bayern (foto Lewandowski) ir Borussia laikosi TOP4.

Išsišokėliai Chievo ir Torino buvo nublokšti net į penktąjį dešimtuką. Į TOP 20 iškopė Napoli. Roma reitinga kilo, Fiorentina krito.

Ligue1 derlius padvigubėjo. Prie PSG ir Nice prisijungė Angers ir Lyon.Lietuviškasis Rennes nukrito į 31 vietą. 

Mėnesio šaunuoliai

Mgladbach

Iki tol vos dvi pergales iškovojęs Mgladbach spalį nesuklupo apskritai. 12 taškų iš 12. Prieš juos kapituliavo išvykose sutriuškinti Eintracht ir Hertha, įveikti pajėgūs Wolfsburg ir Schalke. Per mėnesį Wolfsburg įmušė 14 įvarčių, praleido vos tris. +9 vietos Bundeslygoje ir +63 reitinge. 

Mėnesio nevykėliai

Everton

Per mėnesį iškovojo vos tašką – derbyje su Liverpool. Pralaimėjo Arsenal, savame stadione buvo sutriuškinti MU. -7 vietos Premier lygoje ir -32 reitinge.
Reitingas:
1.       (1) Bayern 82,3 tšk.
2.       ((3) Real Madrid 68,4 tšk.
3.       (8) Man. City 65,4 tšk.
4.       (2) Borussia Dortmund 61,6 tšk.
5.       (23) Arsenal 56,7 tšk.
6.       (7) PSG 54 tšk.
7.       (12) FC Barcelona 46,8 tšk.
8.       (16) Spurs 45,6 tšk.
9.       (31) Napoli 44,4 tšk.
10.   (5) Celta 43,2 tšk.
11.   (13) Atletico 42,6tšk.
12.   (6) Man. United 41,4 tšk.
13.   (18) AS Roma 40,3 tšk.
14.   (9) West Ham United 39,2 tšk.
15.   (4) Villarreal 39 tšk.
16.   (10) Fiorentina 37,2 tšk.
17.   (32) Leicester City 37 tšk.
18.   (26) Lyon 35 tšk.
19.   (24) Angers 34,9 tšk.
20.   (20) Nice 34,8 tšk.
...
24. (87) Borussia Mgladbach 27,8 tšk.
...
31. (21) Rennes 23 tšk.
...
38. (48) Watford 20 tšk.
...
47. (15) Everton 17 tšk.

Apie TS LKD vienmandatininkų strategiją

Savaitgalį TS LKD pasitvirtino daugumą kandidatų vienmandatėse apygardose. Paprastai partijos retai keičia tuos savo kandidatus, kurie metai iš metų laimi savo apygardose. Stabilumas yra tarsi draudimo polisas, kad jeigu nenutiks nieko netikėto, partija tos vietos nepraras.




TS LKD šiuo atžvilgiu paruošė revoliuciją. Žygimantas Pavilionis, Mykolas Majauskas, Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis, Tadas Langaitis, Andrius Kupčinskas ir mažiau visuomenėje žinomi veikėjai kandidatuos rinkimuose pirmą kartą. Dauguma iš paminėtųjų būtent tose apygardose, kur iki šiol TS LKD laimėdavo.

TS LKD rizikuoja. Nauji kandidatai, nesvarbu, kad dauguma jų yra puikiai žinomi bent jau tam tikruose sluoksniuose nebūtinai pasieks tokių gerų rezultatų, kokių iš jų laukiama. Partija mažiau rizikuotų, jeigu remtųsi jau patikrintais lyderiais, arba perversmas būtų bent jau ne toks didelis.

Tačiau TS LKD galima suprasti. Dalis ilgamečių Seimo narių, gerai žinomų visuomenėje, bus metami į kovą ten, kur TS LKD tikrai nėra tikra dėl pergalių. Rasa Juknevičienė kandidatuos Panevėžyje, kur paskutiniu metu dominuodavo Darbo partija. Emanuelis Zingeris Prienuose, Mantas Adomėnas - Kaišiadoryse, Arvydas Vidžiūnas - Šakiuose. Aišku, ne visi iš jų yra vienodai gerai žinomi ir populiarūs, bet patirties turi daug.

Jeigu viskas veiks pagal partijos planą, vienmandatės apygardos bus išsaugotos, o ilgamečiai Seimo nariai pasieks netikėtų pergalių ten, kur TS LKD anksčiau sekdavosi sunkiai. Išsiųstieji į apygardas, kuriose partija paprastai nelaimi, labai daug nerizikuoja, nes daugelis jų turėtų patekti į Seimą bent jau pagal partijos sąrašą.

Viso to rezultatas gali būti labai geras arba labai blogas. Nauji vienmandatininkai nebūtinai pasieks pergales, partijos veteranai nebūtinai užkariaus naujų teritorijų. Rizika nemaža, bet lenktynėse su LSDP ir LRLS, kur kol kas TS LKD bent jau pagal reitingus atsilieka, rizikos turbūt ir reikia.

Tiesa, ne viskas vyksta pagal planą. Skyrių ir partijos vadovybės nuomonės kartais išsiskiria. Dėl to kol kas nėra patvirtinti tokie kandidatai kaip Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Andrius Navickas ar Vytautas Kernagis jaunesnysis. Tai irgi gali būti kliūtis iki galo įvykdyti norimą strategiją.

2015 m. lapkričio 11 d., trečiadienis

Ministrų reitingas. Lapkritis

Prabėgo dar vienas mėnuo ir vėl laikas reitingui.

1. (1) Rokas Masiulis.



Teigia, kad valstybė neketina nutraukti sutarties su Statoil. Teigia, kad Lietuva tampa energetikos technologijų centru. Teigia, kad Lietuvai reikia daugiau galimybių ir saugumo. Žada įmones, nenaudojančias dujų atleisti nuo pajėgumų dedamosios. Žada bendradarbiauti su Latvija. Žada išteklių importą iš JAV. Panaikinta kogeneracijos skatinimui skirta kainų dalis.

 2. (5) Evaldas Gustas. Teigia, kad Lietuvos regionuose yra didelis verslumo potencialas. Sieks paprastesnių ir aiškesnių viešųjų pirkimų procedūrų. Kuria verslo konsultantų tinklą, paskyrė laikiną Verslios Lietuvos vadovę. Dalyvavo pasaulio lietuvių ekonomikos forume. Teigia, kad Doing Business vertins ir darbo santykius. Dėkojo turizmo visuomenei.

3. (4) Linas Linkevičius. Teigia, kad nėra jokių slaptų susitarimų su Baltarusija dėl Astravo AE, lankosi šioje šalyje. Lankėsi Moldovoje, kur ragino išsaugoti tai, kas pasiekta. Negirdėjo, kad Lenkijos lietuviai priekaištautų šalies valdžiai. Bendravo su įvairių šalių žurnalistais.

4. (10) Audronė Pitrėnienė. Teigia, kas SGD klasterio kūrimui reikia bendradarbiavimo su verslu. Prašė laišką mokiniams. Norėtų aukštesnio stojimo balo stojant į universitetus. Mano, kad pedagogus rengiančios mokymo įstaigos turėtų susivienyti. Lankėsi Telšių rajone.

5. (9) Algimanta Pabendinskienė. Išsilaikė poste 1000 dienų. Žada didesnes pensijas nuo sausio 1. Lankėsi Telšiuose. Žada didesnes būsto nuomos kompensacijas laukiantiems soc. būsto. Siūlo savivaldybėms skatinti globėjus iš nepanaudotų soc. išmokoms lėšų.

6. (11) Šarūnas Birutis. Lankėsi Zarasuose, Šiauliuose ir Obeliuose. Teigia, kad Kaunas labai svarbus kultūrai. Siekia patobulinti Basanavičiaus aikštę. Teigia, kad Lietuvoje ne vieta skaldančiai Maskvos politikai.

7. (12) Rimantas Sinkevičius. Lankėsi Jurbarke, Žeimiuose, Upininkuose. Seule. Pertvarkė traukinio mašinistų veiklos reglamentavimą.

8. (13) Juozas Olekas. Teigia, kad atnaujinti pasiūlymai dėl šarvuočių labiau atitinka Lietuvos poreikius. Prognozuoja, kad penktadalis šauktinių liks kariais profesionalais. Gydėsi Santariškėse dėl gripo komplikacijų.

9. (3) Rimantas Šadžius. Teigia, kad 2016-ųjų pajamos planuojamos konservatyviai. Žada 2 procentų BVP augimą. Džiaugiasi augančiomis savivaldybių pajamomis. Teigė, kad Lietuva jau turi progresinius mokesčius.

10. (14) Rimantė Šalaševičiūtė. Lankėsi Rokiškyje ir Širvintosde. Žada piginti vaistus. Teigia, kad sveikatinimo srities reglamentavimas negali būti skubotas. Buvo apklausta Malinausko skandale.

11. (6) Saulius Skvernelis. Mano, kad vairuotojams turėti būti nulio promilių riba. Nustatė aiškius ginklo panaudojimo reikalavimus pareigūnams. Teigia, kad BPC nėra skambučių dispečerinė, nemano, kad jam reikia parlamentinės kontrolės. Teigia, kad paskambinus nereikia būti buduliu. Įtikino Vyriausybę, kad reikią pertvarkyti VSAT, nors ši idėja ir kontraversiška.

12. (2) Kęstutis Trečiokas. Teigia, kad neteisėtas atliekų įvežimas iš Airijos yra skandalingas. Gavo pasiūlymą iš Pakso pertvarkyti Saugomų teritorijų tarnybą. Nereikalaus Wolkswagen atlyginti žalą. Žada rūpintis Kamšos slėniu. Skandalingai sumažino kai kurių vietų apsaugos lygmenį.

13. (7) Virginija Baltraitienė. Skaniai kepa šernieną. Siūlo naujai apibrėžti gyvūnų ženklinimo tvarką. Teigia, kad yra žmonių, kurie pragyvena iš trijų karvių. Gina su patarėju po JAV klajojusią NŽT vadovę.

14. (8) Juozas Bernatonis. Siūlo naują Seimo rinkimų tvarką. Nusivylė dėl partnerystės įstatymo atmetimo. Prašo atlikti Lukiškių kalėjimo konkurso auditą. Buvo apsistojęs Malinausko vandens parke. Įklimpo dėl neaiškių savo namo statybų.

2015 m. lapkričio 5 d., ketvirtadienis

UEFA Čempionų lyga. Bayern - Arsenal 5:1

Įspūdžiai po rungtynių tokie:

1. Thiago. Nemušė įvarčių, atliko vieną rezultatyvų perdavimą. Bet buvo tas žmogus, kuris absoliučiai kontroliavo žaidimą aikštės viduryje. Jo meistriškumas leido Bayern kontroliuoti rungtynes ir prispausti varžovus prie vartų. Jeigu šį sezoną išvengs traumų, o Bayern laimės Čempionų lygą, turės visas galimybes būsi finaliniame Auksinio kamuolio trejetuke.

2. Muller. Įmušė du įvarčius. Galėjo įmušti ir daugiau, bet Čech turėjo puikias rungtynes. Kaip visada, buvo itin energingas ir karingas.

3. Alaba. Pirmiausiai vien dėl to epizodo, kai sutvarkė keletą gynėjų ir įmušė fantastinį įvartį jis yra vertas paminėjimo. O dar be viso to jis ir atliko puikų perdavimą Robben, po kurio šis įmušė. Ir per pusę kėlinio visiškai nuvarė nuo kojų Campbell. Abejoju, ar pasaulyje šiuo metu yra geresnis kairysis gynėjas.

4. Giroud. Jam buvo sunkios rungtynės, nes jis nėra iš tų puolėjų, kurie gali vieni išmaudyti krūvą gynėjų. Tačiau jis išliko labai darbštus ir kovingas. Sulaukęs progos įmušė tiesiog puikų įvartį.

5. Charakteris. Arsenal jo neturi. Atrodė taip, lyg iš anksto žinotų, jog Bayern juos aplamdys ir darys ką nori. Nors šį sezoną kibirkščių Arsenal žaidime daug, bet kiekvieną teigiamą bangą kol kas lydi ir skaudūs niuksai. Aišku, stabiliam žaidimui nepadeda ir traumos.


2015 m. lapkričio 4 d., trečiadienis

Spalio mėnesio žmogus - Vladimiras Putinas

Tradiciškai apie pagrindinius mėnesio veikėjus pasaulio politikoje.

1. Vladimiras Putinas.



 Sirijoje daro ką nori. Bombarduoja tuos, kurie kenkia Assadui, daro gana mažai žalos ISIS. Pastebėta, kad Sirijoje jau yra ne tik karinės oro pajėgos. Kitas svarbus įvykis - Malaizijos oro linijų lėktuvo katastrofos tyrimas, kuris nors ir tiesiogiai Rusijos remiamų separatistų neapkaltina, bet tarp eilučių viskas kaip ir aišku.

2. Beata Szydlo. Turėtų tapti naująja Lenkijos premjere. Teisė ir Teisingumas nušlavė Piliečių platforma, nors jos valdymas pasižymėjo augančia ekonomikos gerove. Lietuva gali išnaudoti šį momentą gerindama santykius su Lenkija, nes bent jau Lecho Kaczynskio Lenkija buvo artima Lietuvos sąjungininkė.

3. Angela Merkel. Bando srėbti pačios prisivirta koš su pabėgėliais. Ima laikytis atsargesnės pozicijos, nes visų milijonų Vokietija nesutalpins.

4. Aleksandr Lukashenko. Laimėjo eilinius prezidento rinkimus ir dar pavyko nusikratyti dalies ES sankcijų. Seniai jo pasirodymas rinkimuose buvo toks tvirtas ir rezultato, i r visiškos ramybės po rinkimų prasme.

5. Recep Tayyip Erdogan. Turkija kalbasi su ES kaip spręsti pabėgėlių klausimą ir Turkija mėgins išpešti kiek įmanoma daugiau naudos. O laisvalaikiu Erdogan dorojosi su opozicija.