2017 m. liepos 11 d., antradienis

FIFA Konfederacijų taurė. Kita rikiuotė


Pasibaigus FIFA Konfederacijų taurei siūlau susipažinti su šiek tiek alternatyvia komandų rikiuote. Po kiekvieno turo sudarydavau simbolinę geriausiųjų rikiuotę, o pasibaigus turnyrui, išvedžiau vidurkius.
 
8. Naujoji Zelandija
Buvo kovingi, tačiau to neužteko. Rungtynės su Meksika parodė, jog kartais kovingumas gali nuversti kalnus, tačiau klasės trūkumas lėmė tai, jog net ir tada kovingumas sėkmės neatnešė.

7. Kamerūnas

Komanda buvo visai simpatiška ir niekam lengva prieš afrikiečius žaisti nebuvo. Treneris turi įdomių taktinių idėjų, tačiau atlikėjai nėra paties aukščiausio meistriškumo. Visgi, jauna komanda turi nemažą potencialą ir būtų įdomu juos pamatyti pasaulio čempionate.

6. Australija

„Oziai“ įrodė, kad gali varžytis su geriausiais, kai sugebėjo sužaisti lygiosiomis su Čile, fantastiškai pasinaudojo vokiečių klaidomis. Visgi, rungtyniaujant su savo lygio varžovais – Kamerūnu, komanda pasirodė labai kukliai. O norint gerai pasirodyti Pasaulio čempionate (į kurį australai dar turi prasimušti), reikia sėkmingai kautis ir su savo lygio varžovais.

5. Rusija

Veikiausiai rusų pasirodymą reikėtų vertinti rezervuotai – aikštės šeimininkams visada yra paprasčiau. Visgi, jie pasirodė neblogai, nors lūkesčiai turbūt buvo aukštesni. Iki Jurijaus Žirkovo raudonos kortelės sėkmingai žaista su Meksika, portugalams rungtynės irgi nebuvo labai lengvos. Reikia atsižvelgti ir į tai, jog ne visi geriausieji galėjo atstovauti savo šalies komandai, tad prieš Pasaulio čempionato pagrindo optimizmui (kad ir labai atsargiam) tikrai yra.

4. Čilė

Į finalą pateko. Tačiau tik 120 minučių sužaidė taip, kaip iš tokio lygio komandos reikėjo tikėtis ir tie nelaimingieji buvo portugalai. Čilės žaidimas buvo paremtas emocijomis, o ne logika, tad komanda neretai pamesdavo koncentraciją ir įspūdingas atkarpas keisdavo vaikiškos klaidos. Žaidimas labai bangavo – kone visose rungtynėse startas būdavo įspūdingas, tačiau komanda išsikvėpdavo. Potencialo būti tarp 4 geriausiųjų komandų pasaulio čempionate Čilė turi, tačiau norint tai kitąmet pasiekti, reikia daugiau stabilumo.

3. Meksika

Demonstravo simpatišką futbolą, tačiau kaip ir čiliečiams trūko stabilumo. Kita vertus, Meksika buvo kovingesnė už Čilę ir nenuleido rankų net tada, kai jau rungtynių su Vokietija pradžioje prarado du įvarčius ir net tris kartus būdami pralaiminčiose pozicijose sugebėjo pasiekti teigiamus rezultatus.

2. Portugalija

Komanda parodė kitą savo veidą negu per EURO 2016 – įrodė, kad turi užtektinai talento žaisti smagų atakuojantį futbolą, kai prieš metus titulą atnešė gynyba. Šiemet rezultatas kuklesnis, tačiau atsižvelgiant į žaidėjų išteklius, didelės tragedijos dėl to daryti negalima – komanda padarė ką galėjo.

1.Vokietija

Dėl laimėto turnyro pirmiausiai privalo sunerimti senoji čempioniška gvardija – vokiečių jaunimas neketina kukliai laukti už durų. Nors Joachimas Loewas minėjo, kad po metų rinktinėje mato 2-3 šios komandos žaidėjus, manau, kad realus skaičius gali būti apie 10. Būtent tie, kurie nėra komandos veteranai, šį kartą ją tempė į priekį – nors geriausiu turnyro žaidėju tapo Julianas Draxleris, tačiau lemiamose rungtynėse jis labiau pasižymėjo emocijų protrūkiais ir savanaudiškumu, o rinktinę į priekį tepė Timo Werneris, Larsas Stindlis, Leonas Goretzka. 

2017 m. liepos 5 d., trečiadienis

Europos futbolo klubų dešimtmečio (2007-2017) reitingas

Jau labai ilgą laiką skaičiuoju Europos penkių stipriausių futbolo lygų reitingą. Kai gūdžiais 2009 metais to ėmiausi futbolo tinklaraštyje 11 metrų, komentatoriai dažniausiai klausdavo dviejų dalykų: kodėl tik rezultatai nacionaliniuose čempionatuose ir kodėl tik penkios lygos.

Dabartinis produktas iš dalies yra atsakymas į abu klausimus. Šis reitingas yra paremtas būtent tik rezultatais Europos turnyruose. Ir į jį patenka 218 klubų, kurie per šį dešimtmetį juose pasirodė.

Kodėl man jo reikėjo? Dėl elementaraus smalsumo. Be to, ketinu jį kasmet atnaujinti – referuojama bus į 10 paskutinių sezonų, tad dinamikos bus – kasmet bent apie 100 klubų surinktų taškų skaičius pasikeis.

Skaičiavimai čia buvo ir paprasti, ir sudėtingi. Čempionų lygos nugalėtojas gauna maksimumą – 80 taškų, likę 79 į to sezono Europos turnyrų grupių etapus pakliuvę klubai gauna nuo 1 iki 79 taškų priklausomai nuo savo pasiekimų. UEFA Europos lygos nugalėtojas gauna 71 tašką. Patekimas į Čempionų lygos atkrintamąsias varžybas garantuoja 63 taškus, grupių etapą – 25. UEFA Europos lygos atkrintamųjų varžybų etapą pasiekę klubai gauna bent 33 taškus. Kaip konkrečiai pasiskirsto taškai lemia tokie faktoriai, kaip klubą iš atkrintamųjų varžybų eliminavusios komandos tolimesnė sėkmė, atkrintamųjų varžybų serijos rezultatas ar surinktų taškų skaičius ir įvarčių santykis grupėje.

Išvadas pasidarysite patys. O nuo savęs tik norėčiau atkreipti dėmesį į stabilumo svarbą. Barcelona, Arsenal, Porto, Real, Bayern, PSV, Benfica, Basel, Atletico, Shakhtar, Kijevo ir Zagrebo Dinamo yra 12 klubų, kurie per dešimtmetį nė vieno sezono Europoje nepraleido. Daugelis jų yra aukštesnėse vietose, negu diktuotų futbolo logika.