Pasaulio futbolo čempionato dalyvių pristatymas. Japonija: kantrybę pasižyminčių japonų stovykloje – sukrėtimas

Japonija yra tradicinė pasaulio čempionatų dalyvė, tačiau jų kelias dažnai baigiasi gana anksti. Šis kartas turbūt nebus išimtis, nors dėl palankių burtų gali pavykti patekti į kitą etapą. Atrankoje ir draugiškose rungtynėse žaidimas buvo neįtikinantis, todėl tradiciškai kantrybe pasižyminti futbolo valdžia nutarė pakeisti trenerį ir šansą duoti vietos specialistui, o ne patyrusiam Vahidui Halihodžičiui.

FIFA reitingas: 44 vieta

Varžovai grupės turnyre: Kolumbija, Lenkija, Senegalas

Pastarieji pasaulio čempionatai

Į 2006 metų pasaulio futbolo čempionatą Japoniją vedė legendinis brazilas Zico. Atrankoje jie kartą pralaimėjo Iranui ir nesunkiai prasiskynė kelią į pagrindinį turnyrą. Tačiau pirmenybės susiklostė nesėkmingai – tik nulinėse lygiosiose prieš Kroatiją iškovota taškų, į priekį praleista Australija bei Brazilija.

Į 2010 metų pasaulio čempionatą japonus atvedė Takeshi Okada. Atrankoje vėl patirtas tik vienas pralaimėjimas – išvykos rungtynėse prieš Australiją. Čempionate japonai demonstravo puikią gynybą ir įveikę Daniją ir Kamerūną savo grupėje užėmė antrą vietą, į priekį praleidę tik Nyderlandų komandą. Aštuntfinalio rungtynės Paragvajui pralaimėtos tik po 11 metrų baudinių serijos.

Į Braziliją 2014 m. japonai vyko treniruojami Alberto Zaccheroni. Atrankos varžybų grupė laimėta užtikrintai, vienintelis pralaimėjimas patirtas Jordanijoje. Tačiau pirmenybės nebuvo sėkmingos – pralaimėta Dramblio Kaulo Krantui ir Kolumbijai, nulinėmis lygiosiomis baigėsi rungtynės su Graikija ir japonai liko už borto.

Kelias į 2018 m. Pasaulio futbolo čempionatą. Šiame cikle japonai suklupo du kartus – namie pralaimėjo Jungtiniams Arabų Emyratams ir išvykoje Saudo Arabijai. Pirma vieta grupėje iškovota nelengvai – tiek Australija, tiek Saudo Arabija atsiliko vos tašku.

Prognozuojama sudėtis.

Žaidėjų klubai

1. „Metz“

2. Stambulo „Galatasaray“

3. „Southampton“

4. „Kashima Antlers“

5. „Marseille“

6. Diuseldorfo „Fortuna“

7. „Cultural Leonesa“ (Ispanija)

8. „Cerezo Osaka“

9. „Gent“

10. Dortmundo „Borussia“

11. „Koln“

Treneris. Akira Nishino. 

63 metų treneris visą žaidėjo karjerą praleido savo šalies klubuose. Trenerio karjerą pradėjo 1991 m. ir penkerius metus dirbo su U-20 ir U-23 rinktinėmis. „Kawashiwa Reysol“ klubas nepasigailėjo trenerį pasamdę 1998 m. – jau po metų iškovota lygos taurė, iš viso klubui A. Nishino vadovavo tris sezonus. Nuo 2002 m. beveik dešimtmetį vadovavo „Gamba Osaka“ komandai. Su klubu laimėjo visus įmanomus titulus savo šalyje – 2005 m. tapo Japonijos čempionu, o po trejų metų laimėjo net ir Azijos Čempionų lygą. Iki 2018 m. tik epizodiškai dirbo keliuose Japonijos klubuose, o šį pavasarį perėmė nacionalinės rinktinės vairą.

Žvaigždė. Shinji Kagawa. 

29 metų atakuojantis saugas su profesionaliu klubu – „Cerezo Osaka“ pirmą sutartį sudarė būdamas 17 metų. Jis tapo pirmuoju moksleiviu, kuris nebūdamas klubo akademijos narys pasirašė profesionalų kontraktą šalies istorijoje. Nuo 2007 m.  įsitvirtino starto sudėtyje, o 2009 m. tapo rezultatyviausiu antro Japonijos futbolo diviziono futbolininku. 2010 m. vasarą japoną įsigijo Dortmundo „Borussia“. Nepaisant traumos, jau pirmame sezone jis įsitvirtino klubo starto sudėtyje ir net pateko į simbolinį geriausiųjų vienuoliktuką, o „geltonieji“ tapo Vokietijos čempionais. Antrame sezono jis dar kartą tapo Vokietijos čempionu, o vasarą pakėlė sparnus į „Manchester United“. Čia per du sezonus jis įmušė tik 6 įvarčius ir nors tapo „Premier“ lygos čempionu, klube neįsitvirtino. 2014 m. grįžo į Dortmundą ir čia vėl nuolat yra tarp svarbiausių komandos žaidėjų. Į nacionalinę rinktinę kviečiamas nuo 2008 m. 

Pasaulio futbolo čempionato dalyvių pristatymas. Iranas: po įspūdingos atrankos – visos viltys į gynybą

Iranas nėra tarp tų šalių, kurių patekimą į pasaulio čempionatą vertiname kaip įprastinę praktiką. Šį kartą atranka įveikta įspūdingai lengvai, bet lūkesčius šaldo sudėtinga grupė – patekti į aštuntfinalį padėtų tik stebuklas.

FIFA reitingas: 34 vieta

Varžovai grupės turnyre: Ispanija, Marokas, Portugalija

Pastarieji pasaulio čempionatai

2006 m. Pasaulio čempionato atrankos lemtinga stadija prasidėjo lygiosiomis Bahreine, tačiau įsibėgėjusi rinktinę iškovojo keturias pergales iš eilės ir pirmą vietą grupėje Japonijai užleido tik paskutiniame ture. Kroato Branko Ivankovičiaus treniruojama rinktinė čempionate pasirodė kukliai – vienintelį tašką iškovojo kovodama prieš Angolą ir be afrikiečių į priekį praleidusi Meksiką ir Portugaliją į kitą etapą nepateko.

Lemiame atrankos į 2010 metų pasaulio čempionate etape rinktinės vairas buvo patikėtas iraniečiui Ali Daei ir jį vėliau pakeitusiam Afshinui Ghotbi. Su A. Daei iraniečiai įveikė tik Šiaurės Korėją. Jo įpėdinis per likusias trejas rungtynes iškovojo 5 taškus (įveikti Jungtiniai Arabų Emyratai). Iranas į priekį praleido abi Korėjas bei Saudo Arabiją ir kelialapio į Braziliją neiškovojo.

Į 2014 metų pasaulio čempionatą Iraną išvedė portugalas Carlosas Queirozas. Nors atrankoje po kartą pralaimėta Libanui ir Uzbekistanui, tačiau geležinę gynybą pademonstravę ir vos du įvarčius per 8 rungtynes praleidę iraniečiai laimėjo grupės turnyrą, aplenkę Pietų Korėją. Nors kaip ir prieš aštuonerius metus, taip ir Brazilijoje, iraniečiai iškovojo vos tašką sužaidę lygiosiomis su Nigerija, tačiau buvo arti ir sensacingų lygiųjų prieš Argentiną.  

Kelias į 2018 m. Pasaulio futbolo čempionatą. C. Queirozo auklėtiniai atranką įveikė be pralaimėjimų antrą atrankos ciklą iš eilės, praleido vos du įvarčius. Iraniečiai net septyniais taškais pralenkė antroje vietoje likusią Pietų Korėją.

Prognozuojama sudėtis 

Žaidėjų klubai

1. Teherano „Persepolis“

2. Grozno „Akhmat“

3. „Al Sadd“ (Kataras)

4. Teherano „Persepolis“

5. „Oostende“

6. „Al-Gharafa“ (Kataras)

7. „Nottingham Forest“

8. Pirėjo „Olympiacos“

9. Permės „Amkar“

10. Alkmaro AZ

11. Kazanės „Rubin“

Garsesniuose klubuose žaidžia komandos kūrėjai, o ne griovėjai, tačiau kaip ir atrankoje, taip ir čempionate, pagrindinė komandos stiprybė turėtų būti gynyba. C. Queirozas kaip gynybos specialistas pasižymėjo ir tada, kai prieš aštuonerius metus su savo gimtąja Portugalija pasiekė pasaulio čempionato aštuntfinalį. Atsižvelgiant į tai, kokioje sudėtingoje grupėje Iranas bus šiemet, vėl išgelbėti galės tik gynyba.

Treneris. Carlosas Queirozas. 

65 metų treneris savo karjerą pradėjo 1989 m., kai stojo prie Portugalijos U-20 rinktinės vairo. Kai su jaunimo komanda laimėjo du pasaulio čempionatus, sulaukė šanso ir prie pagrindinės rinktinės vairo. Kadangi rinktinė nepateko į EURO 1992, savo postą treneris prarado. 1994-1996 m. treniravo Lisabonos „Sporting“ su juo laimėjo šalies taurę. 1996-1997 dirbo Japonijoje (pateko į Taurių laimėtojų taurės finalą) ir JAV. Vėliau treniravo Jungtinių Arabų Emyratų rinktinę bei Pietų Afrikos Repsubliką, kurią išvedė į 2002 metų pasaulio čempionatą, tačiau paliko rinktinę dar iki jo. 2002-2003 m. buvo Alexo Fergusono asistentas „Manchester United“. 2003-2004 m. treniravo Madrido „Real“. Nors didžiąją sezono dalį komanda pirmavo „La Liga“, tačiau penki pralaimėjimai lėmė ketvirtą vietą ir atleidimo lapelį. 2004-2008 m. jis vėl dirbo su A. Fergusonu, tačiau paliko klubą gavęs antrą šansą Portugalijos rinktinėje. Visgi, trijose iš keturių 2010 m. pasaulio čempionato PAR rungtynių Portugalija neįmušė įvarčių ir iškrito aštuntfinalyje. 2011 m. balandį stojo prie Irano rinktinės vairo.

Žvaigždė. Sardaras Azmounas. 

23 metų puolėjas yra laikomas perspektyviausiu šalies futbolininku. Būdamas vaikas žaidė ir tinklinį bei buvo kviečiamas ir į šios sporto šakos penkiolikmečių rinktinę. Būdamas vos 17 metų ir net nespėjęs debiutuoti Irano čempionato rungtynėse , prisijungė prie Kazanės „Rubin“. Jau 2013-14 metų sezone jis įmušė savo pirmus įvarčius oficialiose rungtynėse ir juo susidomėjo būrys garsių klubų, ypač Londono „Arsenal“, „Liverpool“ ir Sankt Peterburgo „Zenit“. 2015 metų vasarį buvo paskolintas „Rostov“ klubui ir geru žaidimu padėjo jam išlikti „Premier“ lygoje. Rostove jis toliau buvo stebimas Anglijos klubų. Prieš 2016-17 metų sezoną „Rostov“ išpirko jo kontraktą. Metai buvo sėkmingi – vien Europos turnyruose jis įmušė penkis įvarčius (iš viso 12). Praėjusią vasarą netikėtai grįžo į Kazanę ir šį sezoną nors ir nėra rezultatyvus, bet sulaukia daug minučių aikštėje. Į Irano rinktinę kviečiamas nuo 2014 metų.

Pasaulio futbolo čempionato dalyvių pristatymas. Brazilija: galingi iš naujo

Brazilija buvo pastarojo pasaulio čempionato, pasibaigusio fiasko, šeimininkė. Tada pusfinalyje patirtas gėdingas pralaimėjimas prieš Vokietiją. Dabar Brazilija vėl rodo raumenis – kelialapį į Rusiją užsitikrino pirmoji iš šalių.

FIFA reitingas: 2 vieta

Varžovai grupės turnyre: Šveicarija, Kosta Rika, Serbija.

Pastarieji pasaulio čempionatai

2006 metų pasaulio futbolo čempionato atranka įveikta lengvai – patirti tik du pralaimėjimai – išvykose prieš Argentiną ir Ekvadorą ir užimta pirmoji vieta. Carloso Alberto Parreiros auklėtiniai į Vokietiją vyko pasitikėdami savo jėgomis – treneris dar prieš turnyrą gana aiškiai pasakė, kas turėtų žaisti starto sudėtyje, o ji buvo tikrai žvaigždėta – Ronaldo, Ronaldinho, Adriano ir Kaka „magiškasis ketvertas“ turėjo atvežti taurę į Braziliją. Iki ketvirtfinalio brazilų mašina veikė be užsikirtimų, tačiau ketvirtfinalyje juos sukaustė prancūzų gynyba ir kelias čempionate pasibaigė.

2010 metais rinktinę treniravo Dunga. Atrankoje brazilai vėl buvo geriausi – po kartą juos įveikė tik Bolivija ir Paragvajus. Komanda demonstravo gana pragmatišką futbolą, tačiau kelias vėl baigėsi ketvirtfinalyje pralaimėjus Nyderlandams.

Brazilija buvo 2014 m. Pasaulio futbolo čempionato šeimininkė. Grupės turnyre užimta pirmoji vieta, nors Luizo Felipes Scolari komanda sulaukė daug kritikos dėl rodyto gana blankaus žaidimo. Komandos kelias galėjo baigtis jau aštuntfinalyje, bet po 11 metrų baudinių serijos nugalėta Čilė. Ketvirtfinalyje po labai blankių fizine kova paremtų rungtynių palaužta Kolumbija. Šiose rungtynėse traumą patyrė Neymaras, o be didžiausios  savo žvaigždės likę šeimininkai 1:7 nusileido Vokietijai, 0:3 – Nyderlandams ir liko be medalių.

Kelias į 2018 m. Pasaulio futbolo čempionatą. Pirmose šešeriose atrankos ciklo rungtynėse Braziliją treniravo Dunga. Tačiau per jas iškovotos vos dvi pergalės, prastai pasirodyta Pietų Amerikos čempionatuose, todėl Dungą pakeitė Tite. Su šiuo treneriu brazilai laimėjo 10 rungtynių iš 12 ir užtikrintai iškovojo kelialapį į pasaulio čempionatą.

Prognozuojama sudėtis

Žaidėjų klubai

1. „Roma“

2. Turino „Juventus“

3. „Paris Saint Germain“ (PSG)

4. PSG

5. PSG

6. Madrido „Real“

7. PSG

8. „Barcelona“

9. „Beijing Guoan“ (Kinija)

10. „Barcelona“

11. „Manchester City“

Tokios gerai sukomplektuotos ir žvaigždėtos komandos Brazilija neturėjo turbūt nuo pat paskutinio triumfo pasaulio čempionate 2002 metais. Vienintelis galvos skausmas gali būti Neymaro trauma, tačiau kol kas panašu, kad didžioji Brazilijos žvaigždė bus pasiruošusi pasaulio čempionatui. Galbūt ieškant silpnesnių vietų reikia dėmesį atkreipti ir į kuriančius centro saugus – daugelis į aukso medžioklę išsirengusių konkurentų turi geresnių kūrėjų. 

Treneris. Tite. 

57 metų strategas pirmą kartą į save dėmesį atkreipė 1999-2000 metų sezone, kai su kukliu „Caxiasׅ“ klubo laimėjo valstijos čempionatą. Finale buvo įveikta Ronaldinho vedama Porto Alegrės „Gremio“ komanda. 2001-2003 metais jis dirbo su „Gremio“ klubu ir iškovojo šalies taurę, geriausias pasiekimas nacionaliniame čempionate – 3 vieta. 2004-2006 metais jis dirbo su kitais garsiais klubais – San Paulo „Corinthians“, Belo Horizontės „Atletico Mineiro“ ir San Paulo „Palmeiras“, tačiau rezultatai buvo kuklūs. 2007 m. trumpai dirbo Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE). 2008-09 priėmė kontraversišką sprendimą stoti prie amžinų „Gremio“ varžovų – Porto Alegrės „International“ vairo. Čia jis laimėjo antrą prestižiškiausio Pietų Amerikos turnyro „Copa Sudamericana“ varžybas ir pasiekė Brazilijos taurės finalą. Visgi, po nesėkmingo naujo sezono starto grįžo į JAE, tačiau greitai sulaukęs „Corinthians“ pasiūlymo grįžo į gimtinę. Čia laimėjo Brazilijos čempionatą, „Copa Libertadores“ turnyrą ir FIFA Pasaulio klubų čempionatą. 2013 metų pabaigoje po trijų sezonų Tite paskelbė, kad paliks klubą. 2015 metų sezonui grįžęs į „Corinthians“ jis su klubu vėl tapo Brazilijos čempionu, titulas iškovotas rekordine persvara. 2016 m. birželį paskirtas nacionalinės rinktinės treneriu.

Žvaigždė. Neymaras. 

26 metų brangiausias pasaulio futbolininkas yra neabejotinai didžiausia rinktinės žvaigždė. Jau būdamas 11 metų  Neymaras pateko į vieno garsiausių šalies klubų – „Santos“ akademiją. 2009 metais debiutavo šio klubo pagrindinėje sudėtyje. Jau pirmame savo profesionalo sezono jis įmušė 14 įvarčių. Su klubu jis iškovojo šalies taurę ir „Copa Libertadores“ trofėjų. 2013 metais jis persikėlė į „FC Barcelona“. Čia su klubu laimėjo visus įmanomus titulus, tame tarpe ir Čempionų lygą. Per keturis sezonus Katalonijoje futbolininkas įmušė 108 įvarčius, tačiau naujų iššūkių alkis praėjusią vasarą jį atvedė į PSG, su kuriuo laimėjo Prancūzijos čempionatą. Į rinktinę Neymaras kviečiamas nuo 2010 m. ir jau praėjusiame pasaulio čempionate buvo savo šalies simbolis.

Pasaulio futbolo čempionato dalyvių pristatymas. Rusija: fiasko baimė

Pasaulio futbolo čempionatas vyks Rusijoje. Kad ir kokius priekaištus galėtume žarstyti FIFA reitingo sistemai, Rusija prieš burtų traukimą buvo žemiausiai reitinguota futbolo rinktinė. Prieš metus vykusiame FIFA Konfederacijų turnyre džiaugtis taip pat nebuvo kuo – įveikta tik Naujoji Zelandija. Ne kokie prisiminimai ir iš praėjusio pasaulio čempionato bei EURO 2016. Optimizmo prieš didyjį išbandymą gali teikti tik tai, kad burtai padėjo išvengti sudėtingos grupės.

FIFA reitingas: 65 vieta

Varžovai grupės turnyre: Egiptas, Saudo Arabija, Urugvajus.

Pastarieji pasaulio čempionatai Atrankos į 2006 metų pasaulio čempionatą cikle komandai vadovavo vietiniai treneriai - Grigorijus Jarcevas ir jį pakeitęs Jurijus Seminas. Rusai rungtyniavo gana silpnoje atrankos grupėje, kurioje jiems pavyko pralenkti Liuksemburgą, Lichtenšteiną, Latviją ir Estiją, tačiau į priekį buvo praleista Portugalija ir Slovakija ir į čempionatą rinktinė nepateko.

Atrankoje į 2010 metų pasaulio čempionatą Vokietija buvo vienintelė grupės komanda, kuri Rusiją įveikė. Rinktinė užtikrintai užėmė antrą vietą grupėje, tačiau papildomose atrankose rungtynėse gana sensacingai nusileido Slovėnijai. Šiame cikle komandai vadovavo garsusis olandas Guusas Hiddinkas.

Į 2014 metų pasaulio futbolo čempionatą Rusiją išvedė italas Fabio Capello. Ciklo metu Rusija patyrė du pralaimėjimus – prieš Portugaliją ir Šiaurės Airiją, tačiau vienu tašku aplenkusi portugalus laimėjo atrankos grupę. Pats čempionatas virto fiasko – pralaimėta Belgijai, pasiektos tik lygiosios su Alžyru ir Pietų Korėja, tad Rusija pasitraukė jo po grupės varžybų.

Kelias į 2018 m. Pasaulio futbolo čempionatą Rusija yra čempionato šeimininkė, kad atrankos barjero išvengė. Generaline repeticija galima laikyti pernykštį FIFA Konfederacijų taurės turnyrą. Čia Rusija palaužė Naująją Zelandiją, bet pralaimėjo Portugalijai ir Meksikai. Komandos žaidimas tikrai nebuvo įkvepiantis ir ji iš varžybų pasitraukė po grupės etapo.

Prognozuojama sudėtis. 

Žaidėjų klubai:

1. Maskvos CSKA 

2. Kazanės „Rubin“

3. Maskvos „Spartak“

4. Kazanės „Rubin“

5. Sankt Peterburgo „Zenit“

6. Maskvos „Spartak“

7. Sankt Peterburgo „Zenit“

8. Sankt Peterburgo „Zenit“

9. Maskvos „Spartak“

10. „Krasnodar“

11. Maskvos „Lokomotiv“

Pagrindinė komandos problema yra centro gynėjų traumos. Jeigu būtų sveiki, čempionate starto sudėtyje būtų Viktoras Vasinas ir Grigorijus Džikija, o dabar juos pakeisti turės žemesnės kvalifikacijos žaidėjai. O grupės varžovų sudėtyse yra gausu individualiai stiprių puolėjų – Mohamedas Salahas iš Egipto ir urugvajiečiai Luisas Suarezas bei Edinsonas Cavani mes rimtą iššūkį atnaujintai Rusijos sudėčiai.

Treneris. Stanislavas Čerčesovas. 

Skirtingai negu daugelis kitų rusų trenerių, 54-erių S. Čerčesovas turi karjeros užsienyje patirties – tiek kaip žaidėjas, tiek kaip treneris. Daugiausiai rungtynių savo profesionalo karjeroje jis atstovavo Insbruko „Tirol“ klubui, kuriame jį treniravo pats Vokietijos rinktinės treneris Jurgenas Lowas. Tad būtent Austrijoje jis pradėjo ir trenerio karjerą – dirbo ir su aukščiausios lygos Tirolio „Wacker“ klubu. Grįžęs į tėvynę, sėkme nepasižymėjo – garsiausios darbovietės buvo Maskvos „Spartak“ ir „Dinamo“ klubai, bet niekur jis ilgiau neužsibuvo ir didelių pergalių nepasiekė. 2015 metais stojo prie Varšuvos „Legia“ vairo, čia laimėjo tiek nacionalinį čempionatą, tiek šalies taurę ir 2016 metų rugpjūtį pakirtas Rusijos rinktinės treneriu.

Žvaigždė. Fiodoras Smolovas. 

28 metų puolėjas prieš 11 metų buvo įsigytas Makvos „Dinamo“ klubo. Didesnį trenerio pasitikėjimą įgavo 2009 m., kai šalies čempionate sužaidė 18 rungtynių. Maskvos klubui priklausė iki 2015 m., bet nė vieną sezoną nemušė daugiau negu dviejų įvarčių. Buvo skolinamas Roterdamo „Feyenoord“, Makhachkalos „Anzhi“, Jekaterbinburgo „Ural“ klubams, tačiau ryškiau sužibėjo tik Jekaterinburge, kur per 2014-15 m. sezoną įmušė aštuonis įvarčius. Po sėkmingo sezono persikėlė į „Krasnodar“ klubą, kuriam per nepilnus tris sezonus jau yra įmušęs daugiau negu 60 įvarčių. Du kartus tapo rezultatyviausiu ir kartą geriausiu sezono žaidėju lygoje, du kartus jo atstovaujami klubai žaidė Rusijos taurės finale. Į rinktinę puolėjas kviečiamas nuo 2012 metų.

UEFA Europos lygos pusfinaliai: finalas pusfinalyje?

Du turbūt galingiausi UEFA Europos lygos kovose dar išlikę klubai tarpusavyje žais ne finale, o jau pusfinalyje. Tokią nuomonę po burtų traukimo teko matyti daug kur. Tačiau austrai ir prancūzai turbūt turi kitą nuomonę, o bet kuriai iš šių komandų vien patekimas į finalą būtų didžiulis laimėjimas.

„Marseille“ – „Salzburg“

Prancūzams (foto - Rudi Garcia) nuotaikos šį sezoną yra dvejopos. Viena vertus, komanda demonstruoja gana kokybišką futbolą. Tačiau nepaisant to, rezultatai išlieka gana kuklūs – „Ligue1“ užimama tik ketvirta vieta, kuri „Marseille“ paliktų be Čempionų lygos. Pakilti iki trečios vietos dar tikrai įmanoma, bet lengva nebus. Europoje reikalai kol kas geresni, o burtai suteikia galimybę po labai ilgos pertraukos žaisti Europos turnyrų finaluose – paskutinį kartą tai buvo 2004 m. Nors kova namų fronte yra labai aštri, tačiau bent jau tvarkaraštis kovų su austrais periodu ne iš sunkiausių. Iš 10 pastarųjų rungtynių prancūzai laimėjo šešerias – gal ir neįspūdingas pasiekimas, bet žaidimas gana stabilus.

Dar neseniai „Salzburg“ buvo nepralaimėję 35 rungtynių iš eilės. Europos lygoje ši serija nutrūko po pirmųjų tarpusavio rungtynių su Romos „Lazio“, vėliau suklupta ir Austrijos Bundeslygoje. Tačiau tai jau praeitis – prasidėjo nauja trijų pergalių serija, o „ereliams“ atsirevanšuota su kaupu ir pasiektas Europos lygos pusfinalis. Jame „Salzburg“ turės namų pranašumą. Gana gerai reikalai klostosi ir namų fronte, kur klubas gana užtikrintai pirmauja, o dvikovų su „Marseille“ periodu kovos prieš turnyro autsaiderius. Labiausiai komandai trūksta tik tokio lygio varžybų patirties. Bet komandą, kuri antrą sezono pralaimėjimą patiria balandžio pradžioje, nors žaidžia ir Europoje (čia teko kautis su Dortmundo „Borussia“ ar tuo pačiu „Marseille“) , reikia vertinti rimtai.

Prancūzų komandos kūrybinis potencialas yra didelis, reikia laukti, jog bus daug progų įmušti, ypač standartinėse situacijose ir greitose atakose. Tačiau jų gynyba gerokai šlubuoja – varžovams taip pat leidžiama sukurti daug, ypač po tolimų smūgių ar standartinių situacijų. Tad laukia rezultatyvus mūšis. Po to, ką austrai iškrėtė rungtynėse su „Lazio“, turbūt net ir negalima teigti, jog šioje poroje yra favoritai. Kai šios komandos žaidė grupės etape, rungtynės Marselyje baigėsi nulinėmis lygiosiomis, o Zalcburge šeimininkai laimėjo 1:0.

Londono „Arsenal“ – Madrido „Atletico“

Madrido komandos fanams belieka spėlioti, kaip būtų susiklostęs šis sezonas, jeigu komanda būtų demonstravusi sėkmingesnį žaidimą Čempionų lygos grupių etape. Nes vertinant bendrai, šis sezonas tikrai yra labai sėkmingas – „Primera“ yra visi šansai už nugaros palikti amžinus varžovus Madrido „Real“. Europoje pasiektas pusfinalis ir visų ekspertų nuomone, Madrido komanda yra pagrindinė favoritė triumfuoti turnyre. Jie turės namų pranašumą. Iš paskutinių 18 rungtynių „Atletico“ laimėjo 14. Tad jie yra gerai pasiruošę kovoti ir nurungti „kanonierius“.

„Arsenal“ tai yra vienintelė realesnė proga grįžti į Čempionų lygą. Nes šešių taškų deficitas, kai liko penki „Premier“ lygos turai, daug optimizmo neįkvepia niekam, o tarp laukiančių varžovų dar ir „Manchester United“. Su kokiu užsidegimu Europoje kaunasi anglai, įsitikinti galėjo „Milan“ ir Maskvos CSKA. Pamatys ir „Atletico“. Iš paskutinių vienuolikos rungtynių „Arsenal“ pralaimėjo šešerias. Jeigu nenori atsisveikinti su viltimis grįžti į Čempionų lygą, „kanonieriai“ privalo gerokai pasitempti.

Ispanų žaidimo planas yra aiškus – varžovams atiduos teritorijos kontrolę, taikys presingą ir stengsis atėmę kamuolį bėgti į greitą puolimą. „Kanonieriams“ toks planas irgi tinka, nes jie mėgsta žaisti su kamuoliu ir atakuoti. Bet anglų problemos prasideda gynyboje. Varžovams jie visada leidžia sukurti daug, ypač dėl grubių individualių klaidų. Rimtų problemų turima ir oro dvikovose, ginantis nuo greitų atakų, bėdų pridaro ir varžovų krašto žaidėjai. Net tada, kai puolimas veikia kaip iš natų ir „Arsenal“ įmuša pirmi, jie nelabai moka žaisti saugodami rezultatą. Visgi turbūt esminis „Arsenal“ rebusas bus gynyba nuo varžovų greitų atakų, o dar geriau – neleisti, kad varžovai apskritai į jas pabėgtų. Visgi, žinant tai, kokios gudrios yra Diego Simeonės gynybos schemos ir kaip jis paruošia komandą taktiškai, pusfinalyje anglų kelias baigsis.

UEFA Čempionų lygos pusfinaliai: dvi svorio kategorijos

UEFA Čempionų lygos pusfinaliuose susigrums du klubai, kuriuos kiekvienas futbolo fanas į šį etapą būtų delegavęs dar prieš sezoną ir du, kurie į jį grįžta po ilgos pertraukos. Burtai lėmė, kad pusfinaliuose grumsis būtent favoritai su favoritais, o juodieji arkliukai – tarpusavyje. Ko tikėtis pusfinaliuose?

„Liverpool“ – „Roma“

Prieš sezoną tikrai retas tikėjosi, kad „raudonieji“ gali nukeliauti iki Čempionų lygos pusfinalio. Galbūt optimistų padaugėjo tada, kai jau grupių etape komanda parodė, kad gali žaisti kokybišką futbolą ir pasiekti gerų rezultatų. Ketvirtfinalyje „Liverpool“ vėl nebuvo favoritai. Nors fakto, kad eliminuotas „Manchester City“ ir negalėtume laikyti sensacija, tačiau sensacija tikrai yra tai, kokiu stiliumi visa tai buvo padaryta. Dabar belieka žengti toliau ir komanda tikrai pajėgi tai padaryti. Anglijoje kovoti nebėra ko – auksą iškovojo „Manchester City“, o antroji vieta nuo ketvirtosios iš esmės per daug nesiskiria. Tad visas dėmesys gali būti sutelktas į Europą, tuo labiau, kad dvikovų su „Roma“ periodu „Premier“ lygoje reiks kovoti su 19 ir 20 vietą užimančiais klubais. Per paskutines 15 rungtynių „Liverpool“ patyrė vos du pralaimėjimus, tad lemtingoje sezono stadijoje pasiekta tikrai gera forma. Nors komandoje yra ne vienas žaidėjas, kuris pastaruoju metu turi sveikatos problemų, tačiau blogiausia padėtis yra kairiajame gynybos krašte – gali būti, kad rungtynes turės praleisti ir Andy Robertsonas, ir Alberto Moreno.

Stebuklas. Tai tinkamiausias žodis apibūdinti ir faktą, kad „romėnai“ žais pusfinalyje, ir būdą, kuriuo ši pergalė buvo pasiekta. Nors „Roma“ yra aiški pusfinalių autsaiderė, bet ketvirtfinalio istorija vers visus varžovus labiau italus gerbti. Būtent žygis Čempionų lygoje kol kas yra šviesioji sezono pusė. Italijoje padėtis sudėtingesnė – Romos „Lazio“ ir Milano „Inter“ padarys viską, kad „romėnai“ kitą sezoną Čempionų lygoje nežaistų. Gerai tik tai, kad kovų su „Liverpool“ periodu klubo tvarkaraštis nebus labai sudėtingas. Be to, atsakomosios rungtynės vyks olimpiniame stadione, o kad jame gali vykti stebuklai, pasaulis jau matė. Nors iš paskutinių penkerių rungtynių „Roma“ laimėjo vos kartą, tačiau šis faktas neturėtų per daug užliūliuoti britų – kova nebus lengva. Kaip ir prieš ketvirtfinalio kovas, nerimo dėl traumų yra, nors triumfuoti ketvirtfinalyje tai nesutrukdė. Vėl nežais Diego Perotti, abejojama ir dėl Cengizo Undero. Tačiau be jų ryškesnio indėlio „Barcelona“ buvo eliminuota, nors tai ir yra du geriausi komandos krašto puolėjai.

Viso sezono kontekste „Roma“ benefisas ketvirtfinalyje buvo išimtis iš taisyklės. Paprastai italų varžovai sukuria nemažai progų įmušti, o „Liverpool“ kūrybinis potencialas yra puikus. Turėdami tokius žaidėjus kaip Mohamedas Salahas, britai yra pavojingi greitose atakose, atlikdami baudos smūgius, o įvarčiai gali kristi  ir iš toli nuo baudos aikštelės esančių zonų. Be to, „Liverpool“ pasižymi puikia progų realizacija. Italai privalės būti kantrūs – „raudonieji“ nėra komanda, kuri atsitraukia saugodama turimą palankų rezultatą ir dėl to šiemet yra ir nukentėję. Be to, „Roma“ yra gerokai stipresnė oro dvikovose. Todėl standartinės situacijos jiems bus itin svarbios. Tai yra stiprybė ir ginantis – „romėnai“ retai praleidžia įvarčius po standartinių situacijų. Į finalą turėtų žengti „Liverpool“. Talento komandoje yra daugiau, o katalonų patirtas pažeminimas bus kruopščiai išanalizuotas.

Miuncheno „Bayern“ – Madrido „Real“

Nuo tada, kai komandos vairą perėmė Juppas Heynckesas, „Bayern“ sužaidė 36 rungtynes. Laimėtos 32, du kartus sužaista lygiosiomis, patirti du pralaimėjimai. Paskutinės penkerios rungtynės buvo nepralaimėtos. Iš keturių komandų, kurios liko kovoje dėl titulo, būtent vokiečiai šį sezoną turbūt yra geriausia komanda ir juos derėtų laikyti pagrindiniais favoritais Čempionų lygoje. Vokietijos čempionais „Bayern“ jau tapo, dabar liko tik kova Europoje. Nuostolių vokiečiai neišvengs – negalės žaisti Arturo Vidalis, Davidas Alaba ir Kingsley Comanas.

„Real“ varžovai ketvirtfinaliuose jau turėtų susitaikyti su tuo, kad teisėjai priims skandalingus sprendimus karališkojo klubo naudai. Taip vyko du kartus iš eilės, tad neutralūs fanai turbūt tikėsis, kad „Real“ kelias Čempionų lygoje baigsis pusfinalyje. Sezonas bet kokiu atveju dviprasmiškas – Ispanijos čempionate ir žaidimas, ir rezultatai yra tikrai nuviliantys. Realu, kad jau po kito Ispanijos čempionato turo taps aišku, kad čempionų titulas bus neapgintas, o šiuo metu „Real“ lenkia ir Madrido „Atletico“. Pralenkti „atletus“ yra ir garbės reikalas, nors didelio skirtumo tarp 2-4 vietų nėra – visi klubai keliaus į Čempionų lygos grupių etapą. Iš paskutinių 15 rungtynių „Real“ laimėjo 12, tad dabartinė forma tikrai yra gera ir „Bayern“ lauks rimtas iššūkis. Madrido komanda rimtų nuostolių išvengė – galbūt negalės žaisti tik Lucas Vazquezas, o visi kiti svarbiausi žaidėjai yra sveiki.

Tarpusavio kovos turėtų būti rezultatyvios – abi komandos šiemet vadovaujasi filosofija „mes galime įmušti daugiau negu jūs“. Itin realu, kad įvarčiai kris po kampinių ar baudos smūgių iš didelės distancijos – abi komandos gerai išnaudoja standartines padėtis, bet prastai nuo jų ginasi ore. „Bayern“ gynėjai šį sezoną dažnai turi problemų ir individualiai gindamiesi nuo varžovų. Jeigu „Real“ įmuš įvartį pirmi, jiems labai džiaugtis neverta, nes šį sezoną klubui neretai sunkiai sekasi išsaugoti įgytą persvarą. Karališkasis klubas stengsis išnaudoti progas smūgiuoti iš toli. „Bavarų“ stiprybė šiemet yra puiki susikurtų progų realizacija – savo varžovams dovanų dalinti yra nelinkę. Nors dažniausiai sakoma, kad rungtynes laimi tie, kurie dominuoja aikštės viduryje, bet šių klubų akistatoje lemtinga bus kova aikštės kraštuose – abu klubai čia turi aukšto lygio atlikėjų. Galima laukti aukščiausio lygio kovų, o revanšą už nesėkmę pernykščiame Čempionų lygos ketvirtfinalyje pasiekti turėtų „Bayern“.

Kovas Europos futbole: Dortmundo „Borussia“ nuosmukis

Kovas didelių pokyčių į reitingą neatnešė. Didžiausias pokytis – Dortmundo „Borussia“ vos sugebėjo išlikti pirmame dvidešimtuke. Tuo tarpu viršūnėje pokyčių yra gerokai mažiau. 

1. (1) „Manchester City“ 228 tšk.

Per kovo mėnesį komanda tašių neprarado, nors tarp varžovų buvo Londono „Chelsea“ ir „Arsenal“. Daugelis pergalių buvo iškovotos labai užtikrintai. Komanda netgi turėjo gerą šansą užsitikrinti auksą jau balandžio pradžioje, tačiau to padaryti nepavyko. Visgi, auksą atimtų tik stebuklas.

2. (2) „FC Barcelona“ 186 tšk.

Tvarkaraštis nebuvo pats lengviausias, tad nieko stebėtino, jog du susitikimai baigėsi lygiosiomis. Visgi, pavyko laimėti svarbiausią mūšį su Madrido „Atletico“, kuris dar labiau įtvirtino ir šiaip puikias komandos pozicijas Ispanijos lygoje.

3. (4) Miuncheno „Bayern“ 171 tšk.

Trejos rungtynės laimėtos rezultatu 16:0. „Borussia“ pervažiuota net 6:0. Tačiau „bavarus“ netikėtai pristabdė „Leipzig“, kurie namie laimėjo 2:1. Visgi, tai nesutrukdė jau pirmą balandžio savaitgalį užsitikrinti Vokietijos čempionų titulo.

4. (3) „Paris Saint Germain“ (PSG) 164 tšk.

Pralaimėjimų kovą klubas nepatyrė. Nors žaidimas ir nebuvo įspūdingas, bet užtikrintai žygiuojama iki čempionų titulo. 

 

5. (5) „Liverpool“ 155 tšk.

Vidutiniokai buvo įveikti, tačiau pralaimėtas principinis mūšis „Mancheter United“ gerokai sukomplikavo galimybe užimti antrą vietą „Premier“ lygoje.

6. (6) „Mancheter United“ 132 tšk.

Iškovotos visos trys pergalės, bet svarbiausioji prieš „Liverpool“ turbūt leis užimti 2-ąją vietą Anglijo čempionate.

7. (10) „Tottenham Hotspur“ 145 tšk.

Sužaistos tik dvejos rungtynės, abi kovos laimėtos. Komandos padėtis nebloga ir tik mažas stebuklas juos išstumtų iš pirmojo ketverto „Premier“ lygoje.

8. (8) Turino „Juventus“ 144 tšk.

Laimėtos sunkios ir svarbios pergalės prieš „Milan“ ir Romos „Lazio“, netikėtai taškus atėmė tik Feraros SPAL. „Napoli“ forma smuko, o tai leidžia „zebrams“ pagaliau pasiekti Italijos čempionato viršūnę.

9. (11) Madrido „Real“ 142 tšk.

Tvarkaraštis buvo labai lengvas, tai leido iškovoti keturias pergales bendru rezultatu 14:4 ir priartėti prie daugiau taškų iššvaisčiusių „Atletico“ futbolininkų.

10. (7) Madrido „Atletico“ 136 tšk.

Dvi pergalės iškovotos prieš Galisijos klubus. Abu mūšiai su lyderių grupės komandomis – „Barcelona“ ir „Villarreal“ buvo nesėkmingi. Tad sezono finiše teks rimtai kautis dėl sidabro su Madrido „Real“.

11. (9) „Napoli“ 131 tšk.

5 taškai iš 12 galimų nėra toks tempas, kurį gali leisti sau palaikyti dėl aukso kovojanti komanda. Pralaimėjimas prieš „Roma“ ar lygiosios su Milano „Inter“ nėra tai, dėl ko galima smerkti, bet nugalėti „Sassuolo“ tokio lygio komanda privalo. Kadangi nesugebėjo, dabar jau reikia vytis „Juventus“.

12. (13) „Monaco“ 121 tšk.

Iškovotos trys pergalės iš tiek pat galimų. Tai leidžia gana tvirtai jaustis antroje vietoje „Ligue1“. Bet kova dar tikrai nėra baigta. 

13. (12) Londono „Chelsea“ 118 tšk.

Pralaimėjimas „Manchester City“, pergalė prieš „Crystal Palace“. Nors abu rezultatai logiški, norint pasivyti benuvažiuojantį Čempionų lygos traukinį, „aristokratai“ iš savęs turi reikalauti daugiau. 

14. (15) „Valencia“ 114 tšk.

Nors „Real“ fanai labiau galvoja apie galimybę laimėti sidabrą, negu tikimybę prarasti bronzą, tai nėra vien teorinė tikimybė. „Šikšnosparniai“ taškų nešvaistė ir tik minimaliai atsilieka nuo karališkojo klubo, o kelialapis į Čempionų lygą vargu ar išslys.

15. (18) Milano „Internazionale“ 107 tšk.

Bendras mėnesio rezultatas yra 8:0. Tiesa, su „Napoli“ sužaista nulinėmis lygiosiomis. „Gyvatės“ padarys viską, kad grįžtų į Čempionų lygą, nors konkurencija ir itin nuožmi.

16. (14) Romos „Lazio“ 103 tšk.

Pirmoji mėnesio pergalė iškovota tik paskutinę jo dieną. Pralaimėjimas „Juventus“ nėra tragedija, tačiau lygiųjų su vidutiniokais padariniai gali būtų labai skaudūs.

17. (17) „Marseille“ 99 tšk.

„Nantes“ ir „Lyon“ buvo pagrindiniai išbandymai. Per šias dvejas rungtynes iškovotas tik taškas. Bet klubas vis dar laikosi medalių zonoje, nors kova bus sunki.

18. (21) „Roma“ 91 tšk.

„Romėnai“ buvo stabiliausi iš keturių komandų, kurios kaunasi dėl dviejų kelialapių į Čempionų lygą. Tai leido jiems pakilti iki trečios vietos. Geriausias mėnesio akcentas – pergalė prieš „Napoli“.

19. (19) „Lyon“ 98 tšk.

Dvi pergalės ir lygiosios. Mėnuo neblogas, bet nepaisant to, kad pavyko įveikti „Marseille“, šie vis dar yra priekyje kovoje dėl Čempionų lygos.

20. (16) Dortmundo „Borussia“ 91 tšk.

Tvarkaraštis buvo sudėtingas. Lygiosios su „Leipzig“ tikrai ne tragedija, bet Miunchene nusileisti „Bayern“ 0:6 yra gėda, kurios sirgaliai nepamirš ilgai.

Lietuvių klubai

36. (41) „Rennes“ 54 tšk.

Nepavyko įveikti tik ant bangos esančio „Saint-Etienne“ klubo. Edvinas Gertmonas rungtynėms neregistruojamas, o klubas kaunasi dėl vietos penketuke.

38. (24) Genujos „Sampdoria“ 52 tšk.

Trys pralaimėjimai bendru rezultatu 2:11. Kova dėl vietos Europos lygoje dėl to nepalengvės, bet ji dar tikrai nėra pabaigta. Titui Krapikui vietos neatsirado net ant atsarginių suolo.