2018 m. gegužės 31 d., ketvirtadienis

2017-18 UEFA Čempionų lygos apžvalga po sezono


UEFA Čempionų lygos sezonas jau treti metai iš eilės baigėsi identiškai – Madrido „Real“ pergale. Tačiau netrūko ir netikėtų rezultatų – „Liverpool“ pasiekė finalą, o stebuklą ketvirtfinalyje sukūrusi „Roma“ – pusfinalį. Pristatau Jums simbolinį geriausių futbolininkų vienuoliktuką. Žaidėjai išrikiuoti pagal čempionišką „Real“ schemą, kurioje nėra krašto saugų, todėl į krašto žaidėjų vietą pretendavo ir atakuojantys žaidėjai, ir gynėjai.



Vartininkas Keyloras Navasas Madrido „Real“/Kosta Rika
Stebuklų buvo praktiškai visuose etapuose. Jeigu ne įspūdingas jo žaidimas (ypač jeigu lygintume su karališkojo klubo varžovų vartininkų klaidomis), „Real“ galėjo finalo nepasiekti.

Centro gynėjai

Nicolas Otamendi „Manchester City“/Argentina
Žaidėjas šiemet žengė milžinišką žingsnį į priekį, o „miestiečiai“ demonstravo patikimą gynybą, kuri subyrėjo tik mače su „Liverpool“. Tačiau dėl to visų pirma reiktų kaltinti netikėtai eksperimentinę Pepo Guardiolos taktiką, o ne argentinietį.

Matsas Hummelsas Miuncheno „Bayern“/Vokietija
Sezonas komandos gynybos linijai buvo sunkus – žaidėjus kamavo traumos. M. Hummelsas didelių sveiaktos problemų išvengė ir buvo stabilumo ir patikimumo garantas.

Krašto žaidėjai

Kairysis kraštas Sadio Mane „Liverpool“/Senegalas
10 įvarčių Čempionų lygoje. Finalas parodė, jog po Mohamedo Salaho, jis yra antras svarbiausias komandos žmogus – po egiptiečio traumos, žaidimas laikėsi ant jo pečių.

Dešinysis kraštas Mohamedas Salahas „Liverpool“/Egiptas
10 įvarčių ir 4 rezultatyvūs perdavimai. Jeigu ne pralaimėtas finalas, M. Salahas būtų favoritas bent jau gauti realiai geriausią pasaulio futbolininką nustatantį UEFA prizą.

Atraminiai saugai

Everas Banega „Sevilla“/Argentina
Lemiamus įvarčius mušė ne jis, bet būtent brandus žaidimas aikštės viduryje leido tikrai labai nedarniam andalūzų ansambliui sensacingai pasiekti ketvirtfinalį.

Thiago Alcantara Miuncheno „Bayern“/Ispanija
Jeigu Madrido „Real“ yra Čempionų lygos komanda, tai Thiago yra Čempionų lygos žaidėjas. Bundeslygoje jo sezonas buvo gana vidutiniškas, o Europoje vėl jis demonstravo, jog pasaulyje lygių sau turi nedaug.

Casemiro Madrido „Real“/Brazilija
Buvo stabilus ir kaip visada košmariškas varžovų puolėjams. Be jo būtų sunku įsivaizduoti „Real“ pasiekiantį tiek daug.

Atakuojantis saugas Kevinas de Bruyne „Manchester City“/Belgija
4 rezultatyvūs perdavimai gal ir nėra daug, bet belgas brandžiai dirigavo komandos veiksmams puolime.

Puolėjai

Cristiano Ronaldo Madrido „Real“/Portugalija
Nors pusfinaliuose ir finale tepriminė savo šešėlį, bet su 15 įvarčių tapo rezultatyviausiu Čempionų lygoje.

Leo Messi „Barcelona“/Argentina
Ši katalonų ekipa buvo pajėgi triumfuoti Čempionų lygoje, jeigu ne vienas juodžiausių vakarų komandos istorijoje, kuris vyko Romoje. L. Messi nebuvo labai rezultatyvus – 6 įvarčiai, bet išliko komandos varikliu.

Treneris Zinedine‘as Zidanas Madrido „Real“/Prancūzija
Po tragiško komandos starto karališkąjį klubą daugelis buvę linkę nurašyti. O jie pačiu sunkiausiu keliu nukeliavo iki trofėjaus.

2018 m. Pasaulio futbolo čempionato dalyvių pristatymas. Tunisas: be žvaigždžių


Tuniso futbolo rinktinei dalyvavimas pasaulio čempionatuose nėra naujienas, nors nuo 2006 m. jų ten ir nematėme. Per 12 metų vienas dalykas nepakito – kitos Afrikos šalys turi daugiau žvaigždžių, o Tunisas sėkmę pasiekia komandinėmis pastangomis.


FIFA reitingas28 vieta

Varžovai grupės turnyre: Belgija, Panama, Anglija

Pastarieji čempionatai. 2006 metų pasaulio čempionato atrankoje komandai vadovavo Rogeris Lemerras. Nors antrame ture sensacingai nusileista Gvinėjai, tačiau tai buvo vienintelis rinktinės pralaimėjimas atrankoje ir ji vos tašku aplenkusi Maroką pateko į pasaulio čempionatą. Lygiosios su Saudo Arabija, pralaimėjimai Ispanijai ir Ukrainai neleido patekti į aštuntfinalį.

Po ketverių metų rinktinei vadovavo portugalas Humberto Coelho. Be pralaimėjimų žengusiam Tunisui patekimą į ketvirtą pasaulio čempionatą iš eilės būtų garantavusi pergalė prieš Mozambiką, tačiau sensacingai nusileista 0:1, o Nigerijai 81 minutę išplėšus pergalę Kenijoje, pirmenybes teko stebėti televizijos ekranuose.

2014 metų lemiame atrankos etape rinktinę treniravo Ruudas Krolis iš Nyderlandų. Burtai lėmė, kad lemiamoje kovoje teko susigrumti su Kamerūnu. Po nulinių lygiųjų namie, išvykoje tunisiečiai buvo sutriuškinti 1:4. 

Kelias į 2018 m. pasaulio futbolo čempionatą. Atrankos pradžioje rinktinę treniravo lenkas Henrykas Kasperczakas, labai sėkmingai su Tunisu dirbęs 1994-98. Nors startavo dviem pergalėmis, vėliau jį pakeitė vietos treneris Nabilis Maaloulas. Jis lenko darbą užbaigė puikiai – pralaimėjimo kartėlio taip ir nepatyręs Tunisas tašku aplenkė Kongą ir iškovojo kelialapį.

Prognozuojama sudėtis


Žaidėjų klubai

1. „Al-Batin“ (Saudo Arabija)
2. „Al Ahly“ (Egiptas)
3. „Kasimpasa“ (Turkija)
4. „CS Sfaxien“ (Tunisas)
5. „Zamalek“ (Egiptas)
6. „Esperance“ (Tunisas)
7. „Al-Nassr“ (Saudo Arabija)
8. „Al-Ahli“ (Saudo Arabija)
9. „Rennes“
10. „Al-Ittihad“ (Saudo Arabija)
11. „Club Africain“ (Tunisas)

Treneris. Nabilis Maaloulas


55 metų treneris per savo futbolininko karjerą keletą metų praleido Vokietijoje, tačiau trenerio karjera kol kas neišeina už Afrikos ir Azijos ribų. 1997-98 m. jis treniravo „Olympique du Kef“ klubą. Nuo 2002 m. dirbo Rogerio Lemerr'o asistentu Tuniso rinktinėje. Šiame poste jis su pertraukomis buvo iki pat 2008 m., tačiau per tą laiką dirbo ir keliuose Tuniso klubuose, treniravo olimpinę rinktinę. 2010 m. stojo prie „ES Tunis“ klubo vairo. Su šiuo klubu iškovojo visus įmanomus titulus – lygą, taurę ir Čempionų lygą per vieną sezoną. Prie pirmo sezono trofėjų vėliau pridėjo dar vieną laimėtą Tuniso čempionatą. 2013 m. vos pusmetį dirbo su Tuniso rinktine, tačiau pralaimėjimas Žaliojo kyšulio saloms, užkirtęs kelią į 2014 m. Pasaulio futbolo čempionatą šį karjeros etapą užbaigė. Beveik metus dirbo Katare, kur laimėjo šalies taurę. Sėkmingas karjeros etapas lėmė pasiūlymą užimti Kataro nacionalinės rinktinės trenerio postą, bet po kelių metų jis vėl grįžo prie Tuniso rinktinės vairo. N. Maaloulas yra vos antras Tuniso pilietis, išvedęs šalies rinktinę į pasaulio čempionatą.

Žvaigždė Wahbi Khazri. 


27 metų atakuojantis saugas gimė Korsikoje. Būdamas 12 metų tapo „Bastia“ akademijos auklėtiniu. 18 metų debiutavo pagrindinėje komandoje, tuomet žaidusioje antrame šalies divizione. Po metų jau buvo starto sudėties žaidėjas. Klubui šis periodas nebuvo lengvas – komanda blaškėsi tarp aukščiausios lygos ir trečio diviziono. 2014 m. W. Khazri perėjo į „Bordeaux“. Po sėkmingo 1,5 sezono persikėlė į „Sunderland“. Pusantrų metų Anglijoje nebuvo pats sėkmingiausias karjeros laikotarpis, todėl praėjusią vasarą jis buvo išnuomotas „Rennes“ klubui. Čia vaidina svarbų vaidmenį. Rinktinės garbę gina nuo 2013 metų.

2018 m. gegužės 30 d., trečiadienis

2018 m. Pasaulio futbolo čempionato dalyvių pristatymas. Marokas: sugrįžimas po 20 metų


Marokas paskutinį kartą pasaulio čempionate žaidė prieš du dešimtmečius. Tai, kad šiemet pavyko sugrįžti, yra nemenka staigmena, nes paskutiniu metu futbolo madas žemyne demonstruodavo kiti.


FIFA reitingas48 vieta

Varžovai grupės turnyre: Portugalija, Ispanija, Iranas

Pastarieji čempionatai.

Į 2006 metų pasaulio čempionatą komandą mėgino išvesti Badou Ezzakis. Nors atrankos grupėje pralaimėjimų Marokas nepatyrė, bet iškovotos vos penkios pergalės per 10 rungtynių. Todėl Tunisas tašku aplenkė marokiečius ir iškovojo vienintelį kelialapį
.
Po ketverių metų komandai vadovavo Rogeris Lemerre'as. Tačiau kai per trejas rungtynes komanda iškovojo vos tašką, jį pakeitė Hassanas Moumenas. Net ir pakeitus trenerį, antrame rate Marokas iškovojo vos tašką ir grupėje liko paskutiniai, į priekį praleidę Kamerūną, Gaboną ir Togą.

Ericui Geretsui perėmus komandos vairą, 2014 m. pasaulio čempionato atranka buvo nesėkminga. Pirmos dvejos rungtynės baigėsi lygiosiomis. Jį pakeitęs Rachidas Taoussi dirbo sėkmingiau – patirtas vienintelis pralaimėjimas Tanzanijai, bet kelialapį į paskutinį atrankos etapą pelnė Dramblio Kaulo Krantas.

Kelias į 2018 m. pasaulio futbolo čempionatą. Atrankoje komandai vadovavo Herve Renardas. Rinktinė demonstravo įspūdingą gynybą – nepraleido nė vieno įvarčio ir užtikrintai be pralaimėjimų įveikė atranką, aplenkusi Dramblio Kaulo Krantą ir Gaboną.

Prognozuojama sudėtis



Žaidėjų klubai

1. „Numancia“
2. Madrido „Real“
3. Turino „Juventus“
4. „Wolverhampton“
5. Stambulo „Fenerbahce“
6. „Leganes“
7. Roterdamo „Feyenoord“
8. „Al-Jazira“ (Jungtiniai Arabų Emyratai)
9. Amsterdamo „Ajax“
10. Gelzenkircheno „Schalke“
11. „Yeni Malatyaspor“ (Turkija)

Visose grandyse Marokas turi aukšto lygio futbolininkų, bet stiprioji žaidimo pusė turbūt bus geležinė gynyba, leidusi patekti į pasaulio čempionatą.

Treneris. Herve Renardas. 


49 metų prancūzas per savo trenerio karjerą dirbo egzotiškose šalyse. 1999-2001 m. karjerą pradėjo Prancūzijoje su kukliu “Draguignan” klubu. Kurį laiką Kinijoje dirbo asistento darbą, 2004 metais neilgai treniravo su „Cambridge United“, paskui keletą mėnesių dirbo Vietname. Du sezonus treniravo „Cherbourg“ klubą. Po labai trumpo karjeros etapo Ganoje, kur buvo nacionalinės rinktinės trenerio asistentu, 2008 metais perėmė Zambijos vairą. Labai trumpai dirbo su Angolos rinktine ir vienu klubu iš Alžyro. 2011 m. grįžo į Zambiją ir po metų laimėjo Afrikos tautų čempionatą.  2013-14 m. treniravo „Sochaux“ klubą, tačiau jam iškritus į žemesnį divizioną savo pareigų neteko. 2015 m. tapo pirmuoju treneriu, tapusiu Afrikos čempionu su dviem skirtingomis komandomis, kai triumfavo dirbdamas su Dramblio Kaulo Krantu. 2015 m. vos kelis mėnesiu treniravo „Lille“ klubą, bet dėl nesėkmingo žaidimo buvo atleistas. Su Maroku dirba nuo 2016 metų.

Žvaigždė Aminas Haritas. 



20-ies metų atakuojantis saugas rinktinėje žengia dar tik pirmuosius žingsnius, tačiau milžiniškas jo talentas ir sėkmingas debiutas Bundeslygoje jam turėtų garantuoti vietą starto sudėtyje. A. Haritas gimė Prancūzijoje. Čia mokėsi ir futbolo pagrindų – nors metus praleido ir „Paris Saint Germain“ akademijoje, kaip futbolininkas subrendo „Nantes“. 2014-16 m. kaupę patirtį klubo dublerių komandoje, o 2016-17 m. metais su trenksmu įsiveržė į pagrindinės komandos starto sudėtį. Vos po vieno sėkmingo sezono perėjo į Gelzenkircheno „Schalke“ už 8 milijonus eurų. Čia irgi nesunkiai įsitvirtino starto sudėtyje. Į rinktinę kviečiamas nuo praėjusių metų.

2018 m. gegužės 29 d., antradienis

2017-18 m. „Serie A“ apžvalga po sezono


Šių metų Italijos čempionatas buvo itin intriguojantis. Rimta kova vyko tiek dėl aukso, tiek dėl vietų Čempionų lygoje. Tiesa, nugalėtojai abiejose kovose buvo gana įprastiniai. Pristatau jums simbolinį geriausiųjų vienuoliktuką, sezono staigmeną ir nusivylimą.


Vartininkas Alissonas „Roma“/Brazilija

Kai atakuojančio stiliaus komanda pademonstruoja antrą geriausią gynybą, visų pirma jos sudėtyje reikia ieškoti puikaus vartininko. „Romėnai“ jį tikrai turi, nors išsaugoti kitam sezonui lengva nebus.

Gynėjai

Kairysis kraštas Aleksandras Kolarovas „Roma“/Serbija

Veteranas suerzino Amžinąjį miestą, kai nepaisant to, jog anksčiau vilkėjo „Lazio“ marškinėlius, dabar pasirinko kitą Romos klubą. Pasirinkimas buvo geras – serbas atliko net 8 rezultatyvius perdavimus ir buvo labai ryškus.

Centro gynėjai

Federico Fazio „Roma“/Argentina

Patyręs argentinietis buvo tiesiog puikus. Jeigu būtų jaunesnis, rinkoje keltų tiek pat triukšmo, kaip jo partneris gynybos širdyje Kostas Manolas.

Milanas Skriniakas Milano „Inter“/Slovakija

Vos 23 metų slovakas turėjo įspūdingą sezoną. Gynyboje žaidė labai brandžiai, įmušė 4 įvarčius ir dabar juo domisi labai daug klubų.

Dešinysis kraštas Danilo D‘Ambrosio Milano „Inter“/Italija

Milane jis jau penktą sezoną, bet tik antri metai, kai fanai gali būti tikri, kad investicija pasiteisino. Jis nėra uraganinis atakuojantis gynėjas, bet gynybinėse funkcijose yra puikus.

Atraminiai saugai

Miralemas Pjaničius Turino „Juventus“/Bosnija ir Hercegovina

5 įvarčiai ir 8 rezultatyvūs perdavimai gali atrodyti gana kukli statistika. Bet iš tikrųjų bosnis labaiusiai vertinamas dėl to, kad yra puikus žaidimo aikštės viduryje generolas.

Sergejus Milinkovičius-Savičius (SMS) Romos „Lazio“/Serbija

12 įvarčių ir trys rezultatyvūs perdavimai. Be jo indėlio „ereliai“ šį sezoną būtų pasiekę gerokai mažiau, todėl dabar jis yra tarp karščiausių vasaros transfero lango temų.

Kairysis saugas Lorenzo Insigne „Napoli“/Italija

8 įvarčiai ir 11 rezultatyvių perdavimų. Be jo milžiniško indėlio „Napoli“ vargu ar būtų taip rimtai kovojęs dėl aukso.

Atakuojantis centro saugas Paulo Dybala Turino „Juventus“/Argentina

22 įvarčiai ir 5 rezultatyvūs perdavimai. Dar vienas puikus ir labai brandus argentiniečio sezonas.

Dešinysis saugas Douglas Costa Turino „Juventus“/Brazilija

Jis yra neapdainuotas sezono herojus. 4 įvarčiai ir 12 rezultatyvių perdavimų gal ir nėra labai įspūdinga. Įspūdinga tai, kad dauguma jų pasiketi tada, kai komandą reikdavo gelbėti iš krizinės padėties. Todėl sunku suvokti, kodėl tik 18 kartų brazilas buvo starto sudėtyje.

Puolėjas Ciro Immobile Romos „Lazio“/Italija

29 įvarčiai ir 9 rezultatyvūs perdavimai. Geriau veikiančios puolimo mašinos Italijoje šiemet nebuvo.

Treneris Simone Inzaghi Romos „Lazio“/Italija

Lucas Biglia, Keita ir Wesley Hoedto netektys turėjo gerokai pakirpti „erelių“ sparnus. Bet S. Inzaghi turėjo kitokią nuomonę. S. Inzaghi sulipdė geriausią puolimą lygoje demonstravusią komandą, kurią nuo Čempionų lygos atskyrė tik 10 nesėkmingų paskutinio susitikimo minučių.

Sezono staigmena Romos „Lazio“

Sezono nusivylimas „Sassuolo“. 

Eusebio Di Francesco, Georgas Defrelis ir Lorenzo Pellegrini vasarą iškeliavo į Romą. Bet tokių istorijų, kad šį klubą paliktų lyderiai, būta ir anksčiau, o rezultatams tai nepakenkdavo. ŠĮ kartą tik trenerio kaita išgelbėjo – Giuseppe Iachini gražino komandą į įprastą vietą turnyro lentelės viduryje. Labiausiai žlugdė prastas puolimas –mažiau įvarčių šį sezoną neįmušė niekas.

Finalinis 2017/18 metų Europos futbolo klubų TOP 20: „Valencia“ sugrįžimas


Visi klubinio futbolo trofėjai jau išdalinti – Europoje karaliavo Ispanijos klubai, o visus nacionalinius čempionatus laimėjo išankstiniai favoritai. Tad laikas skelbti finalinį sezono geriausių klubų dvidešimtuką. Pirmuose skliaustuose nurodoma vieta, kurią klubas užėmė prieš mėnesį, antruose – prieš metus.


1. (1) (7) „Manchester City“ 262 tšk.


Vertinant sezoną ko gero liks kartėlis dėl nesėkmingo žaidimo Čempionų lygoje. Tačiau namų fronte demonstruotas beprecedentis dominavimas, tad šį sezoną galima vertinti kaip istorinę sėkmę.

2. (2) (1) „Barcelona“ 207 tšk.
Be abejo, košmaras Romoje futbolininkams sapnuosis dar ilgai. Bet namų fronte Madrido klubai tik rijo katalonų sukeltas dulkes.

3. (3) (3) Miuncheno „Bayern“ 204,5 tšk.
Carlo Ancelotti greiutai buvo parodytos durys, galbūt tai ir išgelbėjo sezoną. Juppo Heynckeso patirties užteko dominavimui namų fronte, bet Europa parodė, jog spragų žaidime yra daug.

4. (5) (8) „Liverpool“ 179 tšk.
„Raudonieji“ turbūt būtų aukščiau ir reitinge, ir „Premier“ lygoje, jeigu ne įspūdingas žygis Europoje, kuris pergrupavo prioritetus. Sezonas tikrai įspūdingas, o Jurgenas Kloppas pagaliau tikrai sugrąžino savo komandą į elitą.

5. (4) (10) „Paris Saint Germain“ (PSG) 178 tšk.
Nors Unai Emery buvo parodytos durys, PSG dominavo „Ligue1“, o Čempionų lygoje iškrito tik prieš būsimus čempionus. Sezonas neblogas, bet savininkų kantrybė ima sekti – Europoje iš komandos norima daugiau.

6. (6) (16) „Manchester United“ 167 tšk.
„Raudonieji velniai“ demonstravo nuobodoką, bet efektyvų futbolą. Sidabras Anglijoje yra geras pasiekimas, o Europą komanda norės pamiršti kuo greičiau.

7. (8) (13) Turino „Juventus“ 162 tšk.
Nors iškovotas eilinis čempionų titulas, Massimiliano Allegri atrodo išsisėmęs – sudėtis vasarą sustiprėjo, bet žaidimo kokybė nepagerėjo. Visgi, jo era dar nesibaigė.

8. (7) (2) „Tottenham Hotspur“ 161 tšk.
Komanda žais Čempionų lygoje, o Europoje pralaimėta prieš Italijos čempionus. Lyg ir viskas atrodytų gerai, bet vargu ar galima sakyti, kad Mauricio Pochettino iš komandos išspaudė viską, ką galėjo.

9. (9) (5) Madrido „Real“ 161 tšk.
Laimėtas trečias iš eilės Čempionų lygos titulas greitai privertė klubo sirgalius pamiršti, koks klaikus šis sezonas buvo Ispanijoje. Trenerio kėdė irgi turbūt saugi, bet jeigu nebus rimtų permainų sudėtyje, klubo gali leisti labai skausmingas nusileidimas ant žemės.

10.  (11) (11) „Napoli“ 146 tšk.
Taip arti Italijos aukso komanda nebuvo jau seniai. O jis išslydo visų pirma dėl psichologijos. Tad sezoną galima vertinti vidutiniškai – Europa buvo aukojama dėl itališkos svajonės.

11. (10) (9) Madrido „Atletico“ 143 tšk.
Europinis fiasko buvo labai netikėtas – iki šiol „Atletico“ buvo vienas stabiliausių klubų Europoje. Visgi, Europos lygos trofėjus į lentyną nugulė. Ispanijoje pavyko aplenkti „Real“, bet rimčiau į kovą dėl aukso įsijungti nepavyko.

12. (13) (24) „Lyon“ 131 tšk.
Svarbiausia yra tai, kad įtemptoje kovoje išplėštas kelialapis į Čempionų lygą, o klube vėl atsiskleidė jaunų talentų. Tad sezonas puikus.

13. (15) (6) „Monaco“ 128 tšk.
Logiška, kad sezonas buvo silpnesnis. Po tokio lyderių išpardavimo lengva nebuvo. Kaip pereinamajam periodui, rezultatai yra puikūs, o kiti metai turėtų būti dar geresni ir ypač tikėtina, kad stabilesni.

14. (12) (4) Londono „Chelsea“ 125 tšk.
Treneris nesutarė su vadovybe, rezultatai buvo nestabilūs ir kitą sezoną „aristokratų“ Čempionų lygoje nepamatysim. Galbūt dar anksti vertinti, bet „Chelsea“ kaip superklubo statusas atrodo, kad ima svyruoti.

15. (14) (25) Romos „Lazio“ 121 tšk.
Paskutiniame ture praleista proga patekti į Čempionų lygą. Tai buvo istorinis šansas – įspūdingą šio sezono sudėtį išsaugoti bus labai sunku.

16. (17) (27) „Marseille“ 121 tšk.
Į Čempionų lygą patekti nepavyko. Bet po ilgesnio laiko, žaidimo kokybė buvo gera, o braižas simpatiškas. Klubo laukia gera ateitis.

17. (16) (55) „Valencia“ 120,5 tšk.
Atgimimo sezonas. Kai nemažą dalį sezono klubas lenkia Madrido „Real“, skųstis nėra kuo. „Šikšnosparniai“ galėtų pretenduoti į metų pažangos vardą Europos futbole, jeigu toks apdovanojimas egzistuotų.

18. (15) (26) Milano „Inter“ 120 tšk.
Pavyko grįžti į Čempionų lygą. Nelengvai, paskutinėmis paskutinio turo minutėmis. Bet norint, jog joje būtų ką veikti, reikia žengti nemažą žingsnį į priekį.

19. (19) (14) „Roma“ 118 tšk.
Sezonas istorinis vien dėl Čempionų lygos pusfinalio. Komanda demonstravo įspūdingą kovingumą, nors rezultatai Italijoje galėjo būti ir geresni.

20. (21) (12) Londono „Arsenal“
Tai buvo vienas blogiausių sezonų Arseno Wengero eroje. Todėl geras ženklas, kad ji baigėsi. Šie metai parodė, kad klubui reikia labai rimto supurtymo, jog grįžtų į viršūnę.

Lietuvių klubai

30. (34) (40) „Rennes“ 74 tšk.
Edvinas Gertmonas laiką leido ant suolo, bet jo komanda žaidė įspūdingą sezoną ir nusileido tik keturiems klubams, kovojusiems dėl vietos Čempionų lygoje.

46. (36) (44) Genujos „Sampdoria“ 52 tšk.
Titas Krapikas galimybių pademonstruoti sugebėjimus neturėjo. Nors didžiąją sezono dalį komanda laikėsi gana aukštose pozicijose, nesėkminga sezono pabaiga juos nubloškė į 10 vietą.


2018 m. Pasaulio futbolo čempionato dalyvių pristatymas. Senegalas: po istorinio čempionato – šešiolikos metų sausra


Kai 2002 m. Senegalas pasiekė pasaulio čempionato ketvirtfinalį, vargu ar buvo galima laukti to, kad kitą kartą Afrikos rinktinė jame bus tik dabar, kai praėjo jau šešiolika metų. Dabartinė žaidėjų karta turi labai ryškų vedlį Sadio Mane – žibantį „Liverpool“ klube.


FIFA reitingas: 32 vieta

Varžovai grupės turnyre: Lenkija, Kolumbija, Japonija

Pastarieji čempionatai. Guy Stephanas mėgino išvesti Senegalą į 2006 m. pasaulio futbolo čempionatą. Nors pralaimėtos vos vienerios rungtynės prieš Togą, to užteko, kad varžovai būtų praleisti į priekį turnyrinėje lentelėje ir komanda į Vokietiją neišvyktų.

Po ketverių metų komandai vadovavęs Laminas N‘ Diaye gerais rezultatais pasigirti negalėjo. Komanda net nepasiekė paskutinio atrankos etapo. Keturių komandų grupėje po kartą įveikė Alžyrą ir Liberiją ir liko vos trečioje vietoje.

Į Braziliją iškeliauti afrikiečiai mėgino pasitelkę Alainą Giressą. Šį kartą komanda nukeliavo iki paskutinio atrankos etapo. Jame burtai lėmė dvejų rungtynių seriją su Dramblio Kaulo Krantu. Pralaimėta bendru rezultatu 2:4.   

Kelias į 2018 m. pasaulio futbolo čempionatą. Atrankoje pagrindiniai Aliou Cisse auklėtinių konkurentai buvo Burkina Faso rinktinė. Su ja du kartus sužaista lygiosiomis. Tačiau iškovotos keturios pergalės leido užtikrintai žengti į pasaulio čempionatą.

Prognozuojama sudėtis


Žaidėjų klubai

1. Konakrio „Horoya“ (Gvinėja)
2. „Bordeaux“
3. „Napoli“
4. „West Ham“
5. „Eupen“ (Belgija)
6. „Monaco“
7. Liverpulio „Everton“
8. „Stoke City“
9. „Liverpool“
10. „Rennes“
11. „Torino“

Treneris. Aliou Cisse. 


Jis buvo Senegalo rinktinės kapitonas, kai rinktinė kėlė triukšmą 2002 metų pasaulio čempionate. Žaidė aukšto lygio Anglijos ir Prancūijos klubuose. 42 metų A. Cisse prieš šešerius metus tapo šalies U-23 rinktinės trenerio asistentu. Po metų tapo jos vyriausiuoju treneriu, o nuo 2015 m. dirba su nacionaline rinktine.

Žvaigždė. Sadio Mane


26 metų krašto saugas futbolo aukštumų siekė Prancūzijoje. Būdamas 20 metų debiutavo „Metz“ klube. Nors laiką dažniau leisdavo rezervinėje klubo sudėtyje, o ne „Ligue2“, po sezono už 4 milijonus eurų perėjo į „Salzburg“. Du sezonai čia buvo puikūs – senegalietis žaidė rezultatyviai, klubas laimėjo čempionų titulą ir taurę 2013-14 m. 2014 m. beveik už 12 milijonų svarų perėjo į „Southampton“. Abu sezonus klube įmušė daugiau negu po 10 įvarčių ir 2016 m. „Liverpool“ nepagailėjo 34 milijonų svarų. Čia jau pirmą sezoną tapo rezultatyviausiu ir geriausiu klubo žaidėju, o šiemet klubas nukeliavo iki Čempionų lygos finalo. Į rinktinę kviečiamas nuo 2012 metų.

2018 m. gegužės 28 d., pirmadienis

2018 m. Pasaulio futbolo čempionato dalyvių pristatymas. Panama. Egzotiškiausi naujokai


Panama debiutuoja pasaulio čempionatuose. Nors ši rinktinė – ne vienintelė naujokė, tačiau bene egzotiškiausia, nes islandai futbolo aukštuomenei jau prisistatė per EURO 2016.  



FIFA reitingas55 vieta
 
Varžovai grupės turnyre: Belgija, Tunisas, Anglija

Pastarieji čempionatai. Paskutinė atrankos į 2006 m. pasaulio futbolo čempionatą stadijoje Panamą treniravo Jose Eugenio Hernandezas. Turnyras susiklostė katastrofiškai – neiškovota nė vienos pergalės.

Po ketverių metų Panama atrankoje sužaidė vos dvejas rungtynes. Nors pirmosiose nugalėjo Salvadorą 1:0, bet antrosios rungtynės baigėsi nesėkmę 1:3 ir ekipa net nepateko į grupės varžybas atrankoje. Treneriui Alexandrui Guimaraesui buvo parodytos durys.

Po ketverių metų rinktinę treniravo Julio Dely Valdesas. Panama per 10 rungtynių iškovojo vienintelę pergalė prieš Hondūrą ir atrankoje liko 5-a, pasirodyta geriau tik už Jamaiką. 

Kelias į 2018 m. pasaulio futbolo čempionatą. Prie komandos vairo stojo Hernanas Dario Gomezas. Per visą atranką patirti tik trys pralaimėjimai – JAV, Meksikai bei Trinidadui ir Tobagui. To užteko, kad puikią gynybą demonstravusi Panama paskutiniame ture parklupdytų Kosta Riką ir patektų į pasaulio čempionatą.

Prognozuojama sudėtis

Žaidėjų klubai

1. Bukarešto „Dinamo“
2. Tegusigalpos „Olimpia“ (Hondūras)
3. „New York Red Bulls“
4. „Seattle Sounders“
5. „New York Red Bulls“
6. Limos „Universitario“ (Peru)
7. „Atletico Bucaramanga“ (Kolumbija)
8. „San Jose Earthquakes“
9. „Tapachula“ (Meksika)
10. Talkahuano „Huachipato“ (Čilė)
11. Gvatemalos „Municipal“


Panamos rinktinėje itin trūksta žaidimo Europoje patirties turinčių žaidėjų, tad sirgaliams ši komanda bus viena egzotiškiausų.

Treneris. Hernanas Dario Gomezas. ,


 62 metų kolumbietis trenerio karjerą pradėjo kaip nacionalinės rinktinės trenerio asistentas 1990 ir 1994 m. pasaulio futbolo čempionatuose. 1991-93 m. dirbo ir „Atletico Nacional“ klube, tapo šalies čempionu. Išvedė Kolumbiją į 1998 m. pasaulio čempionatą, bet kadangi pirmenybės nebuvo sėkmingos, po jų vyriausiojo rinktinės trenerio postą paliko. 1999-2004 m. dirbo su Ekvadoro rinktinę, kurią taip pat išvedė į pasaulio čempionatą. 2006-08 m. dirbo su Gvatemalos rinktine. Trumpai ir nesėkmingai treniravo Kolumbijos rinktinę, 2012-13 m. – „Medellin“ klubą. Prie Panamos rinktinės vairo stojo 2014 m.

Žvaigždė. Anibal Godoy.  

 28 metų atraminis saugas nuo 17 metų priklausė „Chepo“ klubui. 2011 m. išrinktas Panamos metų futbolininku, po šio įvykio bandė įsitvirtinti Argentinoje, bet nesėkmingai. 2013-15 m. gynė Budapešto „Honved“ garbę. Vengrijoje neįsitvirtino, tad perėjo į San Jose „Earthquakes“, kur rungtyniauja sėkmingai ir yra klubo vicekapitonas. Į rinktinę kviečiamas nuo 2010 metų.