2018-19 „La Liga“ apžvalga po sezono: nuvainikuoti karaliai

Šio sezono pagrindinis akcentas turbūt yra vienas blogiausių klubo istorijoje Madrido „Real“ sezonas. Nors šį dešimtmetį Ispanijos čempionate ir dominuoja „Barcelona“, buvome pratę prie gerokai solidesnio karališkojo klubo. Katalonai laimėjo auksą, tačiau pagrindinė to priežastis visgi buvo pagrindinių konkurentų problemos ir spurtas po kelių pirmų blankių sezono mėnesių. Pristatau simbolinį geriausių futbolininkų vienuoliktuką. 

Vartininkas Janas Oblakas Madrido „Atletico“/Slovėnija

Eilinį kartą geriausia sezono gynyba priklauso „matrasams“. O J. Oblakas yra viena pagrindinių to priežasčių ir turbūt geriausias pasaulio vartininkas šiuo metu. 

Gynėjai

Kairysis kraštas Jordi Alba „Barcelona“/Ispanija

8 rezultatyvūs perdavimai yra savo rekordo „La Liga“ pakartojimas. Jo tarpusavio supratimas su Leo Messi yra vienas iš pagrindinių katalonų ginklų. 

Centro gynėjai

Gerardas Pique „Barcelona“/Ispanija

Išlindo iš Samuelio Umtiti šešėlio ir sužaidė tikrai solidų ir gana stabilų sezoną. Jo partneris šį sezoną paprastai buvo nedaug patirties turintis Clementas Lenglet. Klubas praleido septyniais įvarčiais daugiau negu pernai, o G. Pique ir vartininkas Marcas Andre ter Stegenas buvo tie, kurie labiausiai prisidėjo prie to, kad šis skaičius nebūtų dar didesnis. 

Leandro Cabrera Madrido „Getafe“/Urugvajus

Iš trečio karto rado sau tinkamą klubą Madride. „Atletico“ jį nuolat nuomodavo ir su pagrindine komanda urugvajietis sužaidė tik ketverias rungtynes. „Real“ dubleriuose jis žibėjo, bet prei pagrindinės komandos nepriartėjo. Po gero karjeros etapo Saragosoje ir klaikaus Italijoje jis pagaliau surado savo vietą Madride. Solidus jo žaidimas antrą geriausią Ispanijos čempionato gynybą pademonstravusiai „Getafe“ komandai leido iki paskutinių turų kautis dėl Čempionų lygos. Netikiu, kad kitą sezoną jis dar žais Madride, nes klubo marškinėlius išaugo. 

Dešinysis kraštas Sergio Roberto „Barcelona“/Ispanija

Pasirinkimas į šią poziciją buvo bene prasčiausias. Kai katalonai žaidžia Čempionų lygoje ir susiduria su kitais Europos grandais, akivaizdu, kad klubui reiktų geresnio pasirinkimo dešiniajam kraštui. Tačiau šį sezoną „La Liga“ S. Roberto trūkumai neatsiskleidė. Jis atliko šešis rezultatyvius perdavimus ir su savo užduotimis tvarkėsi neblogai. 

Centro saugai

Dani Parejo „Valencia“/Ispanija

Svarbiausias žmogus klube sužaidė dar vieną puikų sezoną, turbūt netgi geriausia karjeroje. 9 įavarčiai ir 7 rezultatyvūs perdavimai. Daug juodo darbo gynyboje. Jeigu D. Parejo jau nebūtų 30-metis, „šikšnosparniai“ vasarą sulauktų daug patrauklių pasiūlymų. 

Rodrigo Madrido „Atletico“/Ispanija

Namo klubo auklėtinis praėjusią vasarą grįžo su svarbia užduotimi – pakeisti klubo legendą Gabi. Misija įvykdyta be jokių priekaištų. Ne veltui Rodrigo į Mančesterį dabar nori prisivilioti Pepas Guardiola, o jo buvęs klubas „Villarreal“ šį sezoną turėjo pakovoti dėl išlikimo „La Liga“. 

Pablo Sarabia „Sevilla“/Ispanija

Jis šį sezoną atliko 13 rezultatyvių perdavimų. Tiek pat kiek Leo Messi. Itin sunkiame sezone, kai keitėsi klubo treneriai, P. Sarabia buvo vienas stabiliausių ir turbūt netgi geriausias sezono žaidėjas. Neabejotinai saugui tai buvo geriausi karjeros metai. 

Puolėjai

Kairysis kraštas Saulis Niguezas Madrido „Atletico“/Ispanija

Taip, S. Niguezas nėra puolėjas. Tačiau laikausi tradicijos simbolinį vienuoliktuką išdėstyti pagal čempionų schemą, o „Barcos“ schemoje krašto saugų nėra. Jis neįmušė daug įvarčių. Atliko tik vieną rezultatyvų perdavimą. Tačiau buvo labai svarbus sraigtas „Atletico“ puolimo mechanizmui, rungtyniavo labai brandžiai ir tradiciškai atliko labai daug juodo gynybinio darbo. 

Dešinysis kraštas Leo Messi „Barcelona“/Argentina

L. Messi nestabdo. 36 įvarčiai ir 13 rezultatyvių perdavimų yra rezultatai, kuriems Ispanijoje lygių nėra. Katalonai įmušė 90 įvarčių, tai reiškia, jog prie daugiau negu pusės argentinietis prisidėjo tiesiogiai. 

Centro puolėjas Luisas Suarezas „Barcelona“/Urugvajus

21 įvartis ir 6 rezultatyvūs perdavimas. Jau ketvirtą sezoną iš eilės urugvajietis peržengia 20 įvarčių ribą. 

Treneris Pepe Bordalas Madrido „Getafe“/Ispanija

Vos nuo 2015 metų aukščiausiame Ispanijos futbolo divizione dirbantis Pepe Bordalas buvo arti to, kad pirmą kartą klubo istorijoje „Getafe“ žaistų Čempionų lygoje. Komandos vizitinė kortelė – antra geriausia gynyba lygoje. Nors daug įvarčių klubas nemušė, bet mokėjo kontroliuoti žaidimą kai įmušdavo pirmi. Jorge Molina ir Jaime Mata nėra žvaigždės, bet savo individualiu meistriškumu susikūrė nemažai progų ir įmušė po 14 įvarčių. Saugai puikiai skaitydavo žaidimą ir rasdavo progų pasiųsti kamuolį puolėjams tarp gynybos linijų. „Getafe“ neabejotinai yra didžiausia sezono staigmena. 

Sezono nusivylimas „Villarreal“

Tik sėkmingas sezono finišas padėjo komandai, kuri planavo kautis dėl vietos Čempionų lygoje, išlikti aukščiausiame futbolo divizione. Komanda vasarą prarado Rodrigo ir Antonio Rukaviną, bet susilaukė solidaus papildymo. Nors naujokai, vertinant individualiai, klube pritapo, tačiau žaidimas nesiklijavo. Sezoną pradėjo ir baigė tas pats treneris Javieras Calleja, jį sezono viduryje dviem mėnesiams buvo pakeitęs Luisas Garcia. Pagrindinės problemos slypėjo gynyboje. Oponentams nebuvo sunku kurti progas, ypač sunkiai sekėsi gintis prieš individualiai stiprius oponentus, strigo gynyba per standartines padėtis. Varžovai lengvai rasdavo tarpus tarp gynybos linijų. Nors Santi Cazorla žaidė gerą sezoną, bet saugų linijai sunkiai sekdavosi kontroliuoti žaidimą net kai „submarinai“ įmušdavo pirmi.

2018-19 UEFA Čempionų lygos finalo prognozė

Jau šeštadienį paaiškės, kuris klubas šį sezoną bus galingiausias Europoje. Abu jie praėjo ugnį ir vandenį, atliko milžiniškus „comebackus“ ir tikrai nusipelno žaisti finale. Angliško finalo nematėme jau 11 metų, kai tarpusavio santykius aiškinosi Londono „Chelsea“ ir „Manchester United“.

„Tottenham Hotspur“ – „Liverpool“

Be abejo, prieš sezoną buvo galima tikėtis, kad „Liverpool“ grįš į Čempionų lygos finalą. Tačiau kad tai galėtų padaryti vasarą nė vieno žaidėjo neįsigijęs „Tottenham“, yra sensacija. Jeigu „Liverpool“ žaidžia vieną geriausių sezonų istorijoje, apie „Spurs“ to žaidimo kokybė neleistų pasakyti. Tačiau Šiaurės Londono komanda pasiekė savo pirmą istorijoje Čempionų lygos finalą.

Abi komandos fizinių jėgų prasme yra lygios – sezoną baigė tą pačią dieną. „Liverpool“ finišavo antroje vietoje, „Tottenham“ – ketvirtoje.

Iš paskutinių 15 rungtynių „Spurs“ laimėjo vos šešerias, per šią seriją patirti net septyni pralaimėjimai. Per analogišką seriją „Liverpool“ pasiekė net 13 pergalių.

ŠĮ sezoną komandos tarpusavyje žaidė du kartus, abu sykius „Liverpool“ šventė pergales vienodu rezultatu 2:1.

Su laiku lenktyniauja „Liverpool“ saugas Naby Keita – gali būti, kad finale į aikštę jis išbėgti jau galės. Londone problemų su sveikata turi du Hariai – Winksas ir Kane‘as.

Vienas iš svarbiausių „Liverpool“ ginklų bus standartinės padėtys. „Spurs“ šį sezoną leidžia savo varžovams sukurti nemažai progų, o savąsias „raudonieji“ gerai realizuoja. Ypač daug Londono komandos žaidėjai daro individualių klaidų. „Spurs“ sieks išnaudoti savo privalumus – greitas atakas, atakavimą kraštais, individualų atakuojančių žaidėjų meistriškumą. Nemažai įvarčių „Spurs“ pelno baudos smūgiais, savų šansų realizacija skųstis negali.

Šeštadienio finalas gali būti rezultatyvus. Nebūtinai viską lems pirmas įvartis – ypač „Spurs“ pasižymi iššvaistyta persvara.

Favoritai? Be abejo, „Liverpool“. Jų pusėje patirtis. Jie žino, kaip sumušti „Spurs“. Ir savo tikslą turėtų pasiekti.

2018-19 Bundeslygos apžvalga po sezono: intrigos daugiau, bet čempionas etatinis

Vokietijos futbolo čempionatas baigėsi. Skeptikai pasakys, kad jo baigtis tradicinė – eilinį čempionų titulą iškovojo Miuncheno „Bayern“. Entuziastai atsakys, kad po labai ilgos pertraukos titulo likimas sprendėsi paskutiniame ture. Tiesa turbūt yra per vidurį – intrigos buvo netikėtai daug. Tačiau ji kilo pirmiausiai dėl prasto „Bayern“ sezono, o ne išskirtinio Dortmundo „Borussia“ pasirodymo. Pristatau simbolinį vienuoliktuką, didžiausią staigmeną ir nusivylimą.

Vartininkas Peteris Gulacsi „Leipzig“/Vengrija

Kažkada „Liverpool“ atstovavęs vengras šį sezoną įrodinėjo, kad yra vertas pasibelsti į Europos vartininkų elitą. „Leipzig“ gynyba buvo sėkmingiausia visoje Bundeslygoje, o P. Gulacsi prie to labai daug prisidėjo. 

Gynėjai

Kairysis kraštas Marcelis Halstenbergas „Leipzig“/Vokietija

Karjeros pradžioje jam nepavyko įsitvirtinti Dortmunde, o dabar 27 metų gynėjas beldžiasi į Vokietijos rinktinės sudėtį ir jau spėjo joje debiutuoti. Šį sezoną prisidėjo prie 9 komandos įvarčių ir buvo svarbus atakų variklis savo krašte.

Centro gynėjai

Ibrahima Konate „Leipzig“/Prancūzija

Sunku patikėti, kad šiam prancūzui dar tik 19 metų. Nors jis nėra iš šiuolaikiškos puikiai kojomis žaidžiančių gynėjų kartos, bet savo darbą šį sezoną atlikdavo puikiai ir buvo pavyzdingai stabilus. „Leipzig“ iš jo daug uždirbs. 

Nicklas Sule Miuncheno „Bayern“/Vokietija

Niko Kovačas juo pasitikėjo labiausiai iš savo centro gynėjų. Nesvarbu kas būdavo jo porininku – taip pat gerai žaidęs, tik sensacingai mažai minučių gavęs Matsas Hummelsas ar gerokai suprastėjusią formą demonstravęs Jeromas Boatengas, N. Sule buvo stabilus ir dažnai gelbėdavo tikrai daug problemų gynyboje turėjusią komandą.

Dešinysis kraštas Joshua Kimmichas Miuncheno „Bayern“/Vokietija

Dar vienas žmogus, kuris puikiai jautėsi N. Kovačo schemose. Vien ko vertas faktas, kad šį sezoną J. Kimmichas atliko net 13 rezultatyvių perdavimų. 

Centro saugai

Thiago Alcantara Miuncheno „Bayern“/Ispanija

Sezonas puikus vien todėl, kad šiemet pavyko išvengti sunkių traumų, kurios neretai kliudydavo anksčiau. Savo darbą jis atliko puikiai – iš aikštės gilumos „bavarų“ atakoms diktavo puikiai. 

Julianas Brandtas Leverkuzeno „Bayer“/Vokietija

Peteris Boszas J. Brandtui surado naują amplua. Iki tol retokai aikštės centre žaisdavęs talentas P. Boszo schemose dažniausiai tapdavo vienu iš trijų centro saugų. Nors nemažai šį sezoną žaista ir iki šiol labiau įprastose pozicijose – kairiajame arba dešiniajame krašte, bet būtent žaisdamas centro saugu J. Brandtas žibėjo itin ryškiai. 5 įvarčiai ir 8 rezultatyvūs perdavimai įmušti žaidžiant centre, kai iš viso vokietis prisidėjo prie 18 įvarčių. 

Atakuojantis centro saugas Marco Reusas Dortmundo „Borussia“/Vokietija

Tik savo debiutiniame sezone M. Reusas sužaidė daugiau minučių Bundeslygoje negu šiemet. Nors žaidimas aikštės viduryje M. Reusui nebuvo naujiena, bet visgi jį geriausiai žinojome kaip kairiojo krašto puolėją. Šį sezoną šioje pozicijoje jis sužaidė vos keturias rungtynes. Daugiau negu 17 įvarčių su geltonais marškinėliais M. Reusas įmušęs dar nebuvo, o 8 rezultatyvūs perdavimai jam yra antras geriausias rezultatas per karjerą Dortmunde. 

Puolėjai

Kairysis kraštas Filipas Kostičius Frankfurto „Eintracht“/Serbija

Du kartus komandos, kurioms serbas atstovavo, iškrito į antrą Bundeslygą. Šį sezoną bene pirmą kartą karjeroje šalia savęs turėdamas aukšto lygio partnerius, F. Kostičius sužibo kaip niekada ryškiai. 6 įvarčiai ir 10 rezultatyvių perdavimų yra jo karjeros Bundeslygoje rekordai.

Dešinysis kraštas Jadonas Sancho Dortmundo „Borussia“/Anglija

19-metis siautėjo. 12 įvarčių ir 14 rezultatyvių perdavimų. Dabar jo kaina auga kaip ant mielių, o jau spėjusi pradėti stiprintis „geltonųjų“ vadovybė tikėsis, kad dar pavyks jį išlaikyti Dortmunde. 

Centro puolėjas Robertas Lewandowski Miuncheno „Bayern“/Lenkija

Tapo rezultatyviausiu Bundeslygos žaidėju. Sunkiu komandai sezonu jo stabilus žaidimas ir 22 įvarčiai leido išlikti kovoje dėl aukso ir perlaužti įvykių eigą. O 7 rezultatyvūs perdavimai yra jo karjeros Miunchene rekordas.

Treneris Bruno Labbadia „Wolfsburg“/Vokietija

„Vilkų“ fanai buvo spėję truputį primiršti, ką reiškia kovoti dėl vietų Europos turnyruose. Po ketverių metų jie grįžta į Europą, vedini B. Labbadios. Pernai jis klubą išgelbėjo nuo iškritimo į antrą Bundeslygą, o šiemet pasiekė dar daugiau. „Vilkai“ šiemet buvo kovingi ir ne kartą kapstėsi iš sudėtingų padėčių. Jeigu įmušdavo pirmi, mokėdavo kontroliuoti žaidimą. Buvo stiprūs greitose atakose, nemažai įvarčių pelnė tolimais smūgiais. Puikiai gynėsi nuo standartinių padėčių. 

Sezono staigmena Diuseldorfo „Fortuna“

Paskutinį kartą ilgiau negu sezoną Bundeslygoje išsilaikė tolimais 1955-1997 metais. Finišavo pirmame dešimtuke – 1990 metais. Dabar abu šie dalykai pasiekti. Friedhelmo Funkelio vyrai nesistengdavo dominuoti. Komanda net ir žaisdama „antru numeriu“ susikurdavo nemažai progų, ypač greitose atakose. O įmušę puikiai žinojo ką daryti, kad varžovams būtų kuo sunkiau perlaužti rungtynių eigą. 

Sezono nusivylimas Gelzenkircheno „Schalke“

Vasarą išvyko Leonas Goretzka ir Maxas Meyeris. Praradimai, ypač pirmasis, ryškūs. Naujokai išvykusiųjų tinkamai pakeisti nesugebėjo. Kovą savo posto neteko Domenico Tedesco, tačiau laikinasis treneris Huubas Stevensas su klubu iškovojo vos dvi pergales ir „Schalke“ liko vos 14-oje vietoje. Komandą ypač skandino bedantis puolimas. Be L. Goretzkos klubas dažnai neužtikrintai kontroliuodavo kamuolį. Strigo ir progų realizacija. Gynyboje netrūko individualių klaidų, pražangų pavojingose zonose. Varžovų perdavimai gana lengvai skrosdavo linijas. Ypač sunkiai su savo užduotimis tvarkėsi krašto gynėjai.

2018-19 metų UEFA Europos lygos finalo prognozė

Jau po savaitės visa Anglija užgniaužusi kvapą stebės įvykius Baku, kur UEFA Europos lygos finale santykius aiškinsis dvi Londono komandos.

Londono „Chelsea“ – Londono „Arsenal“

Abu klubai kaunasi ne to turnyro finale, kuriame juos norėtų matyti sirgaliai. Tačiau šį sezoną abiem teko dalia grumtis tik antrame pagal pajėgumą Europos turnyre. 

Fizinio pasiruošimo prasme visiškos lygiosios – abi komandos sezoną Anglijoje baigė tą pačią dieną, tik skirtingomis nuotaikomis. „Aristokratai“ jau žino, kad kitą sezoną grįš į Čempionų lygą, o „artileristams“ kelią atvertų tik pergalė finale.

Sezono finišą „Chelsea“ pasiekė puikios formos – nepralaimėjo jau septynerių rungtynių iš eilės. „Arsenal“ analogiška serija siekia vos keturis mačus, o per paskutines septynerias rungtynes klubas praleido net 14 įvarčių. 

Šios rungtynės bus ypatingos Olivier Giroud, kuris net šešis sezonas gynė „artileristų“ garbę, o dabar yra perėjęs į „Chelsea“. Abi komandos šį sezoną pasidalijo po pergalę namų stadionuose. „Chelsea“ turi problemų su žaidėjų sveikata – sezono pabaigoje nerungtyniavo N‘Golo Kante, Antonio Rudigeris, Callumas Hudsonas-Odoi, JAV traumą patyrė Rubenas Loftus-Cheeksas. Ryškiausi „Arsenal“ nuostoliai – Hectoras Bellerinas ir Henrikas Mkhitaryanas. 

Nereiktų stebėtis, jeigu „Chelsea“ išnaudotų savo privalumus – nevengtų smūgiuoti iš atstumo, atakuodami ieškotų tarpų tarp varžovų gynybos linijų. Be to, „Arsenal“ gynybos linija pasižymi individualiomis klaidomis.

„Patrankininkai“ turėdami Granitą Xhaką ir dar kelis smagią koją turinčius žaidėjus taip pat nevengs smūgiuoti iš toli, ypač stengsis išnaudoti baudos smūgius. Šį sezoną „Arsenal“ pasižymi nebloga progų realizacija. Komandos atakų schemose ypač svarbus yra Seadas Kolašinecas, jeigu Cesaras Azpilicueta jį sustabdys, tai bus didelis žingsnis į priekį.

Galima tikėtis rezultatyvaus finalo – abu klubai šį sezoną leidžia savo varžovams susikurti daugiau progų, negu derėtų. Nors U. Emery ir yra UEFA Europos lygos finalų specialistas, favoritais laikyčiau „Chelsea“. 

2018-19 „Premier“ lygos apžvalga po sezono: futbolo mašinos triumfas

Sekmadienį pasibaigęs „Premier“ lygos sezonas didelių staigmenų praktiškai nepateikė. Čempionais tapo „Manchester City“, kurių komandinis mechanizmas veikė fantastiškai, tačiau jie turėjo atlaikyti ir milžinišką „Liverpool“ spaudimą. Pristatau simbolinį sezono vienuoliktuką, didžiausią staigmeną ir labiausiai nuvylusią komandą.

Vartininkas Hugo Lloris „Tottenham Hotspur“/Prancūzija

Buvo vartininkų, kurie praleido mažiau įvarčių ar netgi kėsinosi į rungtynių be praleistų įvarčių rekordus. Tačiau tie du, kurie praleido mažiau, aplink save turėjo geriausius pasaulio gynėjus. Nominaliai stipriausias „Spurs“ gynybos ketvertas kartu sudėjus praleido net 43 rungtynes, bet H. Lloris savo darbą atliko puikiai. Aišku, būta ir klaidų, bet jų nedaro tik tie, kurie sėdi ant suolo.

Gynėjai

Kairysis kraštas Marcosas Alonso Londono „Chelsea“/Ispanija

Jeigu vertinant puolimo statistiką, šis sezonas M. Alonso būtų netgi blogiausias nuo persikėlimo į Ispaniją. Visgi, Maurizio Sarri schemose kraštuose siautėti yra visų pirma Pedro ir Edeno Hazardo užduotis, o M. Alonso iš wingbacko perkvalifikuotas į įprastą krašto gynėją. Su gynybinėmis užduotimis šį sezoną ispanas susitvarkė puikiai.

Centro gynėjai

Virgilas van Dijkas „LIverpool“/Nyderlandai

Pagrindinė priežastis, kodėl geriausia šio sezono gynyba priklausė būtent „Liverpool“, yra solidus olando žaidimas. Jeigu „Liverpool“ laimės Čempionų lygą, V. van Dijkas galės po truputį savo lentynose ieškoti vietos Auksiniam kamuoliui.

Willy Boly „Wolverhampton“/Prancūzija

Prancūzija turi daug puikių centro gynėjų. Bet W. Boly nusipelno debiutuoti rinktinėje. „Vilkų“ gynyba buvo viena geresnių lygoje, o W. Boly buvo viena pagrindinių to priežasčių. Aukštaūgis gynėjas su keturiais įvarčiais pateko ir į rezultatyviausių komandos žaidėjų penketuką.

Dešinysis kraštas Trentas Alexanderis-Arnoldas „Liverpool“/Anglija

12 rezultatyvių perdavimų kaip krašto gynėjui yra labai daug. Šiam vaikinui dar tik 20 metų, o jau dabar jis yra labiausiai lygoje dominuojantis krašto gynėjas.

Centro saugai

Paulis Pogba „Manchester United“/Prancūzija

Taip, kritikos šį sezoną jis susilaukė labai daug. Sezonas buvo banguotas. Tačiau jis buvo tiek rezultatyviausias, tiek daugiausiai rezultatyvių perdavimų atlikęs MU žaidėjas. 22 įvarčiai, prie kurių prisidėjo, yra labai daug. Be jo klubas vargu ar būtų pirmo šešetuko komanda.

Fernandinho „Manchester City“/Brazilija

Blogiausias dalykas yra tai, kad brazilui jau 34-eri ir neaišku, kiek laiko jis dar galės žaisti tokiame įspūdingame lygmenyje, kaip tą darė šį sezoną. Jis yra tai, ko reikia kiekvienai kūrybingai komandai – žmogus, atliekantis be proto daug juodo darbo ir atrišantis galimybes kūrėjams daryti savo darbą.

Davidas Silva „Manchester City“/Ispanija

„Miestiečiai“ šį sezoną dažnai buvo priversti žaisti be kūrybingiausio savo žaidėjo Kevino de Bruyne. Tad ant D. Silvos pečių krisdavo dar didesnė atsakomybė, negu įprastai. 6 įvarčiai ir 8 rezultatyvūs perdavimai gal ir nėra iš koto verčianti statistika, tačiau ispanas buvo pagrindinis atakų variklis.

Puolėjai

Kairysis kraštas Sadio Mane „Liverpool“/Senegalas

22 įvarčiai ir kartu su dviem žaidėjais – rezultatyviausio lygos žaidėjo vardas. Šį sezono M. Salahas buvo nuostabus, bet žaidė ne be Auksinio kamuolio režimu, tad S. Mane turbūt buvo ryškiausia „raudonųjų“ asmenybė puolime.

Centro puolėjas Pierre‘as Emmerickas Aubameyangas Londono „Arsenal“/Gabonas

Logiška antrą vietą puolėjų trejetą skirti dar vienam iš geriausių snaiperių trijulės. „Arsenal“ didžiajame šešete išlaikė vien tik gerai veikiantis puolimas. O gabonietis įrodė, kad Anglijoje jis yra toks pats puikus snaiperis, koks buvo ir Vokietijoje.

Dešinysis kraštas Mohamedas Salahas „Liverpool“/Egiptas

Kritikos šiemet jis sulaukė ne tiek ir mažai. Vos 22 įvarčiai ir 8 rezultatyvūs perdavimai, kai pernai buvo 32 ir 10. Kritika yra absurdiška – egiptietis vis dar rezultatyviausias lygoje. Be to, jis atliko daugiau rezultatyvių perdavimų negu S. Mane ar P. E. Aubameyangas.

Treneris Nuno Esprito Santo „Wolverhampton“/Portugalija

Portugalo kariauna praleido mažiau įvarčių negu „Arsenal“ ar MU. Be gailesčio atiminėjo taškus iš didžiojo šešeto komandų. Treneris subūrė kūrybingą komandą, kuri itin gerai jautėsi greitose atakose, taikydavo efektyvų spaudimą varžovams ir mokėdavo kontroliuoti žaidimą. Nereiktų pamiršti ir fakto, kad kalbame apie „Premier“ lygos naujokus. Jiems atitenka ir sezono staigmenos vardas.

Sezono nusivylimas „Southampton“

Galbūt ir buvo galima tikėtis, kad „šventieji“ bus tokie blankūs. Dušano Tadičiaus išvykimas buvo rimtas smūgis. Kita vertus, atrodė, kad įsigyta stiprių naujokų. Tačiau S. Armstongas ir M. Elyounoussi D. Tadičiaus neatstojo. Komanda daug įvarčių praleisdavo po tolimų smūgių, sunkiai gindavosi greitose atakose, nesugaudydavo individualiai pajėgesnių oponentų, ypač šlubavo gynyba kraštuose. Atakuojant netrūkdavo prarastų kamuolių ir iššvaistytų progų, „šventieji“ dažnai tiesiog nesugebėdavo kontroliuoti rungtynių net kai pirmaudavo. Marką Hughesą trenerio poste pakeitus Ralphui Hasenhuttlui padėtis pagerėjo, tačiau džiaugtis galima tik dėl to, kad klubas išliko „Premier“ lygoje.

Europos futbolo klubų TOP 20. Balandis: į pirmąjį trejetuką pakilo „Barcelona“

Europos futbolo klubinis sezonas artėja prie finišo. Nors dvidešimtuke stabilumo daug, bet yra ir pokyčių – Ispanijos čempionato auksą jau užsitikrinusi „Barcelona“ pakilo į pirmąjį trejetuką, aplenkusi „Paris Saint Germain“.

1. (1) „Manchester City“ 230 tšk.
Laimėtos visos penkerios rungtynės. Pergalių „Premier“ lygoje serija pasiekė 12. Dar įspūdingiau tai, kad balandžio mėnesį į Edersono vartus įmuštas tik vienas įvartis, nors jį nuginkluoti nesėkmingai bandė ir „Manchester United“ bei „Tottenham“.

2. (2) „Liverpool“ 226 tšk.
Allisonas taip pat vos vieną kartą traukė kamuolį iš savo vartų per pergalingą balandį. Ir tai buvo ne rungtynėse su Londono „Chelsea“, kur tai galėtų atrodyti logiškiausia – brazilą pramušė „Southampton“.

3. (4) „FC Barcelona“ 177 tšk.
Per šešerias rungtynes katalonai iškovojo 14 taškų ir užsitikrino „La Liga“ auksą. Svarbiausias mūšis buvo kova su artimaisiais persekiotojais – Madrido „Atletico“.

4. (5) Miuncheno „Bayern“ 175 tšk.
„Bavarų“ mašina veikia galingai, bet ne be trūkumų. Gana netikėtai taškai prarasti Niurnberge. Tačiau Dortmundo „Borussia“ problemos yra didesnės, o tai leidžia kontroliuoti savo padėtį Bundeslygoje.

5. (3) „Paris Saint Germain“ (PSG) 163 tšk.
Galbūt šiek tiek teisūs ir tie, kurie nesureikšmina duobės, į kurią PSG pakliuvo. Nugalėtojai neteisiami. Bet kai pati turtingiausia šalies komanda per mėnesį gauna tris antausius, o Lilyje pralaimi 1:5, nuotaikos Paryžiuje privalo būti rūškanos.

6. (6) Dortmundo „Borussia“ 146 tšk.
Mėnuo pradėtas nuo pralaimėjimo 0:5 prieš Miuncheno „Bayern“. Nors po to sekė dvi pergalės, o „bavarai“ neišvengė prarastų taškų, bet pralaimėjimas Rūro derbyje „kamanių“ šansus sumažina iki minimumo.

7. (7) Turino „Juventus“ 144 tšk.
10 taškų iš 15 galimų. Būta ir tikrai ne pačių maloniausių rungtynių. Tačiau Italijos čempionų titulas iškovotas, o padėtis namų fronte leido visą energiją nukreipti į Europą.

8. (9) „Leipzig“ 143 tšk.
Keturios pergalės iš keturių galimų. Dviem konkurentėms sukomplikuoti šansai patekti į Čempionų lygą. O pačius saksus ten kitą sezoną tikrai išvysime.

9. (10) Madrido „Atletico“ 129 tšk.
„Barca“ sunkiai įveikiama visiems. Krito ir „Atletico“. Visus kitus penkis varžovus parklupdyti pavyko. Bet tai nelabai ką lemia – sezonas bus sidabrinis, o ne auksinis.

10. (11) „Tottenham Hotspur“ 129 tšk.
Trys pergalės ir du pralaimėjimai. Visai tai nepaisant to, kad į Hugo Lloriso vartus per penkerias rungtynes krito tik du įvarčiai. Savo padėtį „Spurs“ kontroliuoja tik todėl, kad konkurentams reikalai klostosi dar prasčiau.

11. (15) Londono „Chelsea“ 118 tšk.
8 taškai iš 15 galimų. Gal atrodo nedaug, bet „aristokratai“ svarbiausią tikslą jau pasiekė – grįžta į Čempionų lygą.

12. (12) „Napoli“ 118 tšk.
7 taškai iš 15 galimų. Nuo rimtesnio fiasko išgelbėjo tai, kad persekiotojų problemos buvo dar rimtesnės. Todėl „Napoli“ sidabro iš savo rankų nepaleido.

13. (17) „Lille“ (LOSC) 113 tšk.
Į „Nimes“ ir PSG vartus pavyko įmušti nekukliai – po penkis įvarčius. Bet iš Reimso ir Tulūzos LOSC grįžo be taškų. Likus trims turams, nedaug šansų, kad „dogai“ nesugebės grįžti į Čempionų lygą.

14. (14) Frankfurto „Eintracht“ 113 tšk.
Nutrūko 11 nepralaimėtų rungtynių serija. Iškovoti vos 5 taškai iš 12 galimų. Tačiau visa tai vyksta labai sėkmingo žygio Europoje kontekste. Visgi, „ereliai“ privalo susiimti, kitaip istorinis debiutas Čempionų lygoje gali ir neįvykti.

15. (8) Londono „Arsenal“ 112 tšk.
Dvi pergalės ir keturi pralaimėjimai. Per trejas paskutines rungtynes „patrankininkai“ praleido net devynis įvarčius. Ir vis dar turi šansus grįžti į Čempionų lygą.

16. (18) „Hoffenheim“ 107 tšk.
Išvykose pasiektos dvi triuškinančios pergalės. Bet namuose 1:4 parlaimėta „Wolfsburg“. Kad ir kokį smagų futbolą žaistų „kaimiečiai“, antro iš eilės sezono Čempionų lygoje turbūt nebus.

17. (16) Madrido „Real“ 103 tšk.
8 taškai per šešerias rungtynes. Antras nuviliantis bronzinis finišas iš eilės. Trenerių kaita žaidimo kokybės nepagerino.

18. (20) Milano „Inter“ 100 tšk.
Reikalai taisosi. 9 taškai iš 15 galimų gal ir nėra daug, bet jie iššvaistyti tik prieš pirmo šešetuko komandas, iš kurių nei vienai „gyvatės“ nepralaimėjo“. Likus trims turams iki sezono pabaigos „Inter“ savo padėtį kontroliuoja.

19. (13) „Manchester United“ (MU) 99 tšk.
4 taškai iš 15 galimų. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl MU nesugrįžta į Čempionų lygą.

20. (23) Bergamo „Atalanta“ 98 tšk.
Nuo vasario pabaigos nepralaiminti komanda per penkerias rungtynes surinko 11 taškų. Jie kontroliuoja savo padėtį ir turi puikius šansus debiutuoti Čempionų lygoje.

2018-19 metų UEFA Europos lygos pusfinalių prognozės

Po įspūdingų batalijų Čempionų lygoje, atėjo laikas ir UEFA Europos lygos pusfinaliams. Ko juose tikėtis? 

Londono „Arsenal“ – „Valencia“

Abi komandos visas pastangas mes į Europą. Nes tik triumfas Europos lygoje gali išgelbėti sezoną. „Artileristams“ Anglijoje iki „Premier“ lygos ketverto trūksta dviejų taškų ir jie turi laukti tik konkurentų malonės. Be to, komanda pralaimėjo trejas paskutines rungtynes iš eilės. „Valencia“ iki Čempionų lygos zonos trūksta trijų taškų. Padėtis galėjo būti ir kitokia, bet dvejas paskutines „La Liga“ rungtynes šikšnosparniai pralaimėjo. Taigi, viskas spręsis Europoje. 

Šios rungtynės bus ypatingos Unai Emery. Jis keturis sezonus gana sėkmingai treniravo „Valencia“. „Arsenal“ marškinėlius praeityje vilkėję yra Gabrielis Paulista ir Francis Coquelinas. Tiesa, prancūzo, kaip ir Geoffrey Kondogbios ir Deniso Čeryševo pirmose rungtynėse neišvysime. Cristiano Piccini taip pat veikiausiai šiandien dar nežais. „Arsenal“ versis be Hectoro Bellerino ir Aarono Ramsey, pirmąsias rungtynes gali praleisti ir Nacho Monrealis bei Mesutas Ozilas. 

„Šikšnosparniai“ šį sezoną daugokai įvarčių praleidžia (o „Arsenal“ daugokai muša) iš distancijos. Taip pat „Valencia“ nepasižymi gera progų realizacija. Ispanai sieks išnaudoti standartines situacijas ir greitas atakas. Neabejotinai progų įmušti turės – „Arsenal“ šiemet leidžia sukurti oponentams nemažai progų. „Artileristams“ pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį į gynybą. Jie turi problemų su individualiai stipriais varžovais, nevengia prasižengti pavojingose zonose. Puolime jų stiprybės aiškios – tolimi smūgiai (ypač baudos smūgių realizacija), puikus progų realizavimas. Ypač svarbi bus Seado Kolašinaco kova su Danieliu Wassu – jeigu bosnis bus pristabdytas, „Valencia“ gynybai tai bus didžiulė pergalė. 

Šią kovą visgi turėtų laimėti patirtis, o jos daugiau turi „Arsenal“. 

Londono „Chelsea“ – Frankfurto „Eintracht“

Dar viena visiškai lygi kova. Abiejų klubų padėtis šiek tiek skiriasi nuo pirmosios poros komandų. Tiek „aristokratai“, tiek „ereliai“ šiuo metu yra Čempionų lygos zonoje savo šalių čempionatuose. Taip, padėtis gana trapi – abu klubai ketvirti. Frankfurto klubą nuo penktos vietos skiria trys, Londono – du taškai. Iš paskutinių 8 rungtynių, „Chelsea“ nepralaimėjo penkerių. „Eintracht“ šiais kalendoriniais metais apskritai pralaimėjo tik du susitikimus. 

Prieš pirmąsias rungtynes „Eintracht“ turi problemų. Dėl raudonos kortelės nežais Ante Rebičius. Dėl traumos nežais Sebastianas Halleris, klaustukų yra ir dėl Mijato Gačinovičiaus. „Aristokratamsׅ“ nepadės Antonio Rudigeris bei Callumas Hudsonas-Odoi. Ne visiškai sveikas yra ir Willianas. 

„Chelsea“ gynyba šį sezoną leidžia varžovams sukurti nemažai, o „Eintracht“ yra kūrybinga komanda. Be to, vokiečiai yra gerokai pranašesni oro dvikovose. Jie ypač stengsis išnaudoti greitas atakas – kamuolio kontrolę mielai užleisdami „aristokratams“. „Chelsea“ turi vyrukų, kurie gali nuliūdinti varžovus tolimais smūgiais, o „ereliai“ turi problemų dėl praleistų įvarčių iš distancijos. Anglai bandys išnaudoti ir individualų atakuojančių žaidėjų pajėgumą, tikrai ieškos erdvių tarp varžovų gynybos linijų. 

„Chelsea“ popieriuje yra geresnė komanda, bet atsižvelgiant į tai, kaip komandos atrodo šį sezoną, jų šansai lygūs. O nuojauta sako, kad vokiečiai staigmeną sukurs.