2021-22 m. UEFA Čempionų lygos simbolinis vienuoliktukas

Žvelgiant į žaidimo kokybę, Madrido „Real“ vargu ar buvo geriausia Čempionų lygos komanda. Bet jie pademonstravo neįtikėtiną charakterį ir pelnytai triumfavo. Pristatau simbolinį sezono vienuoliktuką.

Vartininkas Thibaut Courtois Madrido „Real“/Belgija

Žaidė absoliučiai geriausią savo karjeros futbolą. Ir tai leido labai pažeidžiamai komandai galiausiai triumfuoti Čempionų lygoje.

Gynėjai

Kairysis kraštas Joao Cancelo „Manchester City“/Portugalija

Karjeros sezono metu Europoje buvo ne mažiau ryškus negu namų fronte. 2 įvarčiai ir 3 rezultatyvūs perdavimai.

Centro gynėjai

Dayotas Upamecano Miuncheno „Bayern“/Prancūzija

Nemažai kalbėta apie tai, kad nebus lengva pereiti į superklubą. Bet prancūzas abiejuose frontuose buvo geriausias savo komandos centro gynėjas, ir buvo dominuojanti jėga Europoje.

Virgilas van Dijkas „Liverpool“/Nyderlandai

Buvo viena pagrindinių priežasčių, leidusių „raudoniesiems“ nužygiuoti iki Čempionų lygos finalo.

Dešinysis kraštas Trentas Alexamderis-Arnoldas „Liverpool“/Anglija

Atliko 3 rezultatyvius perdavimus. Nors jo žaidime buvo galbūt titulą kainavusi klaida, bet visų metų kontekste buvo labai solidus.

Centro saugai

Joshua Kimmichas Miuncheno „Bayern“/Vokietija

Šie dveji metai be konkurencijos yra geriausi ir brandžiausi vokiečio karjeroje. Komandinės sėkmės pritrūko, bet jis buvo turbūt geriausias saugas Čempionų lygoje.

Thomas Mulleris Miuncheno „Bayern“/Vokietija

4 įvarčiai ir 4 rezultatyvūs perdavimai. Dar vienas solidus veterano sezonas.

Kevinas de Bruyne „Manchester City“/Belgija

2 įvarčiai ir 3 rezultatyvūs perdavimai. Puikus žaidimas lėmė ilgą „miestiečių“ kelionę į Čempionų lygą, o ankstyvas Pepo Guardiolos keitimas iš dalies lėmė tai, kad antro finalo iš eilės klubas nepasiekė.

Puolėjai

Kairysis kraštas Leroy Sane Miuncheno „Bayern“/Vokietija

6 įvarčiai ir 6 rezultatyvūs perdavimai. Skaičiai labai primenu tuos, kuriuos pavyko pasiekti Bundeslygoje per gerokai ilgesnę imtį. Žaidimo kokybės prasme turbūt tai buvo geriausias turnyras jo karjeroje.

Centro puolėjas Karimas Benzema Madrido „Real“/Prancūzija

Įmušė 15 įvarčių. Ir geriausiame karjeros sezone patį geriausią savo futbolą demonstravo būtent Europoje.

Dešinysis kraštas Kingsley Comanas Miuncheno „Bayern“/Prancūzija

Pliki skaičiai ne patys įspūdingiausi – 2 įvarčiai ir 3 rezultatyvūs perdavimai. Tačiau būtų dar daug kertinių perdavimų ir žaidimo konstravimo. Būtent šio sezono Čempionų lygoje serviravo bene brandžiausius savo pasirodymus.

Treneris Carlo Ancelotti Madrido „Real“/Italija

Nuo to laiko, kai 2015 m. paliko Madrido „Real“, Papa Carlo savo karjeroje nieko ypatingo nepasiekė. Nesėkmingas etapas Miuncheno „Bayern“ ir tada aukščiausio lygio klubų nebesudomino. Iki šios vasaros. C. Ancelotti „Real“ įdiegė puikią kovotojų dvasią ir karališkasis klubas niekada nenuleisdavo rankų. Stebuklingai išsigelbėta prieš „Paris Saint Germain“ ir „Manchester City“. Komanda buvo kūrybinga, puikiai išnaudodavo individualų puolimo grandies žaidėjų meistriškumą, atrasdavo erdves, gerai išnaudojo wingerius, puikiai realizavo progas ir žaidė greitose atakose. Papa Carlo įrodė, kad gandai apie jo karjeros žlugimą buvo ankstyvi.

Sekite autorių „Facebook“

2021-22 m. „La Liga“ apžvalga po sezono: karališkasis klubas išlieka aukštumoje

Pastaruoju metu Madrido „Real“ šlavė trofėjus Čempionų lygoje, bet gerokai kukliau atrodydavo namų fronte. Šių metų pasiekimas buvo vos antrasis dublis XXI amžiuje. Pristatau simbolinį vienuoliktuką, sezono staigmeną ir nusivylimą.

Vartininkas Thibaut Courtois Madrido „Real“/Belgija

Karališkojo klubo gynyba nebuvo geriausia visoje lygoje ir belgas darbo turėdavo santykinai nemažai. Ir su juo tvarkėsi aukščiausiu lygmeniu.

Gynėjai

Kairysis kraštas Jordi Alba „Barcelona“/Ispanija

33-ejų veteranas vis dar nepakeičiamas. Du įvarčiai ir 10 rezultatyvių perdavimų. Pastarasis skaičius yra jo karjeros rekordas.

Centro gynėjai

Ederis Militao Madrido „Real“/Brazilija

Brazilui tai buvo išbandymo sezonas. Išvyko Rafaelis Varane ir Sergio Ramosas ir jam teko nešti atsakomybę bei įsitvirtinti starto sudėtyje. Rezultatas – karjeros sezonas. Europos fronte būta daug iššūkių, bet Ispanijoje jis dominavo.

Jules Kounde „Sevilla“/Prancūzija

Kartais jaunesnius žaidėjus ištinka vieno sezono sindromas – pavyksta sužibėti, bet aplinkybės sutrukdo pasirašyti kontraktą su galingesniu klubu, o vėliau paaiškėja, jog tai veikiausiai buvo pirmas ir paskutinis šansas. Nepaisant katastrofiško žaidimo EURO 2020, tai ne J. Kounde istorija. Jis vėl įrodinėjo, kad yra pasiruošęs naujiems iššūkiams.

Dešinysis kraštas Lucas Vazquezas Madrido „Real“/Ispanija

Kone visose geriausius rezultatus rodžiusiose komandose ši pozicija buvo tokia, kurioje labai trūko stabiliai gerų žaidėjų. Pasirinkti buvo sunku. Darbštus ispanas kartais žaisdavo labiau atakuojančioje rolėje, bet puikiai susitvarkė ir su dažnai tekdavusiomis gynybinėmis užduotimis.

Centro saugai

Nabilis Fekiras Sevilijos „Real Betis“/Prancūzija

Ilgą laiką atrodė, kad šis transferas ne iki galo pasiteisino abiem pusėms. N. Fekiras nepasinaudodavo galimybėmis išvykti, kai buvo karjeros pike, o galiausiai persikėlė į žemesnio kalibro klubą, kurį laiką nieko ypatingo jame nedemonstruodamas. Bet šį kartą žibėjo. 6 įvarčiai ir 8 rezultatyvūs perdavimai. Pritrūko tik to, kad klubas būtų užsikabinęs už Čempionų lygos.

Casemiro Madrido „Real“/Brazilija

Prie Carlo Ancelotti jo funkcijos kiek susiaurėjo – nebestebino rezultatyvumu, kaip nutiko pernai. Bet vis dar yra be konkurencijos geriausias gynybinio plano saugas žaidžiantis Ispanijoje. O gal ir Europoje.

Dani Parejo „Villarreal“/Ispanija

Jam jau 33-eji. Turbūt naujų karjeros aukštumų tikėtis neverta. Bet jis man yra vienas geriausių visų laikų pasaulio futbolininkų kategorijoje tų, kurie niekada nėra laimėję Čempionų lygos ar TOP 5 lygmens nacionalinių pirmenybių. Jeigu jis šį sezoną būtų žaidęs už savo vaikystės klubą – Madrido „Real“, turbūt net jame žaistų starto sudėtyje. 2 įvarčiai ir net 10 rezultatyvių perdavimų (karjeros rekordas).

Puolėjai

Kairysis wingeris Vinicius Junior Madrido „Real“/Brazilija

Visi žinojo, kad jis talentingas vaikis, kol kas niekada per sezoną neįmušęs daugiau negu trijų įvarčių. Jo proveržio sezonas tapo viena kertinių priežasčių, kurios leido karališkajam klubui taip dominuoti. 17 įvarčių ir 10 rezultatyvių perdavimų.

Centro puolėjas Karimas Benzema Madrido „Real“/Prancūzija

Jeigu Prancūzija nepatirs fiasko Katare, tai gali savo trofėjų lentynoje ruošti vietą Auksiniam kamuoliui. 27 įvarčiai ir 12 rezultatyvių perdavimų yra jo karjeros rekordai, o dar įspūdingiau yra stilius, kuriuo jis tai pasiekė.

Dešinysis wingeris Yannickas Carrasco Madrido „Atletico“/Belgija

Gal 6 įvarčiai ir 6 rezultatyvūs perdavimai neskamba įspūdingai. Bet tai yra žaidėjas, mėtytas per 7 pozicijas. Jo stabilus žaidimas buvo tai, kas labai gelbėjo „matrasus“ per nepaprastai sudėtingą sezoną.

Treneris Manuelis Pellegrini Sevilijos „Real Betis“/Čilė

Klubas atrodė sustiprėjęs ir pasiruošęs kovoti dėl vietų Europoje. Bet vis tiek nustebino tai, kaip puikiai čilietis sustygavo savo ansamblį. Įsibėgėti užtruko – po penkių turų buvo pasiekta vos viena pergalė. Tačiau jau 11 ture „žalieji“ pasiekė Čempionų lygos zoną. Joje laikėsi 12 turų, iš jų 11-a – treti. Nors banguota sezono pabaiga (ypač keturių nelaimėtų rungtynių serija) kiek sumaišė kortas, bet pasiektas geriausia rezultatas nuo 2005 metų. M. Pellegrini ypač gerai mokėjo išnaudoti individualų savo puolimo lyderių talentą, daug įvarčių mušta tolimais smūgiais.

Sezono staigmena Madrido „Rayo Vallecano“

Prieš sezoną tikėtasi, kad „žaibai“ iškeliaus atgal į „Segunda“, nors vėlyvas Radamelio Falcao transferas pridėjo šiek tiek optimizmo. Sezonas prasidėjo dviem pralaimėjimais iš eilės, po kurių komanda atsidūrė paskutinėje vietoje. Bet tai ir buvo vienintelis sezono epizodas iškritimo zonoje. Praktiškai visą pirmąjį ratą jie kovojo dėl vietos Europos turnyruose, o jo pabaigoje trumpam netgi buvo Čempionų lygos zonoje. Tiesa, antrasis ratas buvo sudėtingas – vos dvi pergalės per 19 turų, šeši pralaimėjimai iš eilės, po kurių rungtynių be pergalių seriją dar išsitempė iki 11. Tačiau vis tiek finišuota aukštoje 12 vietoje. Jeigu „žaibai“ įmušdavo pirmi, jie mokėdavo kontroliuoti padėtį ir nepaleisti rungtynių. Jie buvo kūrybingi, gerai išnaudodavo standartines padėtis, mokėjo rasti plyšių tarp gynybos linijų.

Sezono nusivylimas Valensijos „Levante“

„Varlytės“ 4 sezonus iš eilės buvo stabilūs vidutiniokai ir šiemet lūkesčiai buvo identiški. Komanda ketverias iš penkių pirmųjų rungtynių sužaidė lygiosiomis, bet kai nelaimėtų rungtynių serija pasiekė 8 ir „Levante“ pirmą kartą sezone nukrito iki iškritimo zonos, vadovybė parodė duris Paco Lopezui. Su Javieru Pereira geriau nebuvo. Trys taškai per septynis turus ir jokių prošvaisčių ieškant pirmos pergalės. Alessio Lisci pirmajame „La Liga“ rate pergalių nepasiekė, bet antrasis prasidėjo nuo dviejų iš eilės pergalių. Žaidimas akivaizdžiai pagerėjo – ilgiausia serija be pergalių buvo vos ketverios rungtynės, iš viso iškovota net 8 pergalės per 19 turų, bet varžovai jau buvo paleisti per toli. Komanda puikiai puolė – septintas geriausias puolimas lygoje. Bet gynyba buvo blogiausia – antra blogiausiai besigynusi komanda praleido 11 įvarčių mažiau. „Varlytės“ negebėdavo kontroliuoti rungtynių, kai įmušdavo pirmos. Labai daug bėdų kėlė individualiai stiprūs varžovai, ypač kentėta nuo wingerių, daugokai įvarčių krito po tolimų smūgių.

Sekite autorių „Facebook“

2021-22 „Serie A“ apžvalga po sezono: ilgai lauktas „rossoneri“ triumfas

 Sezonas Italijoje buvo paženklintas netikėtu „Milan“ triumfu po 11 metų pertraukos. Kitas ryškus akcentas – netikėtas Bergamo „Atalanta“ nuosmukis – po trijų iš eilės bronzinių sezonų „dievaitė“ liko vos 8-oje vietoje. Pristatau simbolinį vienuoliktuką, sezono staigmeną ir nusivylimą.

Vartininkas Mike‘as Maignanas „Milan“/Prancūzija

Kai vasarą Gianluigi Donnarumma pasirinko pinigus, atrodė, kad tai yra rimtas nuostolis komandai. Tačiau M. Maignanas padarė viską, kad „Milan“ gynyba būtų geriausia lygoje. Jis turbūt yra geriausias prancūzas vartininkas šiuo metu.

Gynėjai

Kairysis kraštas Theo Hernandezas „Milan“/Prancūzija

Jeigu ilgą laiką T. Hernandezas su pavydu galėjo žiūrėti į brolio Lucas‘o karjerą, šį sezoną jis akivaizdžiai buvo geresnis iš brolių. 5 įvarčiai, 6 rezultatyvūs perdavimai (karjeros rekordas). Jis buvo labai svarbus atakų variklis.

Centro gynėjai

Fikayo Tomori „Milan“/Anglija

Anglijoje jo galimai laukė ilgas ir vingiuotas kelias į „Chelsea“ starto sudėtį. Aišku, žinant dabarties aplinkybes, joje jis būtų atsidūręs jau kitame sezone, o dabar „aristokratams“ lieka graužti nagus, paleidus tokį talentą. Puikiai dvikovose žaidžiantis anglas sparčiai braunasi į pasaulinį centro gynėjų elitą.

Alessandro Bastoni Milano „Inter“/Italija

Kai tavo partneriai yra tokie žmonės kaip Milanas Škriniaras ir Stefanas de Vrijis, sunku būti ryškiausiu komandos centro gynėju. Tačiau A. Bastoni šį sezoną įrodė, kad yra geriausias centro gynėjas iš Italijos. Ir buvo neabejotinai geriausias savo komandoje. Jam dar tik 23-eji. Sužaidė karjeros sezoną.

Dešinysis kraštas Giovani Di Lorenzo „Napoli“/Italija

Galbūt pernai ir buvo kiek įspūdingesnis, bet „Serie A“ geresnių dešiniojo krašto gynėjų nebuvo. Atliko 5 rezultatyvius perdavimus, yra išskirtinai geras tiek gynyboje, tiek puolime.

Atraminiai saugai

Sergejus Milinkovičius-Savičius Romos „Lazio“/Serbija

Jam jau 27-eri. Prieš ketverius metus žaidė savo karjeros sezoną ir nors netrūko susidomėjusių, bet Amžinojo miesto nepaliko. Tačiau šiemet gali būti paskutinė galimybė „ereliams“ gauti įspūdingą sumą. 11 įvarčių ir 11 rezultatyvių perdavimų – pirmas dvigubas dviženklis sezonas ir kūrybiškiausi karjeros metai.

Marcelo Brozovičius Milano „Inter“/Kroatija

Jo funkcijos tapo kiek gynybiškesnės – puolime rinko neįspūdingus skaičius. Bet buvo svarbus atakų generatorius ir nepageidaujamas varžovas gynybinėse dvikovose.

Atakuojantys saugai

Kairysis kraštas Rafaelis Leao „Milan“/Portugalija

11 įvarčių ir 8 rezultatyvūs perdavimai. Karjeros startas madų sostinėje buvo nelengvas, bet dabar sužaidė proveržio sezoną ir turtingesni klubai tikrai dėl jo kovos šią vasarą. Pelnytai tapo lygos sezono MVP.

Centro saugas Hakanas Calhanoglu Milano „Inter“/Turkija

Komandine prasme jį galima pavadinti nevykėliu. Po ketverių metų „Milan“ klube persikėlė į Italijos čempionų gretas, o sezono pabaigoje galėjo matyti, kaip buvę komandos draugai triumfuoja. Būtent turko išvykimas daugelį vertė labai abejoti „rossoneri“ galimybėmis patekti į TOP 4, ką jau kalbėti apie „Scudetto“. Tačiau pačiam turkui tai buvo geriausias karjeros sezoną nuo atvykimo į Italiją. 7 įvarčiai ir 12 rezultatyvių perdavimų (karjeros rekordas). Jis buvo tikras savo naujosios komandos lyderis.

Dešinysis karštas Juanas Cuadrado Turino „Juventus“/Kolumbija

34 metų veteranui tai buvo geriausias sezonas per keletą paskutinių metų. Jis vienas nedaugelio komandos žaidėjų, kuris tikrai sau negali nieko prikišti po prasto klubui sezono. 4 įvarčiai ir 4 rezultatyvūs perdavimai gali atrodyti prasta statistika, tačiau ji neparodo didžiulio juodo ir nematomo kolumbiečio darbo. Turbūt jis nusipelnė likti klube.

Centro puolėjas Ciro Immobile Romos „Lazio“/Italija

Tai nebuvo rekordinis sezonas, nors 27 įvarčiai yra daugiau negu solidi statistika. To pilnai užteko, kad italas ketvirtą kartą taptų rezultatyviausiu sezono žaidėju Italijoje.

Treneris Stefano Pioli „Milan“/Italija

Kai 2019 metais S. Pioli atvyko į Milaną, jis buvo nieko neįrodęs ir ilgai neužsibuvęs įspūdingiausiai CV atrodančiose darbovietėse. Pirmą sezoną jis po metų pertraukos sugrąžino komandą į Europos turnyrus, antrą ilgai kovėsi dėl „Scudetto“ ir po aštuonerių metų sugrąžino komandą į Čempionų lygą, o šiemet galiausiai triumfuota „Serie A“. Tai ypač netikėta po to, kai vasarą klubo paliko G. Donnarumma ir H. Calhanoglu, bei komanda aiškiai susilpnėjo. Bet S. Pioli visada saviškiais tikėjo. Pirmus 12 turų klubas žygiavo be pralaimėjimų (buvo ir viena septynių pergalių serija). Po, to kai 22 ture sensacingai pralaimėta namuose prieš „Spezia“ (dar po turo komanda pirmą kartą nuo 6 turo smuko iš antros vietos į trečią), jie finišavo nauja 16 nepralaimėtų rungtynių serija, laimėdami 6 paskutines rungtynes. Nuo 28 turo stabiliai pirmavę „rossoneri“ atgal nesižvalgė. Pagrindinis pergalės recepto ingredientas –puiki gynyba. Ypač gerai veikdavo varžovus klysi verčiantis spaudimas. Puolime didelė jėga buvo greitos atakos ir baudos smūgių realizacija.

Sezono staigmena „Torino“

Du sezonus iš eilės „buliai“ kovėsi dėl išlikimo. Atrodė, kad šiemet lauks identiškas likimas. Tačiau treneris Ivanas Juričius turėjo kitokią nuomonę. Nuo trečio pirmenybių turo „Torino“ nebuvo nukritę žemiau 13 vietos. Būta ir sunkių atkarpų – pavyzdžiui 8 nelaimėtų susitikimų serija. Tačiau 14 taškų per paskutinius 8 turus leido sezoną baigti 10-oje vietoje. Komandos akcijas ypač kėlė pavyzdinga gynyba – mažiau įvarčių praleido tik komandos, patekusios į Čempionų lygą. Ypač gerai „buliams“ sekdavosi spausti varžovams ir perimti kamuolius, jie buvo galingi oro dvikovose.

Sezono nusivylimas Bergamo „Atalanta“

Po trijų iš eilės bronzinių sezonų „dievaitė“ liko vos 8-oje vietoje. Nutraukta ir penkių sezonų iš eilės patekimo į Europos turnyrus serija. Lombardų sėkmės receptas nebuvo įprastas – jie dažnai rėmėsi patyrusiais veteranais, kurie nepritrukdavo turtingesnių klubų dėmesio. Pirmąją kregžde po konflikto su Gian Piero Gasperini buvo Alejandro Gomezo išvykimas. Be ilgamečio lyderio buvo sunkiau, bet rezultatai išliko geri. Tačiau dabar išvyko kertinai trijų pozicijų žaidėjai – Pierluigi Golini, Cristianas Romero ir žiemą Robinas Gosensas. Jautėsi tai, kad spragos nebuvo deramai užkamšytos. Po pirmų septynių turų „dievaitė“ buvo aštuntoje vietoje. Vėliau sekė serija, kai per 16 turų patirtas tik vienas pralaimėjimas ir komanda komfortabiliai laikėsi Čempionų lygos zonoje. Tačiau vos 8 taškai per kitas 8 rungtynes nubloškė lombardus už Europos turnyrų ribos, patirta ir trijų pralaimėjimų serija. Neįkvepiantis sezono finišas lėmė nuviliantį rezultatą. Pagrindinės bėdos buvo gynyboje – varžovai lengvai atrasdavo erdvių, gynėjai darė individualias klaidas, prastai atrodyta greitose atakose.

Sekite autorių „Facebook“

2021-22 m. „Premier“ lygos apžvalga po sezono: titanų kova

 Nors prieš sezoną atrodė, kad didžiulius žingsnius į priekį dėjo Londono „Chelsea“ ir „Manchester United“, galėjome stebėti klasika tampančią viso sezono metu ypač gerą futbolą rodžiusių „Manchester City“ ir „Liverpool“ kovą. Pristatau sezono akcentus – simbolinį vienuoliktuką, sezono staigmeną ir nusivylimą.

Vartininkas Alissonas Beckeris „Liverpool“/Brazilija

„Raudonųjų“ gynyba buvo geriausia lygoje. Kartu su „City“. Bet Allisonas turėjo daugiau darbo už Edersoną ir su juo tvarkėsi tiesiog puikiai.

Gynėjai

Joao Cancelo „Manchester City“/Portugalija

Sužaidė be konkurencijos patį geriausia karjeros sezoną. Jo derlius – įvartis ir 7 rezultatyvūs perdavimai. Gerai tvarkėsi su tiesioginėmis pareigomis, tačiau turėjo ir neįtikėtinai svarbų vaidmenį kuriant atakas.

Centro gynėjai

Joelis Matipas „Liverpool“/Kamerūnas

Tai buvo be konkurencijos geriausias afrikiečio sezonas nuo persikėlimo į Angliją. Ne veltui jam sekėsi rinkti geriausio mėnesio sezono apdovanojimus ir netgi šiokiame tokiame šešėlyje palikti Virgilą Van Dijką. Atakose irgi buvo pastebimas – 3 įvarčiai ir 3 rezultatyvūs perdavimai.

Virgilas van Dijkas „LIverpool“/Nyderlandai

Tai nebuvo pats geriausias jo karjeros sezonas, bet tik todėl, kad kartelė jau užkelta neįtikėtinai aukštai. Manau, kad jo, kaip geriausio pasaulyje gynėjo pozicijos tikrai nesusvyravo.

Dešiniojo krašto gynėjas Trentas Alexanderis-Arnoldas „Liverpool“/Anglija

2 įvarčiai ir 12 rezultatyvių perdavimų. Pastarasis rodiklis yra antras geriausias rezultatas visoje lygoje.

Centro saugai

Son Heung-Min „Tottenham“/Pietų Korėja

Antonio Contes schemose jis buvo atakuojantis centro saugas, bet kadangi simboliniam vienuoliktukui naudoju čempionišką schemą, tenka jį atitraukti atgal. Korėjietis sužaidė savo karjeros sezoną ir su 23 įvarčiais ir 7 rezultatyviais perdavimais buvo aiškus „Spurs“ lyderis.

Kevinas de Bruyne „Manchester City“/Belgija

„Miestiečiams“ visai trūko efektyvaus ir aiškiai išreikšto centro puolėjo. Tad daugiau naštos prisiėmė kiti žaidėjai, o K. de Bruyne su 15 įmuštų įvarčių pasiekė savo karjeros rekordą. Jis dar atliko 8 rezultatyvius perdavimus.

Rodri „Manchester City“/Ispanija

Fernandinho gali pagaliau ramiai išvykti – ispanas pagaliau ima realizuoti savo potencialą Anglijoje. Sužaidė karjeros sezoną kaip geriausias „Premier“ lygos atraminis saugas ir buvo netikėtai efektyvus puolime – 7 įvarčiai ir 2 rezultatyvūs perdavimai.

Kairysis wingeris Sadio Mane „Liverpool“/Senegalas

Dažniau negu anksčiau žaidė atakos smaigalyje, įmušė 16 įvarčių.

Centro puolėjas Harry Kane‘as „Tottenham Hotspur“/Anglija

Tai nebuvo tokie dominuojantys metai kaip pernai ir 17 įmuštų įvarčių anglo standartais yra kone kuklus sezonas. Bet jo rolė buvo šiek tiek kitokia – tai liudija atlikti 9 rezultatyvūs perdavimai. Tad nors prožektorių šviesų gavo mažiau, bet buvo nuostabus.

Dešinysis wingeris Mohamedas Salah „Liverpool“/Egiptas

Po dviejų (santykinai) blankesnių sezonų vėl rodė, kad yra arti savo karjeros piko. 13 rezultatyvių perdavimų – kūrybiškiausi karjeros metai. 23 įvarčiai – antras geriausias karjeros rezultatas.

Treneris Davidas Moyesas „West Ham United“/Anglija

41 metus „plaktukai“ nebuvo du sezonus iš eilės finišavę tarp 7 geriausių „Premier“ lygos komandų. Prieš sezoną neatrodė, kad tai pavyks. Daug kas nurašė ankstesnių metų finišą šeštoje vietoje vieno sezono sėkmei. Bet „West Ham“ nukritęs žemiau 7 vietos buvo tik trijuose turuose. O vasario pradžioje dar laikėsi pirmajame ketverte. Kovingumas atsilikinėjant, greitos atakos ir progų realizacija buvo nuostabiai Davido Moyeso sukurtas receptas. Škotas įrodė, kad yra tobulas treneris komandai, negalinčiai pagal piniginę varžytis su tradiciniu didžiuoju šešetu.

Sezono staigmena „Newcastle“

Pinigai lemia dalykus. Jeigu atsižvelgtume į finansines injekcijas ir galutinę užimtą vietą, tai „šarkų“ pasirodymas nebūtų staigmena. Bet kai Eddie Howe‘as lapkričio 8-ąją perėmė „Newcastle“ vairą, komanda buvo iškovojusi 5 taškus per 11 turų ir užėmė priešpaskutinę vietą. Kurį laiką žaidimo kreivė smuko ir toliau – per pirmą ratą iškovota tik viena pergalė, po kurios komanda pakilo iš 20 vietos į 19-ąją. Komandą galutinai reanimavo sausio transferų langas – antrame rate „šarkos“ laimėjo 12 rungtynių, tris kartus fiksavo bent trijų pergalių serijas ir nors du pralaimėjimai per keturis paskutinius susitikimus neleido finišuoti pirmame dešimtuke, bet sezoną baigė 11-oje vietoje. Puikiai veikė spaudimas, leidę periminėti kamuolius, „šarkos“ nuostabiai atrodė oro dvikovose, žaidė kūrybingai, gerai atrodė greitose atakose, puikiai realizuodavo baudos smūgius. Kitą sezoną ambicijos bus dar didesnės.

Sezono nusivylimas Liverpulio „Everton“

Čia jau net nusivylimas, o ištisa nusivylimų virtinė. Pirmiausia lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, kad Carlo Ancelotti gavo neatremiamą pasiūlymą iš Madrido „Real“. Tada fanus nuvylė sprendimas, kuris nepasiteisino – treneriu paskirti „raudonosios“ miesto dalies herojų Rafaelį Benitezą. Trečiasis nuvylęs dalykas – dar giliau klubą nugramzdinęs Franko Lampardo etapas, nors jis galiausiai ir ištraukė komandą iš iškritimo zonos. Labai panašios sudėties komandą – iš lyderių išvyko tik Jamesas Rodriguezas – pernai finišavo TOP 10. R. Benitezas pradėjo nuo 4 pergalių per 6 turus ir 5 vietos turnyrinėje lentelėje. Tačiau per kitus 16 turų buvo ir 8 rungtynių be pergalių serija, iškovotos vos dvi pergalės ir „irisai“ nugrimzdo iki 16 vietos. Nors F. Lampardas pergalę pasiekė jau antru bandymu, bet paskui sekė 5 pralaimėjimų serija, o netrukus du turus „Everton“ praleido iškritimo zonoje. Tik 10 taškų per paskutines šešerias rungtynes leido pasiekti saugumą. „Irisai“ pasižymėjo žemu kamuolio kontrolės procentu, gynėjai darė daug individualių klaidų, šlubavo gynyba standartinėse padėtyse ir greitose atakose. O F. Lampardas ne itin nusipelnė likti.

Sekite autorių „Facebook“

Ar Ukraina keliaus į pasaulio futbolo čempionatą?

Sekmadienį paaiškės paskutinio Europai skirto kelialapio į pasaulio futbolo čempionatą likimas. Dėl jo susigrums Ukraina ir Velsas.

Ir ši pora yra viena iš nenuspėjamų. Sunku suvokti, ką jaučia Velso futbolininkai, kurie aišku, kad kovos dėl pergalės, bet veikiausiai puikiai supranta, ką visam pasauliui reikštų Ukrainos pergalė. Žinoma, ukrainiečiai taip pat rizikuoja perdegti.

Ukraina turi daugiau individualaus talento. Tačiau pastarąjį dešimtmetį Velsas palieka geriau organizuotos ir struktūruotos komandos įspūdį. Oleksandrui Petrakovui labai trūksta ir patirties vyrų futbole. Nors Robe‘as Page‘as taip pat laikytas silpnąją valų grandimi, bet jis žino, ką reiškia išvesti komandą į EURO 2020 aštuntfinalį ne iš pačios lengviausios grupės. Žiūrint į faktus, pranašesni atrodo „drakonai“. Tačiau laukia labai lygi dvikova, kuri prikaustys viso pasaulio akis.

Sekite autorių „Facebook“