2021-22 m. UEFA Čempionų lygos simbolinis vienuoliktukas

Žvelgiant į žaidimo kokybę, Madrido „Real“ vargu ar buvo geriausia Čempionų lygos komanda. Bet jie pademonstravo neįtikėtiną charakterį ir pelnytai triumfavo. Pristatau simbolinį sezono vienuoliktuką.

Vartininkas Thibaut Courtois Madrido „Real“/Belgija

Žaidė absoliučiai geriausią savo karjeros futbolą. Ir tai leido labai pažeidžiamai komandai galiausiai triumfuoti Čempionų lygoje.

Gynėjai

Kairysis kraštas Joao Cancelo „Manchester City“/Portugalija

Karjeros sezono metu Europoje buvo ne mažiau ryškus negu namų fronte. 2 įvarčiai ir 3 rezultatyvūs perdavimai.

Centro gynėjai

Dayotas Upamecano Miuncheno „Bayern“/Prancūzija

Nemažai kalbėta apie tai, kad nebus lengva pereiti į superklubą. Bet prancūzas abiejuose frontuose buvo geriausias savo komandos centro gynėjas, ir buvo dominuojanti jėga Europoje.

Virgilas van Dijkas „Liverpool“/Nyderlandai

Buvo viena pagrindinių priežasčių, leidusių „raudoniesiems“ nužygiuoti iki Čempionų lygos finalo.

Dešinysis kraštas Trentas Alexamderis-Arnoldas „Liverpool“/Anglija

Atliko 3 rezultatyvius perdavimus. Nors jo žaidime buvo galbūt titulą kainavusi klaida, bet visų metų kontekste buvo labai solidus.

Centro saugai

Joshua Kimmichas Miuncheno „Bayern“/Vokietija

Šie dveji metai be konkurencijos yra geriausi ir brandžiausi vokiečio karjeroje. Komandinės sėkmės pritrūko, bet jis buvo turbūt geriausias saugas Čempionų lygoje.

Thomas Mulleris Miuncheno „Bayern“/Vokietija

4 įvarčiai ir 4 rezultatyvūs perdavimai. Dar vienas solidus veterano sezonas.

Kevinas de Bruyne „Manchester City“/Belgija

2 įvarčiai ir 3 rezultatyvūs perdavimai. Puikus žaidimas lėmė ilgą „miestiečių“ kelionę į Čempionų lygą, o ankstyvas Pepo Guardiolos keitimas iš dalies lėmė tai, kad antro finalo iš eilės klubas nepasiekė.

Puolėjai

Kairysis kraštas Leroy Sane Miuncheno „Bayern“/Vokietija

6 įvarčiai ir 6 rezultatyvūs perdavimai. Skaičiai labai primenu tuos, kuriuos pavyko pasiekti Bundeslygoje per gerokai ilgesnę imtį. Žaidimo kokybės prasme turbūt tai buvo geriausias turnyras jo karjeroje.

Centro puolėjas Karimas Benzema Madrido „Real“/Prancūzija

Įmušė 15 įvarčių. Ir geriausiame karjeros sezone patį geriausią savo futbolą demonstravo būtent Europoje.

Dešinysis kraštas Kingsley Comanas Miuncheno „Bayern“/Prancūzija

Pliki skaičiai ne patys įspūdingiausi – 2 įvarčiai ir 3 rezultatyvūs perdavimai. Tačiau būtų dar daug kertinių perdavimų ir žaidimo konstravimo. Būtent šio sezono Čempionų lygoje serviravo bene brandžiausius savo pasirodymus.

Treneris Carlo Ancelotti Madrido „Real“/Italija

Nuo to laiko, kai 2015 m. paliko Madrido „Real“, Papa Carlo savo karjeroje nieko ypatingo nepasiekė. Nesėkmingas etapas Miuncheno „Bayern“ ir tada aukščiausio lygio klubų nebesudomino. Iki šios vasaros. C. Ancelotti „Real“ įdiegė puikią kovotojų dvasią ir karališkasis klubas niekada nenuleisdavo rankų. Stebuklingai išsigelbėta prieš „Paris Saint Germain“ ir „Manchester City“. Komanda buvo kūrybinga, puikiai išnaudodavo individualų puolimo grandies žaidėjų meistriškumą, atrasdavo erdves, gerai išnaudojo wingerius, puikiai realizavo progas ir žaidė greitose atakose. Papa Carlo įrodė, kad gandai apie jo karjeros žlugimą buvo ankstyvi.

Sekite autorių „Facebook“

2021-22 m. „La Liga“ apžvalga po sezono: karališkasis klubas išlieka aukštumoje

Pastaruoju metu Madrido „Real“ šlavė trofėjus Čempionų lygoje, bet gerokai kukliau atrodydavo namų fronte. Šių metų pasiekimas buvo vos antrasis dublis XXI amžiuje. Pristatau simbolinį vienuoliktuką, sezono staigmeną ir nusivylimą.

Vartininkas Thibaut Courtois Madrido „Real“/Belgija

Karališkojo klubo gynyba nebuvo geriausia visoje lygoje ir belgas darbo turėdavo santykinai nemažai. Ir su juo tvarkėsi aukščiausiu lygmeniu.

Gynėjai

Kairysis kraštas Jordi Alba „Barcelona“/Ispanija

33-ejų veteranas vis dar nepakeičiamas. Du įvarčiai ir 10 rezultatyvių perdavimų. Pastarasis skaičius yra jo karjeros rekordas.

Centro gynėjai

Ederis Militao Madrido „Real“/Brazilija

Brazilui tai buvo išbandymo sezonas. Išvyko Rafaelis Varane ir Sergio Ramosas ir jam teko nešti atsakomybę bei įsitvirtinti starto sudėtyje. Rezultatas – karjeros sezonas. Europos fronte būta daug iššūkių, bet Ispanijoje jis dominavo.

Jules Kounde „Sevilla“/Prancūzija

Kartais jaunesnius žaidėjus ištinka vieno sezono sindromas – pavyksta sužibėti, bet aplinkybės sutrukdo pasirašyti kontraktą su galingesniu klubu, o vėliau paaiškėja, jog tai veikiausiai buvo pirmas ir paskutinis šansas. Nepaisant katastrofiško žaidimo EURO 2020, tai ne J. Kounde istorija. Jis vėl įrodinėjo, kad yra pasiruošęs naujiems iššūkiams.

Dešinysis kraštas Lucas Vazquezas Madrido „Real“/Ispanija

Kone visose geriausius rezultatus rodžiusiose komandose ši pozicija buvo tokia, kurioje labai trūko stabiliai gerų žaidėjų. Pasirinkti buvo sunku. Darbštus ispanas kartais žaisdavo labiau atakuojančioje rolėje, bet puikiai susitvarkė ir su dažnai tekdavusiomis gynybinėmis užduotimis.

Centro saugai

Nabilis Fekiras Sevilijos „Real Betis“/Prancūzija

Ilgą laiką atrodė, kad šis transferas ne iki galo pasiteisino abiem pusėms. N. Fekiras nepasinaudodavo galimybėmis išvykti, kai buvo karjeros pike, o galiausiai persikėlė į žemesnio kalibro klubą, kurį laiką nieko ypatingo jame nedemonstruodamas. Bet šį kartą žibėjo. 6 įvarčiai ir 8 rezultatyvūs perdavimai. Pritrūko tik to, kad klubas būtų užsikabinęs už Čempionų lygos.

Casemiro Madrido „Real“/Brazilija

Prie Carlo Ancelotti jo funkcijos kiek susiaurėjo – nebestebino rezultatyvumu, kaip nutiko pernai. Bet vis dar yra be konkurencijos geriausias gynybinio plano saugas žaidžiantis Ispanijoje. O gal ir Europoje.

Dani Parejo „Villarreal“/Ispanija

Jam jau 33-eji. Turbūt naujų karjeros aukštumų tikėtis neverta. Bet jis man yra vienas geriausių visų laikų pasaulio futbolininkų kategorijoje tų, kurie niekada nėra laimėję Čempionų lygos ar TOP 5 lygmens nacionalinių pirmenybių. Jeigu jis šį sezoną būtų žaidęs už savo vaikystės klubą – Madrido „Real“, turbūt net jame žaistų starto sudėtyje. 2 įvarčiai ir net 10 rezultatyvių perdavimų (karjeros rekordas).

Puolėjai

Kairysis wingeris Vinicius Junior Madrido „Real“/Brazilija

Visi žinojo, kad jis talentingas vaikis, kol kas niekada per sezoną neįmušęs daugiau negu trijų įvarčių. Jo proveržio sezonas tapo viena kertinių priežasčių, kurios leido karališkajam klubui taip dominuoti. 17 įvarčių ir 10 rezultatyvių perdavimų.

Centro puolėjas Karimas Benzema Madrido „Real“/Prancūzija

Jeigu Prancūzija nepatirs fiasko Katare, tai gali savo trofėjų lentynoje ruošti vietą Auksiniam kamuoliui. 27 įvarčiai ir 12 rezultatyvių perdavimų yra jo karjeros rekordai, o dar įspūdingiau yra stilius, kuriuo jis tai pasiekė.

Dešinysis wingeris Yannickas Carrasco Madrido „Atletico“/Belgija

Gal 6 įvarčiai ir 6 rezultatyvūs perdavimai neskamba įspūdingai. Bet tai yra žaidėjas, mėtytas per 7 pozicijas. Jo stabilus žaidimas buvo tai, kas labai gelbėjo „matrasus“ per nepaprastai sudėtingą sezoną.

Treneris Manuelis Pellegrini Sevilijos „Real Betis“/Čilė

Klubas atrodė sustiprėjęs ir pasiruošęs kovoti dėl vietų Europoje. Bet vis tiek nustebino tai, kaip puikiai čilietis sustygavo savo ansamblį. Įsibėgėti užtruko – po penkių turų buvo pasiekta vos viena pergalė. Tačiau jau 11 ture „žalieji“ pasiekė Čempionų lygos zoną. Joje laikėsi 12 turų, iš jų 11-a – treti. Nors banguota sezono pabaiga (ypač keturių nelaimėtų rungtynių serija) kiek sumaišė kortas, bet pasiektas geriausia rezultatas nuo 2005 metų. M. Pellegrini ypač gerai mokėjo išnaudoti individualų savo puolimo lyderių talentą, daug įvarčių mušta tolimais smūgiais.

Sezono staigmena Madrido „Rayo Vallecano“

Prieš sezoną tikėtasi, kad „žaibai“ iškeliaus atgal į „Segunda“, nors vėlyvas Radamelio Falcao transferas pridėjo šiek tiek optimizmo. Sezonas prasidėjo dviem pralaimėjimais iš eilės, po kurių komanda atsidūrė paskutinėje vietoje. Bet tai ir buvo vienintelis sezono epizodas iškritimo zonoje. Praktiškai visą pirmąjį ratą jie kovojo dėl vietos Europos turnyruose, o jo pabaigoje trumpam netgi buvo Čempionų lygos zonoje. Tiesa, antrasis ratas buvo sudėtingas – vos dvi pergalės per 19 turų, šeši pralaimėjimai iš eilės, po kurių rungtynių be pergalių seriją dar išsitempė iki 11. Tačiau vis tiek finišuota aukštoje 12 vietoje. Jeigu „žaibai“ įmušdavo pirmi, jie mokėdavo kontroliuoti padėtį ir nepaleisti rungtynių. Jie buvo kūrybingi, gerai išnaudodavo standartines padėtis, mokėjo rasti plyšių tarp gynybos linijų.

Sezono nusivylimas Valensijos „Levante“

„Varlytės“ 4 sezonus iš eilės buvo stabilūs vidutiniokai ir šiemet lūkesčiai buvo identiški. Komanda ketverias iš penkių pirmųjų rungtynių sužaidė lygiosiomis, bet kai nelaimėtų rungtynių serija pasiekė 8 ir „Levante“ pirmą kartą sezone nukrito iki iškritimo zonos, vadovybė parodė duris Paco Lopezui. Su Javieru Pereira geriau nebuvo. Trys taškai per septynis turus ir jokių prošvaisčių ieškant pirmos pergalės. Alessio Lisci pirmajame „La Liga“ rate pergalių nepasiekė, bet antrasis prasidėjo nuo dviejų iš eilės pergalių. Žaidimas akivaizdžiai pagerėjo – ilgiausia serija be pergalių buvo vos ketverios rungtynės, iš viso iškovota net 8 pergalės per 19 turų, bet varžovai jau buvo paleisti per toli. Komanda puikiai puolė – septintas geriausias puolimas lygoje. Bet gynyba buvo blogiausia – antra blogiausiai besigynusi komanda praleido 11 įvarčių mažiau. „Varlytės“ negebėdavo kontroliuoti rungtynių, kai įmušdavo pirmos. Labai daug bėdų kėlė individualiai stiprūs varžovai, ypač kentėta nuo wingerių, daugokai įvarčių krito po tolimų smūgių.

Sekite autorių „Facebook“

2021-22 „Serie A“ apžvalga po sezono: ilgai lauktas „rossoneri“ triumfas

 Sezonas Italijoje buvo paženklintas netikėtu „Milan“ triumfu po 11 metų pertraukos. Kitas ryškus akcentas – netikėtas Bergamo „Atalanta“ nuosmukis – po trijų iš eilės bronzinių sezonų „dievaitė“ liko vos 8-oje vietoje. Pristatau simbolinį vienuoliktuką, sezono staigmeną ir nusivylimą.

Vartininkas Mike‘as Maignanas „Milan“/Prancūzija

Kai vasarą Gianluigi Donnarumma pasirinko pinigus, atrodė, kad tai yra rimtas nuostolis komandai. Tačiau M. Maignanas padarė viską, kad „Milan“ gynyba būtų geriausia lygoje. Jis turbūt yra geriausias prancūzas vartininkas šiuo metu.

Gynėjai

Kairysis kraštas Theo Hernandezas „Milan“/Prancūzija

Jeigu ilgą laiką T. Hernandezas su pavydu galėjo žiūrėti į brolio Lucas‘o karjerą, šį sezoną jis akivaizdžiai buvo geresnis iš brolių. 5 įvarčiai, 6 rezultatyvūs perdavimai (karjeros rekordas). Jis buvo labai svarbus atakų variklis.

Centro gynėjai

Fikayo Tomori „Milan“/Anglija

Anglijoje jo galimai laukė ilgas ir vingiuotas kelias į „Chelsea“ starto sudėtį. Aišku, žinant dabarties aplinkybes, joje jis būtų atsidūręs jau kitame sezone, o dabar „aristokratams“ lieka graužti nagus, paleidus tokį talentą. Puikiai dvikovose žaidžiantis anglas sparčiai braunasi į pasaulinį centro gynėjų elitą.

Alessandro Bastoni Milano „Inter“/Italija

Kai tavo partneriai yra tokie žmonės kaip Milanas Škriniaras ir Stefanas de Vrijis, sunku būti ryškiausiu komandos centro gynėju. Tačiau A. Bastoni šį sezoną įrodė, kad yra geriausias centro gynėjas iš Italijos. Ir buvo neabejotinai geriausias savo komandoje. Jam dar tik 23-eji. Sužaidė karjeros sezoną.

Dešinysis kraštas Giovani Di Lorenzo „Napoli“/Italija

Galbūt pernai ir buvo kiek įspūdingesnis, bet „Serie A“ geresnių dešiniojo krašto gynėjų nebuvo. Atliko 5 rezultatyvius perdavimus, yra išskirtinai geras tiek gynyboje, tiek puolime.

Atraminiai saugai

Sergejus Milinkovičius-Savičius Romos „Lazio“/Serbija

Jam jau 27-eri. Prieš ketverius metus žaidė savo karjeros sezoną ir nors netrūko susidomėjusių, bet Amžinojo miesto nepaliko. Tačiau šiemet gali būti paskutinė galimybė „ereliams“ gauti įspūdingą sumą. 11 įvarčių ir 11 rezultatyvių perdavimų – pirmas dvigubas dviženklis sezonas ir kūrybiškiausi karjeros metai.

Marcelo Brozovičius Milano „Inter“/Kroatija

Jo funkcijos tapo kiek gynybiškesnės – puolime rinko neįspūdingus skaičius. Bet buvo svarbus atakų generatorius ir nepageidaujamas varžovas gynybinėse dvikovose.

Atakuojantys saugai

Kairysis kraštas Rafaelis Leao „Milan“/Portugalija

11 įvarčių ir 8 rezultatyvūs perdavimai. Karjeros startas madų sostinėje buvo nelengvas, bet dabar sužaidė proveržio sezoną ir turtingesni klubai tikrai dėl jo kovos šią vasarą. Pelnytai tapo lygos sezono MVP.

Centro saugas Hakanas Calhanoglu Milano „Inter“/Turkija

Komandine prasme jį galima pavadinti nevykėliu. Po ketverių metų „Milan“ klube persikėlė į Italijos čempionų gretas, o sezono pabaigoje galėjo matyti, kaip buvę komandos draugai triumfuoja. Būtent turko išvykimas daugelį vertė labai abejoti „rossoneri“ galimybėmis patekti į TOP 4, ką jau kalbėti apie „Scudetto“. Tačiau pačiam turkui tai buvo geriausias karjeros sezoną nuo atvykimo į Italiją. 7 įvarčiai ir 12 rezultatyvių perdavimų (karjeros rekordas). Jis buvo tikras savo naujosios komandos lyderis.

Dešinysis karštas Juanas Cuadrado Turino „Juventus“/Kolumbija

34 metų veteranui tai buvo geriausias sezonas per keletą paskutinių metų. Jis vienas nedaugelio komandos žaidėjų, kuris tikrai sau negali nieko prikišti po prasto klubui sezono. 4 įvarčiai ir 4 rezultatyvūs perdavimai gali atrodyti prasta statistika, tačiau ji neparodo didžiulio juodo ir nematomo kolumbiečio darbo. Turbūt jis nusipelnė likti klube.

Centro puolėjas Ciro Immobile Romos „Lazio“/Italija

Tai nebuvo rekordinis sezonas, nors 27 įvarčiai yra daugiau negu solidi statistika. To pilnai užteko, kad italas ketvirtą kartą taptų rezultatyviausiu sezono žaidėju Italijoje.

Treneris Stefano Pioli „Milan“/Italija

Kai 2019 metais S. Pioli atvyko į Milaną, jis buvo nieko neįrodęs ir ilgai neužsibuvęs įspūdingiausiai CV atrodančiose darbovietėse. Pirmą sezoną jis po metų pertraukos sugrąžino komandą į Europos turnyrus, antrą ilgai kovėsi dėl „Scudetto“ ir po aštuonerių metų sugrąžino komandą į Čempionų lygą, o šiemet galiausiai triumfuota „Serie A“. Tai ypač netikėta po to, kai vasarą klubo paliko G. Donnarumma ir H. Calhanoglu, bei komanda aiškiai susilpnėjo. Bet S. Pioli visada saviškiais tikėjo. Pirmus 12 turų klubas žygiavo be pralaimėjimų (buvo ir viena septynių pergalių serija). Po, to kai 22 ture sensacingai pralaimėta namuose prieš „Spezia“ (dar po turo komanda pirmą kartą nuo 6 turo smuko iš antros vietos į trečią), jie finišavo nauja 16 nepralaimėtų rungtynių serija, laimėdami 6 paskutines rungtynes. Nuo 28 turo stabiliai pirmavę „rossoneri“ atgal nesižvalgė. Pagrindinis pergalės recepto ingredientas –puiki gynyba. Ypač gerai veikdavo varžovus klysi verčiantis spaudimas. Puolime didelė jėga buvo greitos atakos ir baudos smūgių realizacija.

Sezono staigmena „Torino“

Du sezonus iš eilės „buliai“ kovėsi dėl išlikimo. Atrodė, kad šiemet lauks identiškas likimas. Tačiau treneris Ivanas Juričius turėjo kitokią nuomonę. Nuo trečio pirmenybių turo „Torino“ nebuvo nukritę žemiau 13 vietos. Būta ir sunkių atkarpų – pavyzdžiui 8 nelaimėtų susitikimų serija. Tačiau 14 taškų per paskutinius 8 turus leido sezoną baigti 10-oje vietoje. Komandos akcijas ypač kėlė pavyzdinga gynyba – mažiau įvarčių praleido tik komandos, patekusios į Čempionų lygą. Ypač gerai „buliams“ sekdavosi spausti varžovams ir perimti kamuolius, jie buvo galingi oro dvikovose.

Sezono nusivylimas Bergamo „Atalanta“

Po trijų iš eilės bronzinių sezonų „dievaitė“ liko vos 8-oje vietoje. Nutraukta ir penkių sezonų iš eilės patekimo į Europos turnyrus serija. Lombardų sėkmės receptas nebuvo įprastas – jie dažnai rėmėsi patyrusiais veteranais, kurie nepritrukdavo turtingesnių klubų dėmesio. Pirmąją kregžde po konflikto su Gian Piero Gasperini buvo Alejandro Gomezo išvykimas. Be ilgamečio lyderio buvo sunkiau, bet rezultatai išliko geri. Tačiau dabar išvyko kertinai trijų pozicijų žaidėjai – Pierluigi Golini, Cristianas Romero ir žiemą Robinas Gosensas. Jautėsi tai, kad spragos nebuvo deramai užkamšytos. Po pirmų septynių turų „dievaitė“ buvo aštuntoje vietoje. Vėliau sekė serija, kai per 16 turų patirtas tik vienas pralaimėjimas ir komanda komfortabiliai laikėsi Čempionų lygos zonoje. Tačiau vos 8 taškai per kitas 8 rungtynes nubloškė lombardus už Europos turnyrų ribos, patirta ir trijų pralaimėjimų serija. Neįkvepiantis sezono finišas lėmė nuviliantį rezultatą. Pagrindinės bėdos buvo gynyboje – varžovai lengvai atrasdavo erdvių, gynėjai darė individualias klaidas, prastai atrodyta greitose atakose.

Sekite autorių „Facebook“

2021-22 m. „Premier“ lygos apžvalga po sezono: titanų kova

 Nors prieš sezoną atrodė, kad didžiulius žingsnius į priekį dėjo Londono „Chelsea“ ir „Manchester United“, galėjome stebėti klasika tampančią viso sezono metu ypač gerą futbolą rodžiusių „Manchester City“ ir „Liverpool“ kovą. Pristatau sezono akcentus – simbolinį vienuoliktuką, sezono staigmeną ir nusivylimą.

Vartininkas Alissonas Beckeris „Liverpool“/Brazilija

„Raudonųjų“ gynyba buvo geriausia lygoje. Kartu su „City“. Bet Allisonas turėjo daugiau darbo už Edersoną ir su juo tvarkėsi tiesiog puikiai.

Gynėjai

Joao Cancelo „Manchester City“/Portugalija

Sužaidė be konkurencijos patį geriausia karjeros sezoną. Jo derlius – įvartis ir 7 rezultatyvūs perdavimai. Gerai tvarkėsi su tiesioginėmis pareigomis, tačiau turėjo ir neįtikėtinai svarbų vaidmenį kuriant atakas.

Centro gynėjai

Joelis Matipas „Liverpool“/Kamerūnas

Tai buvo be konkurencijos geriausias afrikiečio sezonas nuo persikėlimo į Angliją. Ne veltui jam sekėsi rinkti geriausio mėnesio sezono apdovanojimus ir netgi šiokiame tokiame šešėlyje palikti Virgilą Van Dijką. Atakose irgi buvo pastebimas – 3 įvarčiai ir 3 rezultatyvūs perdavimai.

Virgilas van Dijkas „LIverpool“/Nyderlandai

Tai nebuvo pats geriausias jo karjeros sezonas, bet tik todėl, kad kartelė jau užkelta neįtikėtinai aukštai. Manau, kad jo, kaip geriausio pasaulyje gynėjo pozicijos tikrai nesusvyravo.

Dešiniojo krašto gynėjas Trentas Alexanderis-Arnoldas „Liverpool“/Anglija

2 įvarčiai ir 12 rezultatyvių perdavimų. Pastarasis rodiklis yra antras geriausias rezultatas visoje lygoje.

Centro saugai

Son Heung-Min „Tottenham“/Pietų Korėja

Antonio Contes schemose jis buvo atakuojantis centro saugas, bet kadangi simboliniam vienuoliktukui naudoju čempionišką schemą, tenka jį atitraukti atgal. Korėjietis sužaidė savo karjeros sezoną ir su 23 įvarčiais ir 7 rezultatyviais perdavimais buvo aiškus „Spurs“ lyderis.

Kevinas de Bruyne „Manchester City“/Belgija

„Miestiečiams“ visai trūko efektyvaus ir aiškiai išreikšto centro puolėjo. Tad daugiau naštos prisiėmė kiti žaidėjai, o K. de Bruyne su 15 įmuštų įvarčių pasiekė savo karjeros rekordą. Jis dar atliko 8 rezultatyvius perdavimus.

Rodri „Manchester City“/Ispanija

Fernandinho gali pagaliau ramiai išvykti – ispanas pagaliau ima realizuoti savo potencialą Anglijoje. Sužaidė karjeros sezoną kaip geriausias „Premier“ lygos atraminis saugas ir buvo netikėtai efektyvus puolime – 7 įvarčiai ir 2 rezultatyvūs perdavimai.

Kairysis wingeris Sadio Mane „Liverpool“/Senegalas

Dažniau negu anksčiau žaidė atakos smaigalyje, įmušė 16 įvarčių.

Centro puolėjas Harry Kane‘as „Tottenham Hotspur“/Anglija

Tai nebuvo tokie dominuojantys metai kaip pernai ir 17 įmuštų įvarčių anglo standartais yra kone kuklus sezonas. Bet jo rolė buvo šiek tiek kitokia – tai liudija atlikti 9 rezultatyvūs perdavimai. Tad nors prožektorių šviesų gavo mažiau, bet buvo nuostabus.

Dešinysis wingeris Mohamedas Salah „Liverpool“/Egiptas

Po dviejų (santykinai) blankesnių sezonų vėl rodė, kad yra arti savo karjeros piko. 13 rezultatyvių perdavimų – kūrybiškiausi karjeros metai. 23 įvarčiai – antras geriausias karjeros rezultatas.

Treneris Davidas Moyesas „West Ham United“/Anglija

41 metus „plaktukai“ nebuvo du sezonus iš eilės finišavę tarp 7 geriausių „Premier“ lygos komandų. Prieš sezoną neatrodė, kad tai pavyks. Daug kas nurašė ankstesnių metų finišą šeštoje vietoje vieno sezono sėkmei. Bet „West Ham“ nukritęs žemiau 7 vietos buvo tik trijuose turuose. O vasario pradžioje dar laikėsi pirmajame ketverte. Kovingumas atsilikinėjant, greitos atakos ir progų realizacija buvo nuostabiai Davido Moyeso sukurtas receptas. Škotas įrodė, kad yra tobulas treneris komandai, negalinčiai pagal piniginę varžytis su tradiciniu didžiuoju šešetu.

Sezono staigmena „Newcastle“

Pinigai lemia dalykus. Jeigu atsižvelgtume į finansines injekcijas ir galutinę užimtą vietą, tai „šarkų“ pasirodymas nebūtų staigmena. Bet kai Eddie Howe‘as lapkričio 8-ąją perėmė „Newcastle“ vairą, komanda buvo iškovojusi 5 taškus per 11 turų ir užėmė priešpaskutinę vietą. Kurį laiką žaidimo kreivė smuko ir toliau – per pirmą ratą iškovota tik viena pergalė, po kurios komanda pakilo iš 20 vietos į 19-ąją. Komandą galutinai reanimavo sausio transferų langas – antrame rate „šarkos“ laimėjo 12 rungtynių, tris kartus fiksavo bent trijų pergalių serijas ir nors du pralaimėjimai per keturis paskutinius susitikimus neleido finišuoti pirmame dešimtuke, bet sezoną baigė 11-oje vietoje. Puikiai veikė spaudimas, leidę periminėti kamuolius, „šarkos“ nuostabiai atrodė oro dvikovose, žaidė kūrybingai, gerai atrodė greitose atakose, puikiai realizuodavo baudos smūgius. Kitą sezoną ambicijos bus dar didesnės.

Sezono nusivylimas Liverpulio „Everton“

Čia jau net nusivylimas, o ištisa nusivylimų virtinė. Pirmiausia lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, kad Carlo Ancelotti gavo neatremiamą pasiūlymą iš Madrido „Real“. Tada fanus nuvylė sprendimas, kuris nepasiteisino – treneriu paskirti „raudonosios“ miesto dalies herojų Rafaelį Benitezą. Trečiasis nuvylęs dalykas – dar giliau klubą nugramzdinęs Franko Lampardo etapas, nors jis galiausiai ir ištraukė komandą iš iškritimo zonos. Labai panašios sudėties komandą – iš lyderių išvyko tik Jamesas Rodriguezas – pernai finišavo TOP 10. R. Benitezas pradėjo nuo 4 pergalių per 6 turus ir 5 vietos turnyrinėje lentelėje. Tačiau per kitus 16 turų buvo ir 8 rungtynių be pergalių serija, iškovotos vos dvi pergalės ir „irisai“ nugrimzdo iki 16 vietos. Nors F. Lampardas pergalę pasiekė jau antru bandymu, bet paskui sekė 5 pralaimėjimų serija, o netrukus du turus „Everton“ praleido iškritimo zonoje. Tik 10 taškų per paskutines šešerias rungtynes leido pasiekti saugumą. „Irisai“ pasižymėjo žemu kamuolio kontrolės procentu, gynėjai darė daug individualių klaidų, šlubavo gynyba standartinėse padėtyse ir greitose atakose. O F. Lampardas ne itin nusipelnė likti.

Sekite autorių „Facebook“

Ar Ukraina keliaus į pasaulio futbolo čempionatą?

Sekmadienį paaiškės paskutinio Europai skirto kelialapio į pasaulio futbolo čempionatą likimas. Dėl jo susigrums Ukraina ir Velsas.

Ir ši pora yra viena iš nenuspėjamų. Sunku suvokti, ką jaučia Velso futbolininkai, kurie aišku, kad kovos dėl pergalės, bet veikiausiai puikiai supranta, ką visam pasauliui reikštų Ukrainos pergalė. Žinoma, ukrainiečiai taip pat rizikuoja perdegti.

Ukraina turi daugiau individualaus talento. Tačiau pastarąjį dešimtmetį Velsas palieka geriau organizuotos ir struktūruotos komandos įspūdį. Oleksandrui Petrakovui labai trūksta ir patirties vyrų futbole. Nors Robe‘as Page‘as taip pat laikytas silpnąją valų grandimi, bet jis žino, ką reiškia išvesti komandą į EURO 2020 aštuntfinalį ne iš pačios lengviausios grupės. Žiūrint į faktus, pranašesni atrodo „drakonai“. Tačiau laukia labai lygi dvikova, kuri prikaustys viso pasaulio akis.

Sekite autorių „Facebook“

2021-22 m. „Ligue1“ apžvalga po sezono: milžinų nuosmukis

 Bordo „Girondins“ su trenksmu keliauja į „Ligue2“. „Lille“ vietoje kovos dėl Europos užbaigia sezoną pirmojo dešimtuko apačioje. „Lyon“ su antra geriausia sudėtimi finišuoja tik 7-i. Netikėti Prancūzijos futbolo didžiųjų likimai yra kone ryškiausias sezono akcentas.

Vartininkas Walteris Benitezas „Nice“/Argentina

Dar ne taip seniai kalbėta, kad Argentina stokoja gerų vartininkų. Dabar W. Benitezas net nesulaukia kvietimo į rinktinę, nors gina geriausią gynybą lygoje demonstruojančios komandos vartus. Ir daro tai puikiai.

Gynėjai

Kairysis kraštas Melvinas Bardas „Nice“/Prancūzija

„Lyon“ klubui jis neįtiko. Persikėlęs į Nicą sužibo labai ryškiai. Puikiai žaidimą skaitantis gynėjas nėra tipinis nutrūktgalvis, bet savo gynybines funkcijas atlieka labai solidžiai.

Centro gynėjai

Nayefas Aguerdas „Rennes“/Marokas

Jeigu pernai Čempionų lygoje būtų žaidęs taip pat solidžiai, kaip tą daro „Ligue1“, dabar jau turbūt būtų persikėlęs į garsesnį klubą. Tačiau antras iš eilės stabilus ir puikus sezonas namų fronte gali atverti naujas karjeros galimybes.

William Saliba „Marseille“/Prancūzija

Geriausias jaunasis „Ligue1“ futbolininkas gali lengviau atsikvėpti. Po to, kai teises į jį įgijo Londono „Arsenal“, jis nebuvo sužaidęs nė vieno solidaus sezono nuomoje. O dabar Marselyje buvo gynybos širdies lyderis. Ir jeigu išlaikys lygį, bus starto sudėties žaidėjas ir „artileristų“ stovykloje.

Dešinysis kraštas Fredericas Guilbertas „Strasbourg“/Prancūzija

Yra turėjęs gerą sezoną „Premier“ lygoje, kai gynė Birmingemo „Aston Villa“ garbę. Bet minučių sulaukdavo vis mažiau, o nuoma į Strasbūrą dabar reanimavo jo karjerą. Atliko 4 rezultatyvius perdavimus, buvo labai svarbus žaidėjas tiek puolant, tiek griaunant.

Centro saugai

Aurelienas Tchouameni „Monaco“/Prancūzija

Turbūt paklausiausias gynybinio plano saugas Europoje. Puolant nedaug ką gali pasiūlyti, bet dėl savo fantastiško darbo gynyboje vis daugiau lyginamas su legendiniais Prancūzijos atraminiais saugais. Jis buvo esminė priežastis, kodėl „Monaco“ grįžta į Čempionų lygą.

Lovro Majeras „Rennes“/Kroatija

Galimybę persikelti į Prancūziją jam sutaikė fantastiškas sezonas praėjusiais metais su Zagrebo „Dinamo“ marškinėliais, kai kroatas buvo vienas ryškiausių saugų UEFA Europos lygoje. „Ligue1“ adaptavosi neįtikėtinai greitai. 6 įvarčiai ir 8 rezultatyvūs perdavimai.

Adrienas Thomassonas „Strasbourg“/Prancūzija

Apie 28-erių saugą buvo kalbama ir anksčiau. Bet šiemet pirmą kartą individuali sėkmė taip labai sutapo su puikiu klubo pasirodymu. Prie kurio kūrybingas žaidėjas prisidėjo 8 įvarčiais ir 4 rezultatyviais pardavimais.

Puolėjai

Kairysis kraštas Kylianas Mbappe „Paris Saint Germain“/Prancūzija

Buvo vienas iš vos dviejų PSG žaidėjų, kurie starto sudėtyje sužaidė virš 30 rungtynių. K. Mbappe, Marquinhos ir 9 kiti? Turbūt arti tiesos. Jo svarbą parodo ir milžiniški pinigai, kuriuos gaus nusprendęs pasilikti PSG. 28 įvarčiai ir 17 rezultatyvių perdavimų indikuoja, kad jis to pilnai vertas.

Centro puolėjas Dmitri Payet „Marseille“/Prancūzija

Galbūt tai ir gulbės giesmė – 35-erių veteranas sužaidė geriausią sezoną nuo tada, kai grįžo į Prancūziją po karjeros etapo „West Ham“. 12 įvarčių ir 10 rezultatyvių perdavimą. Abi grafos dviženklės tik antrą kartą karjeroje, po 9 metų pertraukos. O „Marseille“ grįžta į Čempionų lygą.

Dešinysis kraštas Benjaminas Bourigeaud „Rennes“/Prancūzija

Sunku pasakyti ar 28-erių puolėjas, kuris vos antrą kartą karjeroje pasiekė dviženklį įmuštų įvarčių skaičių gali sulaukti pasiūlymo iš didesnių klubų ar padaryti didžiulį karjeros proveržį. Tačiau 11 įvarčių ir 12 rezultatyvių perdavimų leidžia bretonams grįžti į Europą ir džiaugtis puikiu sezonu.

Treneris Julienas Stephane‘as „Strasbourg“/Prancūzija

Ne taip seniai išvedė „Rennes“ į Čempionų lygą, bet sunki kova dviem frontais kainavo postą. Šią vasarą pasirinko kuklaus „Strasbourg“ klubo pasiūlymą. Netrūko skeptikų. Jis atrodė per geras klubui, kuris geriausiu atveju finišuos pirmo dešimtuko pabaigoje. Tačiau mėlynai balti nustebino. Nors per pirmas trejas rungtynes iškovojo tik tašką, bet vėliau rimtai įsibėgėjo ir sezono gale pretendavo į vietą Europos lygoje. Tai geriausias sezonas per 42 metus. Komanda buvo kūrybinga, gerai atidirbo standartines padėtis, mokėdavo kontroliuoti rungtynes pirmaudami, buvo tvirti „antrame aukšte“. Ir dabar visi į juos žiūrės su pagarba.

Sezono staigmena „Nantes“

Praėjusį sezoną „kanarėlės“ turėjo keturis trenerius ir vos išsilaikė „Ligue1“. Šiam sezonui jie nutarė pasilikti paskutinį – Antoine‘ą Kombouare. Lūkesčiai nebuvo aukšti – nors klubas per geras, kad paliktų „Ligue1“, bet visgi laukta finišo antrojo dešimtuko viduryje. Po penkių turų klubas turėjo vos keturis taškus ir užėmė 14 vietą. Tačiau 4 iš 5 varžovų buvo klubai, kurie bent kartą per pastaruosius penkerius metus laimėjo „Ligue1“ medalius. 14 vieta ir buvo žemiausia, kurią „kanarėlės“ sezono metu užėmė. Visą antrą ratą jie laikėsi pirmame dešimtuke. Nors per lygą už vietų Europoje užsikabinti nepavyko, bet triumfas Prancūzijos taurėje reiškia, kad klubas po 17 metų pertraukos grįžta į Europos turnyrus. Komanda buvo kūrybinga, pajėgi „antrame aukšte“, pralaimėdami nepasiduodavo, gerai atrodė greitose atakose, nemažai įvarčių įmušė baudos smūgiais.

Sezono nusivylimas Bordo „Girondins“

Prieš 13 metų jie buvo Prancūzijos čempionai. Prieš 12 buvo netoli Čempionų lygos pusfinalio. Nuo to laiko dar penkis kartus žaidė Europoje. O dabar jų laukia „Ligue2“. Iki tol tris sezonus jie buvo pilka antrojo dešimtuko komanda. Vasarą išvyko Youssoufas Sabaly ir Jean Seri. Tačiau atvyko treneris Vladimiras Petkovičius, šviežiai su Šveicarijos futbolo rinktine iš EURO 2020 eliminavęs pasaulio čempionę Prancūziją. Todėl daugelis matė klubą finišuojantį bent jau pirmojo dešimtuko apačioje. Tačiau V. Petkovičius pirmą savo pergalę iškovojo vos šeštame ture, turėjo net tris penkerių nelaimėtų rungtynių serijas ir paliko klubą po to, kai pralaimėjimas 0:5 prieš „Reims“ jau šeštą kartą sezone komandą nugramzdino į iškritimo zoną. Jį pakeitęs Davidas Guionas stebuklo nesukūrė. Vos dvi pergalės ir septyni pralaimėjimai per 14 turų. Su juo komanda iš iškritimo zonos taip ir nepakilo. „Girondins“ solidžiai puolė, bet tragiškai gynėsi. 91 praleistas įvartis – 14 daugiau negu antra blogiausia lygos gynyba. Problemų buvo daug. Jeigu „Girondins“ ir įsiverždavo į priekį, jiems nesisekdavo kontroliuoti rungtynių. Gynėjai darė daug individualių klaidų, ypač greitose atakose. Dažnai būdavo leidžiama įsisiautėti krašto žaidėjams. Dabar 6 kartus Prancūzijos čempionai turės ieškoti kelių grįžti į „Ligue1“.

Sekite autorių „Facebook“