EURO 2020. Kita rikiuotė

 Šiuo rašiniu baigiu tekstų apie EURO 2020 seriją. Metodologija paprasta – po kiekvieno turnyro etapo surikiuodavau komandas nuo geriausios iki blogiausios. O pasibaigus čempionatui visas surikiavau pagal vidutinę užimtą vietą.

24. Slovakija

Žaidė begėdiškai gynybinį futbolą, jis pasiteisino tik kartą, bet tada Slovakija atsimušinėjo turėdama kiekybinę persvarą. Nors teoriškai atkrintamosios varžybos buvo labai arti, bet pagal žaidimą Slovakija turbūt buvo blankiausia komanda – rusai ir turkai turėjo bent nedidelių atkarpų, kai žaidė visai simpatišką futbolą.

23. Turkija

Sunku pasakyti, ko pritrūko Turkijai, kurios sudėtis popieriuje atrodė pajėgi patriukšmauti. Galbūt tai yra ir laikas – nemažai žaidėjų žaidė savo pirmą didelį turnyrą. Nuo visiško dugno reitinge išgelbėjo simpatiškas pasirodymas paskutinėse grupės rungtynėse.

22. Rusija

Nugalėjo Suomiją, turėjo visai padorių atkarpų kovodama su Danija. Pasirodė pagal galimybes.

21. Suomija

Galbūt vienas kitas šią komandą įsimylėjo dėl kovingumo. Bet žvelgiant į žaidimo filosofiją ir kokybę, nežinau ar norėčiau matyti šią komandą dažnai patenkančią į didžiuosius turnyrus.

20. Prancūzija

Gal nuskambės keistai, bet vienintelės Prancūzijos rungtynės, kurios man patiko, buvo pačios paskutinės – prieš Šveicariją. Kai varžovai visiškai prispaudė prie sienos, tada prancūzai pagaliau parodė, kad moka žaisti kokybišką futbolą. Bet per anksti patikėjo pergale, Didier Deschampas atliko siaubingus keitimus ir tai virto fiasko. Likusią turnyro dalį žaidė viena koja.

19. Šiaurės Makedonija

Su visais žaidė futbolą ir turėdavo progų. Tik Nyderlandai buvo aiškiai per kietas riešutas. Iš dviejų debiutančių  paliko kur kas geresnį įspūdį.

18. Vokietija

Rungtynės su Portugalija buvo gal net geriausios čempionato rungtynės. Vokietija parodė, kokia simpatiška komanda ji gali būti. Dabar daugelis tikisi, kad tokį Vokietijos futbolo veidą visada matysime Hanso Flicko eroje. Likusiose rungtynėse Vokietija neįtikino. Bet nereikia pamiršti, kad su didesniu sėkmės šypsniu galėjo keliauti ir iki pusfinalio. Vargšas Thomas Mulleris.

17. Velsas

Garethe‘as Bale‘as parodė, kad dar turi parako ir su nauja Velso karta iškopė į aštuntfinalį. Ten jų kelias ir pelnytai baigėsi.

16. Kroatija

Zlatko Daličius labai pasitikėjo senąja gvardija. Per daug – nes iššvaistė paskutinį jos šansą ką nors nuveikti. Kai kurie jos atstovai buvo puikūs – būtų sunku surasti blogą žodį Lukai Modričiui ar Ivanui Perišičiui. Bet ateitis priklauso Nikolai Vlasičiui, Mislavui Orsičiui, Mario Pašaličiui. Būtent du paskutinieji vos nesukūrė stebuklo rungtynėse su Ispanija, kai Kroatija pagaliau demonstravo gerą futbolą.

15. Lenkija

Kartu su Škotija – turnyro nelaimėliai. Su Slovakija sužaidė siaubingai. Bet drąsiai ir sėkmingai kovėsi su Ispanija. Pagal žaidimo logiką turėjo užtikrintai sumušti Švediją ir keliauti į aštuntfinalį. Bet Švedijai šypsojosi sėkmė realizuojant pusproges, Lenkijos realizacija šlubavo. Bet kokiu atveju, visiškas pozityvas, jeigu lygintume su 2018 m. fiasko.

14. Šveicarija

Tai, kaip buvo eliminuota Prancūzija, taip pat ketvirtfinalis prieš Ispaniją ir grupės etapo mūšis su Turkija mus turbūt verčia pamiršti, kokia siaubingai nuobodi ir blanki buvo Šveicarija grupių turnyro pradžioje. Tačiau Vladimiras Petkovičius reagavo į padėtį ir išgelbėjo saviškių turnyrą, paversdamas jį vienu sėkmingiausių istorijoje.

13. Portugalija

Fernando Santosas tiesiog nesugebėjo susitvarkyti su talento puolime pertekliumi ir sustatyti komandos taip, kad jie išspaustų maksimumą. Prie rezultatų neprisidėjo ir tai, kad toks blankus buvo Rubenas Dias. Nepaisant visų problemų ir kuklių rezultatų, dažniausiai portugalai žaisdavo malonų akiai ir kokybišką futbolą.

12. Čekija

Jaroslas Šilhavy parodė visiems, kaip galima pasiekti labai daug, jeigu turėdamas vos 5-6 individuliai stiprius žaidėjus apstatysi juos gerais pagalbininkais. Čekų žvaigždės žibėjo, bet pergales atnešė puikiai sustyguotas komandinis mechanizmas.

11. Ukraina

Su Anglija ir Austrija sužaidė „išeigines“ rungtynes, kai nesisekė niekas. Kiti trys pasirodymai buvo puikūs. Ukraina gali didžiuotis savo pasirodymu.

10. Švedija

Buvo rungtynių, kai jų futbolas buvo prastas ir neišraiškingas, o kamuolys atrodo, kad pats lekia į varžovų vartus ir daro viską, kad neįskrietų į varžovų. Nesu labai sužavėtas „geltonųjų“ futbolu, su tokiais augančiais talentais galima žaisti ir kitaip. Tačiau patekimą į dešimtuką pirmiausiai lemia didžiulis stabilumas.

9. Austrija

Nekaip sužaidė su Nyderlandais, bet geriausią savo formą pasiekė pačiu laiku. Rungtynės su Ukraina ir didvyriškas priešinimasis Italijai turėjo pagausinti gerbėjų būrį Lietuvoje.

8. Vengrija

Grupėje su Portugalija, Vokietija ir Prancūzija jie žaidė kone kokybiškiausią futbolą, nors žaidė be savo lyderio ir dar kelių dėl traumų iškritusių labai svarbių žaidėjų. Neišsižadėjo savo filosofijos ir puolime žaidė labai drąsiai. Buvo arti patekimo į atkrintamąsias varžybas.

7. Anglija

Grupės etape buvo siaubingai nuobodūs, aštuntfinalyje pasikinkė sėkmę, bet kituose etapuose artėjant finalui buvo akivaizdžiai geriausią futbolą demonstruojanti komanda. Aukščiau reitinge pakilti trukdo tik siaubingas grupių etapas.

6. Nyderlandai

Tikra klasika – gražus žaidimas, gana vidutiniški rezultatai. Labiausiai trūko geriau sustyguoto komandinio mechanizmo. Bet niekas nepaneigs, kad „oranžiniai“ žaidė labai patrauklų akiai kokybišką futbolą.

5. Škotija

Atrodo, kad buvo žaidžiama su geležiniu kamuoliu, o škotų vartuose – galingas magnetas. Pagal žaidimo logiką, turėjo baigti grupės turnyrą bent su 6 taškais.

4. Ispanija

Grupės etape kurį laiką varžėsi su Lenkija ir Škotija, kurie iššvaistys daugiausiai šimtaprocenčių progų. Ir tas varžybas laimėjo netgi nemaža persvara. Paskui kamuolys jau nesunkiai rasdavo kelią į vartus. Komandą transformavo Sergio Busquetso sugrįžimas. Geriausias rungtynes sužaidė pusfinalyje, bet futbole ne visada laimi komanda, kuri tą vakarą aikštėje atrodo geriau.

3. Belgija

Pagal visą čempionato kontekstą, Belgija-Italija buvo rungtynės, gal net labiausiai vertos finalo vardo. Belgija tos lemiamos kovos prisiminti nenorės – sužaidė blogiausias savo rungtynes ir neturėjo jokio atsako italams. Tačiau iki tol, ypač kai grįžo Kevinas de Bruyne, jų futbolas buvo puikus. Kas kaltas? Turbūt senstanti gynėjų linija. Thomas Vermelenas tapo tikra turnyro sensacija, bet gerokai pajėgesniuose klubuose žaidžiantys jo partneriai Janas Vertonghenas ir Toby Alderweireldas buvo labai blankūs. O tai vis dar yra geriausia, ką turi Belgija.

2. Danija

Jeigu Christianas Eriksenas dėl kokių nors priežasčių nebūtų vykęs į EURO 2020, niekas net rimtai nekalbėtų apie Danijos galimybes ką nors įdomaus nuveikti. Bet jie iškritus lyderiui atsigavo – puikiai kovėsi su Belgija, vėliau išplėšė kelialapį į atkrintamąsias varžybas ir gana nesunkiai pasiekė pusfinalį. Ten juos pražudė teisėjas.

1.Italija.

Sužaidė tobulą grupės turnyrą ir tobulą ketvirtfinalį. Sunkų mūšį su stilistiškai neparankia Austrija. Išgyveno mūšį, kuriame varžovai buvo stipresni (su Ispanija). O finale taktiškai sumušė Angliją. Vienas iš tų turnyrų, kai mažai kas gali ginčytis su tuo, kad laimėjo stipriausia komanda.

Sekite autorių „Facebook“

EURO 2020 simbolinė sudėtis

 EURO 2020 baigėsi. Laikas apibendrinti turnyrą su simboline sudėtimi.

Vartininkas Gianluigi Donnarumma Italija/„Milan“

Per grupės etapą galėjo ramiai poilsiauti. Tačiau nuo atkrintamųjų varžybų darbo nuolat daugėjo, o G. Donnarumma atrodė taip gerai, kad fanai galėjo pamiršti, kad vartuose jau ne jo bendravardis Buffonas. Viską vainikavo dvi laimėtos baudinių serijos.

Gynėjai

Kairysis kraštas Joakimas Maehle Danija/Bergamo „Atalanta“

Savo argumentų turėtų ir Luke Shaw ar Leonardo Spinazzola. Italo nepasirinkau tik todėl, kad jis negalėjo žaisti lemiamame varžybų etape. Danas įmušė du įvarčius, atliko rezultatyvų perdavimą. Jeigu kam nors Čempionų lygos atkrintamųjų varžybų rungtynėse buvo šokas starto sudėtyje išvysti šviežiai į Bergamą atvykusį daną, dabar jau pasaulis jį galėjo puikiai pažinti.

Centro gynėjai

Harry Maguire Anglija/„Manchester United“

Jo sugrįžimas po traumos buvo veiksnys, kuris tam tikra prasme stabilizavo komandą. Sužaidė puikų turnyrą ir buvo tikras puikiai veikusios gynybos linijos lyderis.

Thomas Vermaelenas Belgija/Kobės „Vissel“

Rinkausi tarp Leonardo Bonucci ir belgo. Visgi pasirinkau T. Vermaeleną. Daugelio seniai nurašytas ir pamirštas veteranas sužaidė kone tobulą turnyrą. Tik su jo įtraukimu į starto sudėtį Belgijos gynyba nustojo braškėti. Rungtynėse su Italija, kai kiti komandos draugai vėl ėmė daryti grubias klaidas, T. Vermaelenas žaidė puikiai ir gelbėjo komandą nuo blogesnio rezultato.

Dešinysis gynėjas

Vladimiras Coufalas Čekija/„West Ham United“

Rinkausi tarp jo ir Kyle‘o Walkerio. Čekas ne tik fantastiškai tvarkėsi su varžovų atakuojančiais žaidėjais, bet ir atliko du rezultatyvius perdavimus.

Centro saugai

Kevinas de Bruyne Belgija/„Manchester City“

Geriausiai žaidėjo vertę parodo skirtumas. Kai K. de Bruyne sėdėjo ant suolo dėl traumos, Belgija buvo blankoka ir į priekį važiavo besiremdama varžovų klaidomis. K. de Bruyne transformavo komandą ir ji parodė savo potencialą. Nuo tada, kai grįžo į aikštę, Belgija įmušė 6 įvarčius. K. de Bruyne tiesiogiai prisidėjo prie trijų. Neabejotinai šiemet rimtai pretenduos į Auksinį kamuolį.

Marco Verratti Italija/„Paris Saint Germain“

Po to, kai puikiai turnyrą pradėjo Manuelis Locatelli, buvo abejonių ar M. Verratti grįš į starto sudėtį. Rungtynės su Velsu parodė, kad jis grįžo į aikštę puikios formos. Per turnyrą atliko 2 rezultatyvius perdavimus ir buvo puikus aikštės vidurio generolas.

Mikelis Damsgaardas Danija/Genujos „Sampdoria“

Buvo nelengva pasirinkti paskutinį saugą. Daug galvojau apie Jorginho ir Pierre-Emile Hojbergą. Bet visgi pasirinkau žmogų, kuris tapo didžiausia turnyro sensacija. Jam dar tik 21-ieri. Jis vos pernai paliko Daniją ir atvyko žaisti į Italiją. „Serie A“ buvo svarbus rotacijos žaidėjas. Į rinktinę atvyko joje iki tol sužaidęs vos dvejas rungtynes. Tik Christiano Erikseno nelaimė leido jam patekti į starto sudėtį. Viskas kas nutiko toliau – jau istorija. 2 įvarčiai ir 1 rezultatyvus perdavimas (įvarčių tiek, kiek per visą „Serie A“ sezoną. Šaltakraujiškas baudos smūgis EURO 2020 PUSFINALYJE. Dabar jį žino visi.

Puolėjai

Kairysis kraštas Thorganas Hazardas Belgija/Dortmundo „Borussia“

Pasirinkimas į šią poziciją buvo milžiniškas. Visgi apsistojau ties mažiau garsiu iš brolių Hazardų – Thorganu. Jis įmušė du įvarčius ir puikiai tvarkėsi tiek su gynybinės, tiek ir puolimo funkcijomis.

Centras Patrickas Schickas Čekija/Leverkuzeno „Bayer“

Kažkada jis buvo laikomas supertalentu, juo 2017 m. labai rimtai domėjosi Turino „Juventus“. Sandoris žlugo dėl medicininių priežasčių ir vargu ar kada nors „zebrai“ dėl to liūdėjo. 2019-20 m. įmušti 10 įvarčių buvo geriausias rodiklis. Tačiau EURO 2020 jis buvo tikras puolimo vedlys ir kartu su Cristiano Ronaldo tapo rezultatyviausiu turnyro žaidėju. O Čekija sensacingai pasiekė ketvirtfinalį. Dar įspūdingiau tai, kad daugelis čeko įvarčių pasiekti grynai remiantis individualiu meistriškumu.

Dešinysis kraštas Yussufas Poulsenas Danija/„Leipzig“

Kai iš rikiuotės iškrito C. Eriksenas, individualiai pajėgiausiu puolimo žaidėju tapo Y. Poulsenas. Jis sužaidė fantastišką turnyrą – aikštėje žibėjo savo talentu, darbštumu ir kovingumu. Kai po traumos ėmė kilti į aikštę ant suolo, jis prisitaikė prie padėtis ir tik pusfinalyje buvo blankesnis. Pasirinkau jį, o ne Federico Chiesą būtent dėl to, kad viso turnyro metu danas buvo stabilesnis.

Treneris Roberto Mancini Italija

Į jo rankas pateko komanda, šviežiai patyrusi vieną iš didžiausių šalies futbolo istorijoje fiasko ir nepatekusi į pasaulio futbolo čempionatą. Jis šią komandą pavertė Europos čempione, nors paskutinėse darbovietėse niekuo nepasižymėjo. Dalykas, kuriuo mane jis labiausiai sužavėjo – puikios komandinės dvasios palaikymas. Jis stengėsi, kad kiekvienas jaustųsi svarbus – 25 žaidėjai bent minutę praleido aikštėje.

Sekite autorių „Facebook“

2020-21 m. UEFA Čempionų lygos simbolinė sudėtis

 UEFA Čempionų lygoje po angliško finalo triumfavo Londono „Chelsea“. Pristatau simbolinę sezono sudėtį.

Vartininkas Edouard Mendy Londono „Chelsea“/Senegalas

2015-16 m. sezone jis buvo viso labo „Marseille“ dublerių vartininkas. Dabar – Čempionų lygos užkariautojas. Su Kepa to „aristokratai“ tikrai nebūtų pasiekę. Senegalietis Čempionų lygoje žaidė geriausią savo karjeroje futbolą, nors ir vietos fronte žibėjo.

Gynėjai

Kairysis kraštas Joao Cancelo „Manchester City“/Portugalija

Portugalas Europoje puolime buvo mažiau ryškus negu Anglijoje. Tačiau su savo užduotimis tvarkėsi puikiai. Šis sezonas brandžiausias jo karjeroje.

Centro gynėjai

Nicklas Sule Miuncheno „Bayern“/Vokietija

Europoje jis buvo svarbesnis faktorius negu Vokietijoje. „Bavarai“ turėjo problemų gynyboje, bet N. Sule buvo geras jų sprendimas.

Marquinhos „Paris Saint Germain“/Brazilija

Šį sezoną vėl dažniau žaidė centro gynėju, o ne atraminiu saugu. Ir buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl PSG pasiekė pusfinalį. Svarbu ir tai, kad įmušė tris įvarčius.

Dešinysis kraštas

Lucas Vazquez Madrido „Real“/Ispanija

Ne iš gero gyvenimo žaidė tiek daug. Bet su savo funkcijomis tvarkėsi puikiai – atliko 2 rezultatyvius perdavimus.

Centro saugai

Joshua Kimmich Miuncheno „Bayern“/Vokietija

Įvartis ir 4 rezultatyvūs perdavimai per vos 7 rungtynes. Vokietis padarė viską, kad „Bayern“ žygis būtų kuo ilgesnis.

Neymaras „Paris Saint Germain“/Brazilija

Šį sezoną labai dažnai žaisdavo „dešimtuoju numeriu“. Ir tai veikė. 6 įvarčiai ir 2 rezultatyvūs perdavimai.

Sergio Oliveira „Porto“/Portugalija

Įmušė penkis įvarčius. Sunku būtų surasti kitą tiek daug prie tolimo „Porto“ žygio Europoje prisidėjusį žaidėją.

Puolėjai

Kairysis kraštas Kylianas Mbappe „Paris Saint Germain“/Prancūzija

8 įvarčiai ir 3 rezultatyvūs perdavimai. Galbūt tai, kad lemiamoje sezono stadijoje turėjo problemų su sveikata ir sutrukdė PSG pasiekti finalą.

Centro puolėjas Erlingas Haalandas Dortmundo „Borussia“/Norvegija

10 įvarčių, 2 rezultatyvūs perdavimai. Norvegas sužaidė nuostabų sezoną, o „geltonieji“ po trijų sezonų pertraukos grįžo į Čempionų lygos ketvirtfinalį.

Dešinysis kraštas Leroy Sane Miuncheno „Bayern“/Vokietija

Šį sezoną sulaukė kritikos dėl žaidimo Bundeslygoje. Tačiau išlaikė savybę geriausią savo futbolą rodyti Europoje. Įmušė tris įvarčius, žaidė labai brandų futbolą.

Treneris Thomas Tuchelis Londono „Chelsea“/Vokietija

Jau pernai pasiekęs Čempionų lygos finalą įrodė, kad yra elitinis treneris. Dabar jis pasiekęs Čempionų lygos triumfą, visiems skeptikams nebeturi ką įrodinėti.

Sekite autorių „Facebook“

2020-21 m. UEFA Europos lygos simbolinė sudėtis

Baigėsi UEFA Europos lygos sezonas. Vėl pasitvirtino aksioma, kad turnyrą laimi Unai Emery, kuris šį kartą į didžiausią klubo istorijoje pergalę atvedė „Villarreal“. Pristatau simbolinę sezono sudėtį. 

 

Vartininkas Dominikas Livakovičius Zagrebo „Dinamo“/Kroatija

Labai daug prisidėjo prie to, kad „Dinamo“ žygis Europoje būtų toks ilgas. Galima neabejoti, kad juo vasarą domėsis didesni klubai – EURO 2020 taip pat atrodė gerai.

Gynėjai

Kairysis kraštas Josko Gvardiol Zagrebo „Dinamo“/Kroatija

Europos lygoje buvo puikus. Demonstravo patikimą žaidimą, o daugiau stabilumo 19-metis įgis su laiku.

Centro gynėjai

Rasmus Lauritsen Zagrebo „Dinamo“/Kroatija

Tėvynėje savęs neatrado. Švedijoje sekėsi neblogai, bet praėjusią vasarą atvykęs į Kroatiją tiesiog žibėjo. Kai jis buvo aikštėje grupės turnyre, kroatai tiesiog nepraleido nė vieno įvarčio.

Lisandro Martinez Amsterdamo „Ajax“/Argentina

Jam dar tik 23-eji, bet žaidžia labai brandų futbolą. Turi geras galimybes keltis į galingesnį klubą.

Dešinysis kraštas Juanas Foythas „Villarreal“/Argentina

Unai Emery pasirinkimas dėl J. Foytho buvo toks – suolas Ispanijoje, startas – Europoje. Tačiau tai vis tiek leido turėti įsimintiną sezoną, nes savo darbą kovoje dėl titulo atliko puikiai.

Saugai

Kairysis kraštas Nicolas Pepe Londono „Arsenal“/Dramblio Kaulo Krantas

6 įvarčiai ir 4 rezultatyvūs perdavimai. „Kanonierių“ fanai dažnai nesutaria ar šis pirkinys pasiteisino. Jeigu afrikietis namų fronte visada būtų toks geras kaip Europoje, tokia diskusija būtų tiesiog beprasmiška.

Centro saugai

Bruno Fernandes „Manchester United“/Portugalija

5 įvarčiai ir 4 rezultatyvūs perdavimai vos per 9 rungtynes. Nors finale portugalas liko šešėlyje, bet pasirodymas puikus.

Ryanas Gravenberchas Amsterdamo „Ajax“/Nyderlandai

Sužaidė ryškų sezoną. Patikimai dirba gynyboje ir daug prisideda prie atakų organizavimo iš gilumos.

Dešinysis kraštas Lovro Majeras Zagrebo „Dinamo“/Kroatija

2 įvarčiai ir 4 rezultatyvūs perdavimai. Turbūt jau netrukus iškeliaus į pajėgesnį klubą.

Puolėjai Borja Mayoralis „Roma“/Ispanija

„Serie A“ pirmenybėse jis buvo svarbus atsarginis. Europos lygoje – starto sudėties žaidėjas, įmušęs 7 įvarčius ir 2 rezultatyvius perdavimus. Jis demonstravo brandžiausią savo karjeros futbolą.

Gerard Moreno „Villarreal“/Ispanija

7 įvarčiai ir 3 rezultatyvūs perdavimai. Ne kartą sezono metu geriausią formą demonstruojančiu Ispanijos futbolininku pavadintas G. Moreno labai daug prisidėjo prie gana netikėto savo komandos triumfo turnyre.

Treneris Unai Emery „Villarreal“/Ispanija

Ketvirtą kartą savo karjeroje laimėjo Europos lygą. Jo karjeros patirtis rodo, kad geriausių rezultatų pasiekia dirbdamas tikrai ne su pačiomis skambiausiomis pavardėmis. G. Moreno individuali magija, mokėjimas rasti erdvių tarp varžovų gynybos linijų ir tolimi smūgiai buvo labai svarbūs šio triumfo ingredientai.

Sekite autorių „Facebook“

2020-21 m. „La Liga“ apžvalga po sezono: „Atletico“ triumfas po septynerių metų pertraukos

 „La Liga“ sezonas buvo labai intriguojantis – vienu metu dėl aukso kovėsi net keturi klubai, o titulo likimas sprendėsi paskutiniame ture. Pristatau simbolinį sezono vienuoliktuką, staigmeną ir nusivylimą.

Vartininkas Janas Oblakas Madrido „Atletico“/Slovėnija

Titulą „atletams“ atnešė geriausia čempionato gynyba. Janas Oblakas šį sezoną neretai turėdavo visai nemažai darbo, bet su juo tvarkėsi fantastiškai.

Centro gynėjai

Jules Kounde „Sevilla“/Prancūzija

22 metų centro gynėjas jau pernai buvo solidus, bet šį sezoną žengė dar vieną didžiulį žingsnį į priekį. Buvo tikras andalūzų gynybos linijos lyderis.

Stefanas Savičius Madrido „Atletico“/Juodkalnija

Diego Simeone turėjo puikų centro gynėjų pasirinkimą: Felipe, Mario Hermoso, Jose Gimenezas. Tačiau vienintelis sužaidęs daugiau negu 30 rungtynių buvo juodkalnietis. Ir tai nėra tik atsitiktinumas – jis buvo puikus.

Raphaelis Varane Madrido „Real“/Prancūzija

Karališkajam klubui ilgai išlikti kovoje dėl titulo leido puiki gynyba. O prancūzas čia buvo svarbiausias ginklas.

Atraminis saugas Casemiro Madrido „Real“/Brazilija

Jo ginklai gynyboje – ir jėga, ir aukštas futbolo IQ. Tačiau šį sezono jo indėlis į atakas taip pat buvo labai didelis – 6 įvarčiai ir 4 rezultatyvūs perdavimai.

Kairiojo krašto žaidėjas Yannickas Carrasco Madrido „Atletico“/Belgija

Sužaidė geriausią savo sezono Madride. 6 įvarčiai ir 10 rezultatyvių perdavimų.

Centro saugai

Marcos Llorente Madrido „Atletico“/Ispanija

12 įvarčių ir 11 rezultatyvių perdavimų. Tik du žaidėjai pasiekė dviženklius skaičius abiejose grafose. Iš rotacijos žaidėjo virto vienu klubo lyderių.

Nabilis Fekiras Sevilijos „Real Betis“/Prancūzija

Jis buvo tikras komandos atakų generolas. Skaičiai mažai ką pasako apie realų jo indėlį į sėkmingą klubui sezoną.

Dešiniojo krašto žaidėjas Antoine‘as Griezmannas „Barcelona“/Prancūzija

Nepaisant to, kad dažnai mėtomas per pozicijas ir gana nedaug žaidžia sau tinkamiausioje pozicijoje, A. Griezmannas šį sezoną buvo kur kas geresnis negu pernai, kai gana pelnytai sulaukdavo nemažai kritikos. 13 įvarčių ir 7 rezultatyvūs perdavimai.

Puolėjai

Leo Messi „Barcelona“/Argentina

Jo standartais tai buvo kuklus sezonas. 30 įvarčių, 9 rezultatyvūs perdavimai. Tačiau be jo ši ir taip banguotą futbolą žaidusi komanda turbūt būtų atrodžiusi dar blogiau.

Gerard Moreno „Villarreal“/Ispanija

Yra turėjęs gerų sezonų ir praeityje, bet šiemet buvo tarp pačių geriausių Europos futbolininkų ir sužaidė karjeros sezoną. 23 įvarčiai ir 7 rezultatyvūs perdavimai.

Treneris Manuelis Pellegrini Sevilijos „Real Betis“/Čilė

„Premier“ lygos čempionui nieko futbole įrodyti nebereikia. Tačiau po ne pačių sėkmingiausių karjeros epizodų Kinijoje ir „West Ham United“, čiliečiui reikėjo sėkmės istorijos. Žaliai balti ne pirmą vasarą suburia labai stiprią komandą, bet pasirodo nuviliančiai. M. Pellegrini komandą atvedė į Europą, nors daugelis tikėjosi dar vieno nusivylimo. Komanda buvo kovinga ir niekada nenuleisdavo rankų.

Sezono staigmena „Cadiz“

Iš naujokų buvo tikėtasi kelionės atgal į antrąjį divizioną vos po vieno sezono. Bet jie šiuo klausimu turėjo kitokią nuomonę. Jie net 8 turus užbaigė vietoje, kuri būti lėmusi patekimą į Europos turnyrus, antrame rate nebuvo nukritę žemiau 15 vietos ir finišavo 12-i. Po kartą įveikė tiek „Barcelona“, tiek Madrido „Real“. Nors gynyba ir nebuvo stiprybė, puikiai veikė „piratų“ presingas, o jeigu įmušdavo pirmi, „Cadiz“ paprastai pergalės jau neišleisdavo. Komanda susikurdavo nemažai šansų įmušti ir ypač stipriai atrodė greitose atakose.

Sezono nusivylimas „Eibar“

Kelis paskutinius sezonus baskai buvo stiprūs vidutiniokai ir vien tai, kad jiems teko kovoti dėl išlikimo, jau yra staigmena. Juos nuskandino prastas puolimas – vos 29 įmušti įvarčiai. Po 17 turo komanda dar buvo 12-a. Bet paskui sekė 16 turų be pergalių, kurie klubą nubloškė į paskutinę vietą, iš kurios pakilti nebepavyko. Puolime didžiausia problema buvo progų realizacija, o gynyboje – individualios klaidos.

Sekite autorių „Facebook“

2020-21 m. „Ligue1“ apžvalga po sezono: „dogų“ triumfas

 „Ligue1“ sezono pagrindinis akcentas – netikėtas „Lille“ tapimas Prancūzijos čempionais ir „Monaco“ žygis iki medalių po kelių nuviliančių sezonų iš eilės. Pristatau simbolinį sezono vienuoliktuką, staigmeną ir nusivylimą.

Vartininkas Keyloras Navasas „Paris Saint Germain“ (PSG)/Kosta Rika

Ne viskas PSG karalystėje šiemet buvo gerai. Vartininko pastangų reikėjo dažniau negu pastaraisiais sezonas. K. Navasas buvo puikus. Reikia tikėtis, kad ir atvykus Gianluigi Donnarummai ras klubą, kuriame bus deramai įvertintas.

Gynėjai

Kairysis kraštas Reinildo „Lille“/Mozambikas

Galingas dvikovose ir puikiai kojomis žaidžiantis gynėjas nėra tipinis šių laikų nutrūktgalvis krašto gynėjas. Bet jo solidumas ir ramybė gynyboje buvo svarbūs faktoriai kovoje dėl aukso.

Centro gynėjai

Jose Fonte „Lille“/Portugalija

37 metų veteranas buvo tikras gynybos linijos lyderis. Pranoko daug jaunesnius žaidėjų.

Svenas Botmanas „Lille“/Nyderlandai

Talentingas aukštaūgis gynėjas puikiai pritapo Prancūzijoje. Labai tikėtina, kad jau šią vasarą „dogai“ sulauks gerų pasiūlymų.

Dešinysis kraštas Leo Dubois „Lyon“/Prancūzija

Po neypatingai nusisekusio praėjusio sezono, vėl žibėjo labai ryškiai. 2 įvarčiai ir 4 rezultatyvūs perdavimai net neatspindi jo realaus indėlio į puolimą, o gynyboje jis puikus. Ne atsitiktinai buvo pakviestas ir į Prancūzijos rinktinę.

Saugai

Kairysis kraštas Kylianas Mbappe PSG/Prancūzija

Yra sužaidęs ir gerokai brandesnių sezonų, tačiau su 27 įvarčiais buvo rezultatyviausias žaidėjas „Ligue1“. Atliko ir 7 rezultatyvius perdavimus.

Centro saugai

Benjaminas Andre „Lille“/Prancūzija

Jis yra geriausias sezono gynybinis saugas Prancūzijoje. Fantastiškas jo žaidimas atrišo rankas kuriantiems žaidėjams.

Lucas Paqueta „Lyon“/Brazilija

Pirmą kartą po atvykimo į Europą sužaidė brandų sezoną ir jau nebeatrodo, kad teks greitai grįžti atgal į Braziliją. 9 įvarčiai ir 5 rezultatyvūs perdavimai.

Dešinysis saugas Jeremy Doku „Rennes“/Brazilija

Plika statistika nėra įspūdinga. Tačiau belgui dar tik 19 metų. Jis įnešdavo labai daug energijos į „Rennes“ atakas.

Puolėjai

Memphis Depay „Lyon“/Nyderlandai

20 įvarčių yra geriausias jo rezultatas nuo atvykimo į Prancūziją. Atliko ir 12 rezultatyvių perdavimų – vienintelis žaidėjas lygoje, kurio abu šie rodikliai yra dviženkliai.

Kevinas Vollandas „Monaco“/Vokietija

Be abejo, kad patyręs vokietis yra turėjęs puikių sezonų ir tėvynėje. Tačiau Prancūzijoje jis buvo nuostabus. Įmušė 16 įvarčių per sezoną – tai jo asmeninis rekordas, atliko 7 rezultatyvius perdavimus.

Treneris Niko Kovačas „Monaco“/Kroatija

Po dviejų labai nuviliančių sezonų atrodė, kad „Monaco“ finišuos pirmo „Ligue1“ dešimtuko apačioje ir iš pagarbios distancijos seks kovą dėl vietų Europoje. Vienintelis rimtas pirkinys buvo Kevinas Vollandas. Tačiau Niko Kovačo komanda nustebino. Aišku, prie to prisidėjo ne tik trenerio ranka, bet ir papildomai metai jauniems talentams. Klubas turėjo kelias gana ilgas rungtynių be pralaimėjimų serijas, ilgą laiką žygiavo ketvirtoje vietoje, o sezono pabaigoje pakilo iki trečiosios. Kurį laiką atrodė, kad gali netgi įsijungti į kovą dėl aukso. Niko Kovačas įdiegė saviškiams keletą puikiai veikusių dalykų – presingą, gerą gynybą standartinėse padėtyse. Puolime daug buvo remiamasi standartinėmis padėtimis (ypač tiesioginiais baudos smūgiais), ieškoma erdvių tarp linijų. Komanda puikiai realizavo progas. Jie pelnytai grįžta į Čempionų lygą.

Sezono staigmena „Lens“

1997-98 m. Prancūzijos čempionai po penkerių metų pertraukos šiemet vėl žaidė „Ligue1“. Klubas turi vienus geriausių sirgalių šalyje. Atsižvelgiant į sudėtį atrodė, kad „Lens“ gali išsilaikyti aukščiausioje lygoje, bet tikrai ne kovoti dėl vietų Europoje. Tačiau „Lens“ pusę sezono praleido tarp 6 geriausiųjų, kuriems ir atiteko kelialapiai į Europą ir tik keturių nelaimėtų rungtynių serija sezono pabaigoje jiems neleido pasiekti Europos turnyrų. Komanda vos tris kartus po turo žengė žemesnėje nei 10 vietoje. Komanda buvo kovinga ir niekada nepasiduodanti, nuolat presinguojanti varžovus ir atiminėjanti kamuolius, puikiai žaidė „antrame aukšte“.

Sezono nusivylimas „Reims“

Pasirinkau juos, nes po grįžimo į „Ligue1“ jie jau spėjo mus pripratinti prie TOP 10 finišų. Atrodė, kad šį sezoną jie kovos dėl vietos Europoje. Tačiau per pirmus septynis turus komanda neiškovojo pergalių ir nugrimzdo į iškritimo zoną. Nors paskui iš jos išsikapstė, bet sezoną baigė aštuoniais susitikimais be pergalių ir finišavo vos 14-i. Problema buvo silpnas puolimas, nemokėjimas uždaryti rungtynių pirmaujant, tolimais smūgiais praleisti įvarčiai.

Sekite autorių „Facebook“