2021-22 m. „Ligue1“ apžvalga po sezono: milžinų nuosmukis

 Bordo „Girondins“ su trenksmu keliauja į „Ligue2“. „Lille“ vietoje kovos dėl Europos užbaigia sezoną pirmojo dešimtuko apačioje. „Lyon“ su antra geriausia sudėtimi finišuoja tik 7-i. Netikėti Prancūzijos futbolo didžiųjų likimai yra kone ryškiausias sezono akcentas.

Vartininkas Walteris Benitezas „Nice“/Argentina

Dar ne taip seniai kalbėta, kad Argentina stokoja gerų vartininkų. Dabar W. Benitezas net nesulaukia kvietimo į rinktinę, nors gina geriausią gynybą lygoje demonstruojančios komandos vartus. Ir daro tai puikiai.

Gynėjai

Kairysis kraštas Melvinas Bardas „Nice“/Prancūzija

„Lyon“ klubui jis neįtiko. Persikėlęs į Nicą sužibo labai ryškiai. Puikiai žaidimą skaitantis gynėjas nėra tipinis nutrūktgalvis, bet savo gynybines funkcijas atlieka labai solidžiai.

Centro gynėjai

Nayefas Aguerdas „Rennes“/Marokas

Jeigu pernai Čempionų lygoje būtų žaidęs taip pat solidžiai, kaip tą daro „Ligue1“, dabar jau turbūt būtų persikėlęs į garsesnį klubą. Tačiau antras iš eilės stabilus ir puikus sezonas namų fronte gali atverti naujas karjeros galimybes.

William Saliba „Marseille“/Prancūzija

Geriausias jaunasis „Ligue1“ futbolininkas gali lengviau atsikvėpti. Po to, kai teises į jį įgijo Londono „Arsenal“, jis nebuvo sužaidęs nė vieno solidaus sezono nuomoje. O dabar Marselyje buvo gynybos širdies lyderis. Ir jeigu išlaikys lygį, bus starto sudėties žaidėjas ir „artileristų“ stovykloje.

Dešinysis kraštas Fredericas Guilbertas „Strasbourg“/Prancūzija

Yra turėjęs gerą sezoną „Premier“ lygoje, kai gynė Birmingemo „Aston Villa“ garbę. Bet minučių sulaukdavo vis mažiau, o nuoma į Strasbūrą dabar reanimavo jo karjerą. Atliko 4 rezultatyvius perdavimus, buvo labai svarbus žaidėjas tiek puolant, tiek griaunant.

Centro saugai

Aurelienas Tchouameni „Monaco“/Prancūzija

Turbūt paklausiausias gynybinio plano saugas Europoje. Puolant nedaug ką gali pasiūlyti, bet dėl savo fantastiško darbo gynyboje vis daugiau lyginamas su legendiniais Prancūzijos atraminiais saugais. Jis buvo esminė priežastis, kodėl „Monaco“ grįžta į Čempionų lygą.

Lovro Majeras „Rennes“/Kroatija

Galimybę persikelti į Prancūziją jam sutaikė fantastiškas sezonas praėjusiais metais su Zagrebo „Dinamo“ marškinėliais, kai kroatas buvo vienas ryškiausių saugų UEFA Europos lygoje. „Ligue1“ adaptavosi neįtikėtinai greitai. 6 įvarčiai ir 8 rezultatyvūs perdavimai.

Adrienas Thomassonas „Strasbourg“/Prancūzija

Apie 28-erių saugą buvo kalbama ir anksčiau. Bet šiemet pirmą kartą individuali sėkmė taip labai sutapo su puikiu klubo pasirodymu. Prie kurio kūrybingas žaidėjas prisidėjo 8 įvarčiais ir 4 rezultatyviais pardavimais.

Puolėjai

Kairysis kraštas Kylianas Mbappe „Paris Saint Germain“/Prancūzija

Buvo vienas iš vos dviejų PSG žaidėjų, kurie starto sudėtyje sužaidė virš 30 rungtynių. K. Mbappe, Marquinhos ir 9 kiti? Turbūt arti tiesos. Jo svarbą parodo ir milžiniški pinigai, kuriuos gaus nusprendęs pasilikti PSG. 28 įvarčiai ir 17 rezultatyvių perdavimų indikuoja, kad jis to pilnai vertas.

Centro puolėjas Dmitri Payet „Marseille“/Prancūzija

Galbūt tai ir gulbės giesmė – 35-erių veteranas sužaidė geriausią sezoną nuo tada, kai grįžo į Prancūziją po karjeros etapo „West Ham“. 12 įvarčių ir 10 rezultatyvių perdavimą. Abi grafos dviženklės tik antrą kartą karjeroje, po 9 metų pertraukos. O „Marseille“ grįžta į Čempionų lygą.

Dešinysis kraštas Benjaminas Bourigeaud „Rennes“/Prancūzija

Sunku pasakyti ar 28-erių puolėjas, kuris vos antrą kartą karjeroje pasiekė dviženklį įmuštų įvarčių skaičių gali sulaukti pasiūlymo iš didesnių klubų ar padaryti didžiulį karjeros proveržį. Tačiau 11 įvarčių ir 12 rezultatyvių perdavimų leidžia bretonams grįžti į Europą ir džiaugtis puikiu sezonu.

Treneris Julienas Stephane‘as „Strasbourg“/Prancūzija

Ne taip seniai išvedė „Rennes“ į Čempionų lygą, bet sunki kova dviem frontais kainavo postą. Šią vasarą pasirinko kuklaus „Strasbourg“ klubo pasiūlymą. Netrūko skeptikų. Jis atrodė per geras klubui, kuris geriausiu atveju finišuos pirmo dešimtuko pabaigoje. Tačiau mėlynai balti nustebino. Nors per pirmas trejas rungtynes iškovojo tik tašką, bet vėliau rimtai įsibėgėjo ir sezono gale pretendavo į vietą Europos lygoje. Tai geriausias sezonas per 42 metus. Komanda buvo kūrybinga, gerai atidirbo standartines padėtis, mokėdavo kontroliuoti rungtynes pirmaudami, buvo tvirti „antrame aukšte“. Ir dabar visi į juos žiūrės su pagarba.

Sezono staigmena „Nantes“

Praėjusį sezoną „kanarėlės“ turėjo keturis trenerius ir vos išsilaikė „Ligue1“. Šiam sezonui jie nutarė pasilikti paskutinį – Antoine‘ą Kombouare. Lūkesčiai nebuvo aukšti – nors klubas per geras, kad paliktų „Ligue1“, bet visgi laukta finišo antrojo dešimtuko viduryje. Po penkių turų klubas turėjo vos keturis taškus ir užėmė 14 vietą. Tačiau 4 iš 5 varžovų buvo klubai, kurie bent kartą per pastaruosius penkerius metus laimėjo „Ligue1“ medalius. 14 vieta ir buvo žemiausia, kurią „kanarėlės“ sezono metu užėmė. Visą antrą ratą jie laikėsi pirmame dešimtuke. Nors per lygą už vietų Europoje užsikabinti nepavyko, bet triumfas Prancūzijos taurėje reiškia, kad klubas po 17 metų pertraukos grįžta į Europos turnyrus. Komanda buvo kūrybinga, pajėgi „antrame aukšte“, pralaimėdami nepasiduodavo, gerai atrodė greitose atakose, nemažai įvarčių įmušė baudos smūgiais.

Sezono nusivylimas Bordo „Girondins“

Prieš 13 metų jie buvo Prancūzijos čempionai. Prieš 12 buvo netoli Čempionų lygos pusfinalio. Nuo to laiko dar penkis kartus žaidė Europoje. O dabar jų laukia „Ligue2“. Iki tol tris sezonus jie buvo pilka antrojo dešimtuko komanda. Vasarą išvyko Youssoufas Sabaly ir Jean Seri. Tačiau atvyko treneris Vladimiras Petkovičius, šviežiai su Šveicarijos futbolo rinktine iš EURO 2020 eliminavęs pasaulio čempionę Prancūziją. Todėl daugelis matė klubą finišuojantį bent jau pirmojo dešimtuko apačioje. Tačiau V. Petkovičius pirmą savo pergalę iškovojo vos šeštame ture, turėjo net tris penkerių nelaimėtų rungtynių serijas ir paliko klubą po to, kai pralaimėjimas 0:5 prieš „Reims“ jau šeštą kartą sezone komandą nugramzdino į iškritimo zoną. Jį pakeitęs Davidas Guionas stebuklo nesukūrė. Vos dvi pergalės ir septyni pralaimėjimai per 14 turų. Su juo komanda iš iškritimo zonos taip ir nepakilo. „Girondins“ solidžiai puolė, bet tragiškai gynėsi. 91 praleistas įvartis – 14 daugiau negu antra blogiausia lygos gynyba. Problemų buvo daug. Jeigu „Girondins“ ir įsiverždavo į priekį, jiems nesisekdavo kontroliuoti rungtynių. Gynėjai darė daug individualių klaidų, ypač greitose atakose. Dažnai būdavo leidžiama įsisiautėti krašto žaidėjams. Dabar 6 kartus Prancūzijos čempionai turės ieškoti kelių grįžti į „Ligue1“.

Sekite autorių „Facebook“

2021-22 m. UEFA Europos lygos simbolinis vienuoliktukas

 Pastaruoju metu UEFA Europos lygoje neretai dominuodavo didieji klubai, kuriems nenusekdavo Čempionų lygoje arba jie turėdavo kuklesnius sezonus namų fronte. Šie metai kitokie – toliausiai nužygiavo gana kuklūs klubai. Pristatau simbolinį sezono vienuoliktuką.

Vartininkas Matheus „Braga“/Brazilija

30-metis brazilas Europoje turbūt žaidė geriausią savo karjeros futbolą. Jis buvo viena pagrindinių ilgo portugalų žygio priežasčių.

Centro gynėjai

Willi Orbanas „Leipzig“/Vengrija

Klubas Europos lygoje žaidė nedaug rungtynių – sezoną pradėjo Čempionų lygoje, o ir nežaidė dvikovos su Maskvos „Spartak“. Bet W. Orbanas buvo fantastiškas lemiamoje turnyro stadijoje.

Merihas Demiralis Bergamo „Atalanta“/Turkija

2019-20 m. sezone atrodė, kad dešimtmetį į priekį Turino „Juventus“ turės potencialiai geriausią pasaulyje centro gynėjų porą – Mathijsą de Ligtą ir neįtikėtinai puikiai klube debiutavusį turką. Bet po traumos M. Demiralis negrįžo į buvusią formą. O senuosius pasirodymus priminė labai solidus jo žaidimas Europoje šiemet.

Beratas Djimsiti Bergamo „Atalanta“/Albanija

Įmušė du beprotiškos svarbos įvarčius. Ir puikiai tvarkėsi prie savųjų vartų. Tikėtina, kad nepatekus į Europą, netruks susidomėjusių patyrusiu albanu.

Kairiojo krašto wingbackas Karlas Toko-Ekambi „Lyon“/Kamerūnas

6 įvarčiai ir 2 rezultatyvūs perdavimai. Europiniame fronte buvo aiškus savo komandos sezono MVP.

Centro saugai

Declanas Rice‘as „West Ham United“/Anglija

Buvo komandos ašis, ypač griaunant varžovų atakas. Bet įmušė ir tris įvarčius – labai solidus rezultatas jo pozicijos žaidėjui.

Al Musrati „Braga“/Libija

26-erių gynybinio plano saugas buvo viena pagrindinių ilgo „Braga“ žygio Europoje priežasčių. Labai gali būti, kad vasarą sulauks neatremiamų pasiūlymų.

Dešinysis wingbackas Jamesas Tavernier Glazgo „Rangers“/Anglija

Krašto gynėjai retai tampa rezultatyviausias turnyro žaidėjais. Bet J. Tavernier pavyko – 7 įvarčiai ir 2 rezultatyvūs perdavimai. Nors jam jau 31-ieri, bet „Newcastle“ auklėtinis gali pirmą kartą karjeroje sulaukti didelių klubų dėmesio.

Atakuojantys centro saugai

Ruslanas Malinovskis Bergamo „Atalanta“/Ukraina

3 įvarčiai ir 2 rezultatyvūs perdavimai vos per 5 rungtynes. Ukrainietis buvo labai ryškus.

Christopheris Nkunku „Leipzig“/Prancūzija

4 įvarčiai vos per 6 rungtynes. Atsižvelgiant į tai, kad rezultatyvumu nesprogo niekas, tai daugiau negu solidus rezultatas.

Puolėjas Luisas Murielis Bergamo „Atalanta“/Kolumbija

3 įvarčiai ir rezultatyvus perdavimas per mažiau negu vos 300 minučių. Kolumbiečio atkarpa Europos lygoje buvo įspūdinga.

Treneris Oliveris Glasneris Frankfurto „Eintracht“/Austrija

Po 42 metų pertraukos atnešė „ereliams“ europinį titulą. Tai buvo sistemos, o ne žaidėjų triumfas – lyginant su visais klubais, pasiekusiais pusfinalį, „Eintracht“ stovykloje gal net mažiausiai rastume individualiai išskirtinių žaidėjų. Todėl O. Glasnerį vienintelį ir įtraukiau į simbolinę sudėtį. Jų kelias į finalą nebuvo lengvas – pakeliui laukė „Barcelona“, Sevilijos „Real Betis“, „West Ham“. Tačiau visą kelią „ereliai“ nužygiavo be jokių suklupimų. Esminis bruožas buvo kovingumas – vokiečiai niekada nenuleido rankų. Jis atidirbo puolimą ir gynybą standartinėse padėtyse, labai pasikliovė toliašaude artilerija. Ir tai puikiai veikė.

Sekite autorių „Facebook“

2021-22 m. UEFA Čempionų lygos finalo prognozės

 Šeštadienį bus karūnuoti naujieji Europos futbolo karaliai. Ko laukti iš finalo?

„Liverpool“ – Madrido „Real“

„Raudonieji“ paskutinį kartą Čempionų lygoje triumfavo prieš trejus metus, karališkasis klubas – metais anksčiau. Carlo Ancelotti jau penktą kartą išvedė savo klubus į Čempionų lygos finalą ir gali tapti vienvaldžiu lyderiu tarp tituluočiausių visų laikų turnyro trenerių su keturiomis pergalėmis. Taip pat jis gali tapti pirmuoju treneriu, iškovojusiu po du titulus su dviem skirtingais klubais.

Tai jau trečias kartas, kai šie klubai tarpusavyje susitinka turnyro finale – tai taip pat rekordas. 1981 m. triumfavo „raudonieji“, o prieš ketverius metus laimėjo „Real“. Tada įvarčius mušė Karimas Benzema, Garethas Bale‘as ir Sadio Mane, o „Liverpool“ jau treniravo Jurgenas Kloppas. Luka Modričiui, K, Benzema, Dani Carvajaliui, Marcelo, G. Bale‘ui ir Isco tai gali būti jau penktieji Čempionų lygos finalai karjeroje. Praėjusio sezono Čempionų lygos ketvirtfinalio akistatos tarp šių klubų didvyriu tapo Vinicius, dar įvarčius mušė Marco Asensio ir Mohamedas Salah, o karališkasis klubas laimėjo bendru rezultatu 3:1. Kai komandos prieš septynerius metus pateko į tą pačią grupę Čempionų lygoje, „Real“ laimėjo abu kartus, o K. Benzema per susitikimus pasižymėjo trimis įvarčiais. Prieš 13 metų „Liverpool“ varžovams išrašė didžiausią pralaimėjimą klubo istorijoje Čempionų lygoje – 0:4 ir eliminavo varžovus jau aštuntfinalyje. Tad per 8 tarpusavio dvikovas trys pergalės priklauso „Liverpool“, viena daugiau pasiekė „Real“. Per 15 C. Ancelotti akistatų su „Liverpool“, italas iškovojo net 8 pergales, o tame tarpe ryškiausiai šviečia dvi pergalės Čempionų lygos finaluose su „Milan“. Jam pavyko nutraukti ir Liverpulio „Everton“ 22 metų sausrą be pergalių „Anfield“. Iš 9 šio finalo trenerių tarpusavio akistatų keturias laimėjo C. Ancelotti, tame tarpe ir 2013-14 m. UEFA Čempionų lygos ketvirtfinalį, kai įvarčius mušė Isco ir G. Bale. Tačiau metais anksčiau, J. Kloppas skambiai eliminavo karališkąjį klubą iš Čempionų lygos pusfinalio. Beje, „raudonieji“ tik kartą nelaimėjo 11 metrų baudinių serijos Europoje

Rungtynės turės ypatingą svarbą karališkojo klubo akademijos auklėtiniui Fabinho ir Thiago, kuris yra žaidęs už „Barcelona“. Thibaut Courtois ir Edenas Hazardas žino, ką reiškia „Chelsea“ derbis su „Liverpool“. L. Modričius žino įvarčio „Anfield“ skonį, E. Hazardas iš viso yra įmušęs net 7 įvarčius į „Liverpool“ vartus.

Whoscored tarp „Liverpool“ stiprybių išskiria gerą progų realizaciją, greitas atakas, puolimą ir gynybą standartinėse padėtyse, smūgius iš distancijos, individualų atakuojančių žaidėjų pajėgumą, kūrybiškumą. Pagrindinis trūkumas – leidžia varžovams susikurti per daug progų. „Real“ stiprybės – progų realizavimas, greitos atakos, puolimas kraštais, mokėjimas rasti erdvių, individualus atakuojančių žaidėjų pajėgumas, kūrybiškumas ir kovingas žaidimas atsiliekant. Karališkasis klubas silpnai atrodo antrame aukšte, varžovams paprastai leidžia susikurti nemažai progų, ypač daug problemų kelia individualiai pajėgūs oponentų žaidėjai, atakuojantys „Real“ žaidėjai yra linkę įsipainioti į nuošales.

„Raudonieji“ sezoną baigia kone iki jo pabaigos vaikydamiesi keturių trofėjų. Dabar jau aišku, kad maksimumas bus trys – „Premier“ lygą vėl laimėjo „Manchester City“. Komandos forma nuostabi – nepralaimėta jau 2,5 mėnesio arba 18 rungtynių. Laimėti ir pastarieji keturi susitikimai. Karališkojo klubo padėtis kitokia – jie gana anksti užsitikrino triumfą „La Liga“, tad galėjo ramiai ruoštis finalui. Fizinių jėgų turbūt likę daugiau, bet kilo pavojus išsiderinti iš ritmo. Iš paskutinių 10 rungtynių „Real“ laimėjo vos pusę, dvejas paskutines sužaidė lygiosiomis. Nors ispanai šiemet įrodė, kad jų nurašyti negalima niekada, bet favoritais vis tiek laikau „Liverpool“, kurie turi ryškesnė sudėtį.

Sekite autorių „Facebook“

2021-22 „Bundesliga“ apžvalga po sezono: išsišokėliai Europoje

 Bundeslygos sezonas atnešė dar vieną eilinį titulą Miuncheno „Bayern“, nesunkiai prognozuojamą į Čempionų lygą keliausiantį ketvertą ir į kitus Europos turnyrus patekusius išsišokėlius, kurie pranoko tuos, kurie Europoje žaidžia įprastai – Frankfurto „Eintracht“, Monchengladbacho „Borussia“ ar „Wolfsburg“. Pristatau simbolinį sezono vienuoliktuką, sezono staigmeną ir nusivylimą.

Vartininkas Lukaš Hradecky Leverkuzeno „Bayer“/Suomija

Penki vartininkai praleido mažiau įvarčių. Tačiau „vaistininkų“ stilistika buvo tokia, kad darbo suomis turėjo daugiau už daugelį tų, kurie pasiekė gražesnius skaičius. Be gero jo žaidimo „Bayer“ vargu ar būtų užsitikrinęs vietą Čempionų lygoje.

Gynėjai

Kairysis kraštas Jonas Hectoras „Koln“/Vokietija

Veteranas nepaliko klubo, kai jis 2018 m. po beviltiško sezono paliko Bundeslygą, nors susidomėjimo netrūko. O dabar „ožiai“ sužaidė antrą geriausią savo sezoną XXI amžiuje. Prie kurio kapitonas prisidėjo solidžiu žaidimu gynyboje ir 6 rezultatyviais perdavimais.

Centro gynėjai

Nico Schlotterbeckas „Freiburg“/Vokietija

Dar pernai buvo per prastas savo klubui ir kaupė patirtį Berlyno „Union“. Ten nežibėjo, bet šiemet grįžęs į „Freiburg“ įsiveržė į Europos talentingų gynėjų elitą. 22-ejų fiziškai galingam vokiečiui jo žaidimas atvėrė kelią į šalies rinktinę ir Dortmundo „Borussia“ klubą. 4 įmušti įvarčiai irgi šiek tiek kelia vertę.

Willi Orbanas „Leipzig“/Vengrija

Jis jau matė kaip jaunesni ir talentingesni partneriai gynybos širdyje palieka klubą. Pernai išvyko Dayotas Upamecano ir Ibrahima Konate. Tačiau vengras su naujais partneriais padarė viską, kad „bulių“ gynyba būtų geriausia Vokietijoje.

Dešiniojo krašto gynėjas Lukas Kubleris „Freiburg“/Vokietija

Didžiausia juodoji skylė šioje simbolinėje rinktinėje yra būtent dešiniojo krašto gynėjo pozicija. Labai trūko individualiai stiprių sezonų. Pasirinkau vokietį, kuris yra seno sukirpimo gynėjas, puikiai griovęs varžovų atakas.

Centro saugai

Joshua Kimmichas Miuncheno „Bayern“/Vokietija

Nors netrumpam buvo iškritęs dėl COVID, sužaidė labai brandų ir sėkmingą sezoną. Kurio kraitis yra 3 įvarčiai ir 11 rezultatyvių perdavimų.

Jude‘as Bellinghamas Dortmundo „Borussia“/Anglija

18-metis sužaidė daugiausiai minučių Bundeslygoje iš visos savo komandos. Jis buvo nuostabus komandos atakų variklis – 3 įvarčiai ir 8 rezultatyvūs perdavimai.

Kairysis wingeris Leroy‘us Sane Miuncheno „Bayern“/Vokietija

Sužaidė brandžiausią sezoną nuo sugrįžimo į Vokietiją. Įmušė 7 įvarčius, atliko 7 rezultatyvius perdavimus.

Atakuojantis centro saugas Christopheris Nkunku „Leipzig“/Prancūzija

20 įvarčių ir 13 rezultatyvių perdavimų. Jeigu visus PSG išugdytus, bet paleistus talentus surinktų viena komanda, ji pretenduotų laimėti Čempionų lygą.

Dešinysis wingeris Serge‘as Gnabry Miuncheno „Bayern“/Vokietija

14 įvarčių ir 5 rezultatyvūs perdavimai. Aišku, tai nėra karjeros sezonas, bet žaidimas buvo labai solidus.

Puolėjas Robertas Lewandowskis Miuncheno „Bayern“/Lenkija

35 įvarčiai. Jeigu šis sezonas buvo atsisveikinimo, tai finišuota įspūdingai aukšta nata.

Treneris Steffenas Baumgartas „Koln“/Vokietija

Ikoniškiausio Bundeslygos galvos apdangalo savininkas iki šiol turėjo vos vieno sezono Bundeslygoje patirtį ir tas baigėsi paskutinėje vietoje. Tiesa, dabar komandos sudėtis leido tikėtis geresnio rezultato – visgi iš „ožių“ labiau laukta to, jog tiesiog išsilaikys Bundeslygoje. Tačiau jie nebuvo nukritę žemiau 12 vietos, o kitą sezoną žais Europoje. Esminis komandos bruožas buvo tai, kad ji niekada nepasiduodavo pralaiminėdama. Taip pat puikiai saugodavo susikiurtą persvarą, dominavo oro dvikovose, susikurdavo progų dėl individualaus lyderių meistriškumo, gerai funkcionavo puolimas kraštais.

Sezono staigmena „Koln“

Sezono nusivylimas „Wolfsburg“

„Vilkų“ nuosmukis iš Čempionų lygos zonos buvo netikėtas. Klubas išsaugojo visus lyderius, nors ir nepavyko išsaugoti trenerio Oliverio Glasnerio. Jį pakeitęs Markas van Bommelis startavo keturiomis pergalėmis iš eilės. Tačiau neteko darbo po penkių nelaimėtų rungtynių serijos, nors dabar aišku, kad joje „vilkai“ žaidė su vėliau gerus sezonus turėjusiais klubais. Floriano Kohfeldto atvykimas tik kuriam laikui pagerino padėtį, bet klubas turėjo sunkių atkarpų, tarp jų ir 6 pralaimėjimų seriją. Vienu metu atrodė, kad komanda rizikuoja palikti lygą, bet galiausiai finišavo 12-i. Ir naują sezoną turės kitą trenerį. Komandai koją kišo prasta progų realizacija, puolėjų įsipainiojimas į nuošales, gynyba standartinių padėčių metu, pražangos pavojingose zonose, gynyba prieš individualiai stiprius varžovus, ypač wingerius.

Sekite autorių „Facebook“

2021-22 m. UEFA Europos lygos finalo prognozės

 Kitą trečiadienį paaiškės kas laimės UEFA Europos lygą. Ko laukti finale?

Frankfurto „Eintracht“ – Glazgo „Rangers“

„Rangers“ europinio trofėjaus neiškovojo jau pusę amžiaus, „erelių“ titulų badas Europoje tik 8 metais trumpesnis. Komandas burtai suvedė 1959-1960 m. Europos taurės pusfinalyje, tada „ereliai“ triumfavo bendru rezultatu 12:4, bet Glazge vykusį finalą laimėjo Madrido „Real“. Nė vienas Škotijos ir Vokietijos klubas nėra laimėjęs UEFA Europos lygos. „Eintracht“ gali tapti trečiu klubu, nepatyrusiu pralaimėjimų Europos lygoje. Leonas Balogunas tris sezonus atstovavo „erelių“ amžiniems varžovams iš „Mainz“. „Ereliai“ dar niekada nėra laimėję baudinių serijos Europoje.

Whoscored pagrindinėmis škotų stiprybėmis laiko baudos smūgių realizaciją, progų realizaciją, mokėjimą rasti erdves tarp gynybos linijų, kūrybiškumą, gynybą ir puolimą standartinėse padėtyse. „Erelių“ pagrindiniai ginklai yra puolimas ir gynyba standartinėse padėtyse, kovingumas atsiliekant, toliašaudė artilerija. Trūkumai – prastoka progų realizacija, žemas kamuolio kontrolės procentas, individualios žaidėjų klaidos, prastas žaidimas „antrame aukšte“, nesugebėjimas uždaryti erdvių tarp gynybos linijų.

„Ereliams“ triumfas Europos lygoje atvertų kelią į UEFA Čempionų lygą ir išgelbėtų labai nevykusį sezoną. Maksimumas Bundeslygoje dabar galėtų būti pirmasis dešimtukas. Komandos forma nėra pati geriausia – vos trys pergalės per 10 rungtynių. Škotai turi tik minimalius šansus tapti Škotijos čempionais, tad irgi gali koncentruotis į Europą. Jeigu pralaimės, pasaulis nesugrius – galės patekti į Čempionų lygą per atranką. Klubo forma nebloga – per paskutines 8 rungtynes patirtas tik vienas pralaimėjimas. Laukia intriguojanti kova, o daugiau kozirių matau „erelių“ pusėje. Jie turi ir daugiau tokio lygio kovų Europoje patirties.

Sekite autorių „Facebook“

2021-22 m. UEFA Europos lygos pusfinalių prognozės

 Po savaitės prasideda pusfinalių kovos UEFA Europos lygoje. Ko jose tikėtis?

„West Ham United“ – Frankfurto „Eintracht“

Prieš 46 metus komandos susitiko tuometės Taurių laimėtojų taurės pusfinalyje. Tad bendru rezultatu 4:3 triumfavo „plaktukai“, kuriems trofėjaus į viršų iškelti nepavyko. Tai vienintelis šių klubų susitikimas ir paskutinis kartas, kai anglai pasiekė turnyro Europoje pusfinalį. Alphonse Areola ir Kevinas Trappas du sezonus konkuravo dėl pagrindinio vartininko vietos „Paris Saint Germain“.

Pirmąsias tarpusavio rungtynes turės praleisti suspenduoti „erelių“ žaidėjai Evanas N‘Dicka ir Kristijanas Jakičius. Whoscored.com pagrindinėmis „plaktukų“ stiprybėmis laiko gebėjimą grįžti į rungtynes atsilikinėjant ir greitas atakas. Pagrindinis trūkumas – silpna gynyba prieš varžovų atakas kraštais. Pagrindinė „erelių“ stiprybė – toliašaudė artilerija. Trūkumai – žemas kamuolio kontrolės procentas, nemokėjimas uždaryti rungtynių pirmaujant, žaidimas „antrame aukšte“ ir leidimas varžovams rasti erdvių tarp gynybos linijų.

„Plaktukai“ tikrai gali užsitikrinti vietą Europoje ir dėl pasirodymo nacionalinėse pirmenybėse, nors kelialapis į Čempionų lygą ir būtų jau gana sunkiai pasiekiamas. Tačiau visiškai orientuotis į Europą gali būti klaidingas žingsnis, nes galima nukristi ir žemiau Europos turnyrus garantuojančios vietos „Premier“ lygoje, o tvarkaraštis artimiausiu metu bus gana brutalus. Per paskutines 10 rungtynių anglai iškovojo vos keturias pergales ir patyrė tiek pat pralaimėjimų. Namų pranašumą turintys „ereliai“ prarado net teorinius šansus prasibrauti į Čempionų lygą per Bundeslygą, o ir pergalė Europos lygoje atrodo realistiškiausias šansas kitą sezoną žaisti Europoje. Vokiečiai laimėjo vos kartą per pastaruosius aštuonis susitikimus, bet tai buvo triumfas „Camp Nou“. Abu klubai šioje sezono stadijoje atrodo toli nuo piko, bet tvirtesnės yra „plaktukų“ pozicijos. Jie ir turėtų žengti toliau intriguojančioje kovoje.

„Leipzig“ — Glazgo „Rangers“

Komandos susitinka pirmą kartą. Abiem gana vidutiniškai sekasi kovoti su varžovais iš dabartinių priešininkų lygų. Aaronas Ramsey žino, ką reiškia mušti milžiniškos svarbos įvarčius į Peterio Gulácsio vartus – jo dublis lėmė Velso patekimą į EURO 2020.

Pirmosiose rungtynėse „buliams“ truks net trijų suspenduotų žaidėjų – nežais Kevinas Kamplis, Willis Orbanas ir Mohamedas Simakanas. Whoscored.com tarp „Leipzig“ stiprybių išskiria individualų atakuojančių žaidėjų meistriškumą, greitas atakas ir baudos smūgių realizaciją. Esminė problema – individualios gynėjų klaidos. Škotų privalumai – kūrybiškumas, standartinės padėtys ir mokėjimas rasti erdvių tarp varžovų gynybos linijų. Skirtingai negu šabloniška škotų komanda, „Rangers“ turi bėdų oro dvikovose, gynėjai daro individualias klaidas, leidžiama varžovams rasti erdvių tarp gynybos linijų. Atakuojantys žaidėjai linkę įsipainioti į nuošalės spąstus.

„Buliai“ nepralaimi jau 15 rungtynių iš eilės ir laimėjo keturis pastaruosius susitikimus, per kuriuos praleido vos vieną įvartį. Tiesa, dėl patekimo į Čempionų lygą būti ramūs dar negali, nors savo likimą kontroliuoja. Škotai neseniai seriją, kurios metu per ketverias rungtynes patyrė tris pralaimėjimus, pakeitė kita – trijų pergalių iš eilės. Jie vis dar kaunasi dėl Škotijos aukso su „Celtic“, o lemtingas „Old Firm“ derbis įvyks būtent tarp dviejų pasimatymų su vokiečiais. Škotai turi ir namų pranašumą. Tačiau vargu ar jis gelbės. Intriga turbūt bus, bet į finalą žengs „Leipzig“.

Sekite autorių „Facebook“

2021-22 m. UEFA Čempionų lygos pusfinalių prognozės

 Antradienį prasideda Čempionų lygos pusfinalių kovos. Šiame tekste apie tai, ko jose laukti.

„Manchester City“ – Madrido „Real“

Komandos du kartus susitiko Čempionų lygoje. 2015-16 m. sezono pusfinalyje triumfavo Madrido „Real“, po ketverių metų aštuntfinalyje „City“ pasiekė revanšą. Pepas Guardiola daug kartų kovojęs prieš karališkąjį klubą, kai buvo „Barcelona“ treneris ir žaidėjas. Carlo Ancelotti taip pat puikiai žino, ką reiškia kovoti su „City“.

„City“ turi vieną labai rimtą nuostolį – pirmąsias pusfinalio rungtynes turės praleisti Joao Cancelo. Whoscored.com tarp pagrindinių „City“ stiprybių išskiria puolimą ir gynybą standartinėse padėtyse ir puolimą kraštais. O pagrindinis trūkumas – silpnas žaidimas antrame aukšte. Karališkojo klubo stiprybės – progų realizavimas, greitos atakos, puolimas kraštais, individualus atakuojančių žaidėjų pajėgumas, kūrybiškumas, kovingumas atsiliekant, mokėjimas rasti erdvių. Kaip ir „miestiečiai“, „Real“ turi bėdų „antrame aukšte“. Taip pat leidžia varžovams susikurti nemažai progų, vargsta gindamiesi prieš individualiai stiprius varžovų žaidėjus, atakuojantys žaidėjai dažnai įsipainioja į nuošalės spąstus.

„Miestiečiai“ nelaimi trejų pastarųjų rungtynių iš eilės. Tačiau ši serija nesutrukdė patekti į Čempionų lygos pusfinalį ir vis dar pirmauti atkaklioje kovoje dėl aukso „Premier“ lygoje. Jų tvarkaraštis šiuo metu intensyvesnis negu „Real“, bet varžovai silpnesni. Karališkasis klubas turės namų pranašumą. Jie jau iš esmės žino, kad tikrai taps Ispanijos čempionais, tad gali pilnai koncentruotis į Europą. Per paskutines 10 rungtynių „Real“ iškovojo aštuonias pergales. Tačiau ketvirtfinalis parodė, kad karališkasis klubas šiemet yra stipriai pažiedžiamas. Ir „City“ tuo veikiausiai pasinaudos, nors laukčiau dramų, tokių, kokias abi šios komandos išgyveno ketvirtfinaliuose.

„Liverpool“ – „Villarreal“

Komandos tarpusavyje susigrūmė 2015-16 m. sezono UEFA Europos lygos pusfinalyje. Jurgeno Kloppo kariauna tada eliminavo „submarinus“, bet krito prieš Unai Emery „Sevilla“. U. Emery prieš „Liverpool“ kovojo ir tada, kai treniravo Londono „Arsenal“. 2015-16 m. Europos lygos pusfinaliuose prieš savo dabartinę komandą žaidė Alberto Moreno.

Pagrindine „submarinų“ stiprybe Whoscored.com laiko greitas atakas. Prie didžiausių trūkumų priskiria individualias gynėjų klaidas, leidimą varžovams susikurti nemažai progų, daugokai įvarčių praleidžiama tolimais smūgiais, atakuojantys žaidėjai linkę įsipainioti į nuošalės spąstus. Didžiausias „Liverpool“ trūkumas – leidimas varžovams kurtis progas prie savo vartų. Tarp didžiausių stiprybių – atakų užbaigimas, greitos atakos, puolimas ir gynyba standartinių padėčių metu, individualus atakuojančių žaidėjų meistriškumas, kūrybiškumas ir mokėjimas atrasti erdves.

„Liverpool“ dėmesį Europai blaško ir intensyvi kovą dėl Anglijos čempionų titulo. Čia jie yra besivejančių vaidmenyje – jeigu „City“ laimi viską, jie ir pats čempionais. Tiesa, „raudonieji“ yra puikios formos – nepralaimėjo jau devynerių rungtynių iš eilės. Kad ir kaip nerealiai atrodytų „Villarreal“ galimybės laimėti Čempionų lygą, jiems dabar tai bene tiesiausias kelias į kito sezono Čempionų lygą. Nuo Madrido „Atletico“, kurie dabar yra 4-i, jie atsilieka 8 taškais likus penkiems turams. Ir dar yra sužaidę rungtynėmis daugiau. Visai realu likti be Europos turnyrų. Tačiau „geltonųjų“ forma gera – penkerios nepralaimėtos rungtynės iš eilės. Jie turės namų pranašumą. Kai „raudonieji“ savaitgalį kovos miesto derbyje, „submarinai“ apskritai ilsėsis. Tačiau to neužteks ir trečio stebuklo nebus – finale matysime „Liverpool“.

Sekite autorių „Facebook“