Dešimtmečio (2008-2018) Europos futbolo klubų reitingas

Pernai paskelbiau pirmąjį Europos futbolo dešimtmečio reitingą paremtą klubų rezultatais Europos turnyruose. Šiandien pristatau antrąjį. Klubai neteko taškų, kuriuos surinko 2007-08 m. sezone, bet į jau taupykles įkrito tai, ką jie užsidirbo per šį sezoną.

Čempionų lygos nugalėtojas gauna maksimumą – 80 taškų, likę 79 į to sezono Europos turnyrų grupių etapus pakliuvę klubai gauna nuo 1 iki 79 taškų priklausomai nuo savo pasiekimų. UEFA Europos lygos nugalėtojas gauna 71 tašką. Patekimas į Čempionų lygos atkrintamąsias varžybas garantuoja 63 taškus, grupių etapą – 25. UEFA Europos lygos atkrintamųjų varžybų etapą pasiekę klubai gauna bent 33 taškus. Kaip konkrečiai pasiskirsto taškai lemia tokie faktoriai, kaip klubą iš atkrintamųjų varžybų eliminavusios komandos tolimesnė sėkmė, atkrintamųjų varžybų serijos rezultatas ar surinktų taškų skaičius ir įvarčių santykis grupėje.

reitingui įtakos dar jau senokai pamiršti įvykiai. Nepaisant to, kad Madrido „Real“ eilinį kartą laimėjo Čempionų lygą, o 2007-08 metais iš jos iškrito aštuntfinalyje, padidėjęs taškų kraitis dar neleido pralenkti „Barcelona“, be to, į antrą vietą pašoko Miuncheno „Bayern“, kuris prieš dešimtmetį apskritai nepateko į Čempionų lygos atkrintamąsias varžybas, todėl jų taškų kraitis išaugo ženkliau. 

Visgi, kitais metais Madrido „Real“ vien patekimas į Čempionų lygos ketvirtfinalį lemtų pakilimą į pirmą reitingo vietą nepaisant to, kaip pasirodytų konkurentai. 

Į dešimtuką pakilo Turino „Juventus“ ir „Paris Saint Germain“, kurie 2007-08 metų sezone apskritai nežaidė Europos turnyruose, netoli jų ir „Manchester City“ bei Dortmundo „Borussia“ ar „Napoli“ kurių padėtis analogiška. Jų pėdomis ateityje turbūt seks ir „Monaco“, kurie pakilo per 12 pozicijų nepaisant to, jog sezonas nebuvo labai sėkmingas. 

Tuo tarpu „Liverpool“ ir „Roma“ pozicijos netgi pablogėjo – prieš dešimt metų abu klubai taip pat žaidė sėkmingus sezonus, tad jų taškų kraičiai išaugo nežymiai. 

Skirtingai negu „Liverpool“ ar „Roma“, sėkmingas sezonas padėjo savo pozicijas pagerinti tokiems klubams kaip „Salzburg“, kuris iš 60 vietos pakilo į 45-ąją. Smarkiai į viršų palypėjo ir Pilzeno „Viktoria“, „Astana“, „Qarabag“, San Sebastijano „Real Sociedad“, „Rijeka“, „Nice“, Belgrado „Crvena Zvezda“.

Iš TOP 30 iškrito Milano „Inter“, kurio pozicijas smukdo užsitęsęs periodas be Čempionų lygos.

Iš naujų klubų aukščiausiai – į 110 vietą pakilo „Leipzig“.

Vieną stambiausių kritimų patyrė retokai Europos turnyruose žaidžianti Madrido „Getafe“, kuri iš 97 vietos nukrito į 174-ąją, 73 pozicijas prarado „Helsingborg“. 

 

Būrimas iš kavos tirščių arba kas taps pasaulio čempionais?

Grupių etapo prognozės jau paskelbtos, o dabar belieka paspėlioti, kaip galėtų susiklostyti pasaulio futbolo čempionato atkrintamųjų varžybų kovos, jeigu visos ankstesnės prognozės išsipildytų. 

 Aštuntfinaliai

Egiptas-Ispanija

Ne, aš dar neišprotėjau ir nepradėjau manyti, kad Ispanija yra silpnesnė už Egiptą. Bert kas jums įkalė į galvą klišę, kad visi laimi stipriausieji. Ispanija turi viską, ko reikia fiasko: nepatyrusį trenerį, kuris iki šiol sėkmės yra pasiekęs tik su jaunimu ir komandą, kuri išgyvena kartų kaitą ir nesėkmingai pasirodė jau dviejuose turnyruose iš eilės. Egiptas turi viską, ko reikia sensacijai: ryškiausią šioje poroje asmenybę, patyrusį trenerį, kuris žino ką reiškią Čempionų lygos finalai ir disciplinuotą sudėtį. Kodėl staigmena negalėtų įvykti? Kodėl Mohmedas Salahas negalėtų atkeršyti Sergio Ramosui? 

Prancūzija-Kroatija

Prieš čempionatą Didier Deschamps susilaukė daug kritikos dėl to, kokius žaidėjus pakvietė į rinktinę. Ar sprendimai teisingi, turbūt parodys pirmas aukščiausio lygio mūšis, o toks jis tikrai bus. Lauktų labai įdomi dvikova – itin varžovų žaidimą gebanti išardyti prancūzų saugų linija prieš vieną kūrybingiausių pasaulyje Kroatijos saugų liniją. Nors prancūzams tai nebūtų lengvas pasivaikščiojimas, bet jie tokių iššūkį turbūt įveiktų. 

Portugalija-Urugvajus

Jeigu norite įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti rungtynės, susiraskite 2014 metų Kolumbijos ir Urugvajaus akistatos aštuntfinalyje įrašą. Bekompromisė uždaro stiliaus kova. Tiek Oscaras Tabarezas, tiek Fernando Santosas yra žmonės, kurių prioritetas – savų vartų saugumas. Ir vienas, ir kitas turi pakankamai gerų griovėjų saugų linijoje, kad varžovus įveltų į nervingą ir uždarą mačą. O tokius mačus, kaip matėme EURO 2016 laimi portugalai. 

Argentina-Danija

Argentiniečiai netgi galėtų sirgti už Daniją. Jiems tai turbūt parankesnis varžovas negu Peru. Pirmiausiai dėl to, jog Danija tikrai ne iš tų komandų, kurios žaidžia pragmatišką futbolą. Bent jau nuo Morteno Olseno laikų vyrauja futbolo romantika, o ne gynybinis futbolas. O žaisti žaidimą kas daugiau įmuš prieš Argentiną beveik neįmanoma. Be to, Danijos rinktinės Achilo kulnas yra atraminiai saugai, o be gero jų žaidimo sunku tikėtis laimėti įsivėlus į gynybinį futbolą. 

Brazilija-Meksika 

Brazilus turėtų kamuoti košmarai prisiminus ketverių metų senumo akistatą su Meksika grupės turnyre, kai jie vos išnešė sveiką kailį, o Guillermo Ochoa išdarinėjo stebuklus. Tačiau panašu, kad G. Ochoa geriausi metai jau yra praeityje, o dabar brazilai yra kūrybingesnė komanda negu prieš ketverius metus ir turi tokių nestandartinių kūrėjų kaip Phillipe Coutinho ar Roberto Firmino. Tad košmaras tikrai nepasikartos. 

Belgija-Kolumbija

Belgai išneš kailį į ketvirtfinalį, bet gerokai apvelėtą ir sužalotą. Jose Pekermanas pajėgus laimėti trenerių dvikovą ir prikurti Roberto Martinezui didelių nemalonumų. Tačiau kai Kolumbija turi tik Jamesą Rodriguezą, o Belgija bent jau tris tokio paties lygio žaidėjus, individualaus talento pergalei užteks. 

Vokietija-Šveicarija

Vokiečiai tikrai labiau norėtų žaisti su šveicarais, nei atlaikyti slavišką serbų gaivalą. Šie varžovai dėkingi, nes daugelis jų žaidžia arba žaidė Bundeslygoje. O ir šiaip paskutiniai didieji turnyrai rodo, kad Šveicarija  kovinga, bet sunkiai atlaiko atkrintamųjų įtampą – tiek prieš ketverius metus kovoje su Argentina, tiek prieš du metus kaunantis su Lenkija tai buvo lemiami faktoriai.

Lenkija-Anglija

Tai bus epinė kova dėl teisės tęsti garbingas savo šalies tradicijas pralaimėti Vokietijai. Ir teisė pralaimėti Vokietijai šį kartą gali atitekti Lenkijai, nors Anglija turi gerokai gilesnes šio reiškinio tradicijas. Kada, jeigu ne dabar, kai šalies futbolo karta užaugo įspūdinga, o Robertas Lewandowkis dar aukštumoje. Po ketverių metų turbūt šalies futbolo padėtis bus dar geresnė, bet tokio aukšto lygio vedlio Lenkija gali ir nebeturėti. 

Ketvirtfinaliai

Egiptas-Prancūzija

Hectoras Cuperis yra pralaimėjęs du Čempionų lygos finalus. D. Deschamps – vieną, bet ir EURO 2016 finalas buvo nesėkmingas. Nė vienas negali pasižymėti sėkmingu darbu su klubais nacionalinėse pirmenybėse. Bet šie du aukštos klasės nelaimėliai šiemet sieks savo situacijas pagerinti. O Prancūzija nėra Ispanija – jie atrodo gerokai mažiau pažeidžiami ir todėl egiptietišką galvosūkį išgliaudys. 

Brazilija-Belgija

Nemažai žaidėjų turbūt matė ir geriau ar blogiau atsimena šių šalių susitikimą 2002 metų pasaulio futbolo čempionato aštuntfinalyje. Tada sėkmė lydėjo Braziliją. Nors dabartinė Belgija yra šviesmečiais geresnė už tą, kurį vyko į Azijos stadionus prieš 16 metų, bet Brazilija talentu nenusileidžia, o patirtimi ir trenerių štabo kvalifikacija belgus lenkia. 

Portugalija-Argentina

Cristiano Ronaldo prieš Leo Messi. Pirmą kartą rinktinių lygmenyje. Ir sėkmė turbūt šypsosis portugalui. Argentina tiesiog turi per daug problemų. Atsižvelgiant į bendrą kontekstą, į tai kokiu sunkiu keliu prasibrauta į čempionatą, kaip kol kas Jorge Sampaoli (kaip ir jo pirmtakai) sunkiai randa būtų suklijuoti šios išties per dešimtmetį talentingiausios Argentinos žaidimą, būtų mažas stebuklas, jeigu sidabro šalis būtų tarp keturių geriausiųjų. Čia jums ne vokiškos problemytės draugiškose rungtynėse. 

Vokietija-Lenkija

2006, 2008 ir 2016 metais šios šalys žaidė didžiųjų turnyrų grupėse. Visus kartus Lenkija nelaimėjo. Ši Lenkijos rinktinė yra viena stipriausių istorijoje. Tiesa, tą patį galima pasakyti ir apie Vokietiją. Tad tai parodo tik vieną dalyką – pergalę vokiečiai pasieks nelengvai. Tačiau pasieks, nes patirtis ir klasė yra jų pusėje. 

Pusfinaliai

Prancūzija-Brazilija

Brazilija vis dar neatsirevanšavo už dvi įsimintinas nesėkmes. Visų pirma – prieš 20 metų vykusio pasaulio futbolo čempionato finalą. Antra, už 2006 m. Pasaulio čempionato ketvirtfinalį. Šių komandų susitikimas papuoštų finalą, bet jeigu abi rinktinės laimės savo grupes, jis įvykti gali nebent pusfinalyje. Lengva nebus, bet brazilai turbūt sugebės priversti prancūzus susimokėti senas sąskaitas.

Portugalija-Vokietija

Didelė dalis Portugalijos sėkmės EURO 2016 buvo tai, jog jie atkrintamosiose varžybose iki pat finalo išvengė susitikimų su turnyro favoritais. Dabar kelias žada būti sudėtingesnis. Istoriškai su vokiečiais sekasi žaisti ne kaip – jie nesunkiai išsiuntė portugalus namo per EURO 2008, lengvai sutriuškino grupės varžybose per paskutinį pasaulio futbolo čempionatą. Prieš vokišką mašiną nebūtų lengva ir šiemet, tad C. Ronaldo ir kompanija turbūt atsilaikyti nepajėgtų. 

Bronzinis mačas

Prancūzija-Portugalija

Bronziniuose mačuose visada esminis faktorius yra motyvacija. Šiuo atveju viskas labai aišku. Prancūzija į Rusiją vyksta aukso, portugalų tikslai kuklesni. Tad jeigu prancūzai sukluptų pusfinalyje, vargu ar jiems labai rūpėtų pasirodymas mače dėl trečios vietos. 

Finalas

Brazilija-Vokietija

2002 metais vokiečiai prieš brazilus krito finale. Prieš ketverius metus pasiekė įspūdingą revanšą pažeminę brazilus prieš jų pačių sirgalius. Visa „kanarėlių“ gerbėjų armija to nepamirš niekada. Sakoma, kad titulą apginti yra sunkiau negu iškovoti. Tačiau Vokietija gali tą padaryti. Ši karta, skirtingai negu brazilų, turi ryškų nugalėtojų mentalitetą. Brazilija jau atprato kovoti dėl pagrindinių trofėjų. Aišku, rezultatas nebūtų 7:1, bet minimaliais tokio mačo favoritais laikyčiau vokiečius.

Pasaulio futbolo čempionato E-H grupių apžvalga

Ketvirtadienį prasidėsiančio pasaulio futbolo čempionato E-H grupėse laukia nemažai įdomaus veiksmo. Šiandien atėjo laikas apžvelgti kovas ir pateikti prognozes. 

 E grupė

Brazilai karaliaus. Dabar šalis galbūt netgi gali lengvai graužtis, jog nepretendavo būtent į šį pasaulio čempionatą – dabartinė šalies rinktinė beveik neturi silpnų vietų. Viena galbūt atsivėrė tada, kai paaiškėjo, kad į čempionatą nevyks Dani Alvesas, galima kelti klausimų ir dėl kuriančių saugų kvalifikacijos, tačiau bendras vaizdas toks, kad sunku būtų laukti, jog Tite auklėtiniai grupės varžybose sulauktų rimtos konkurencijos. Kova dėl antros vietos žada būti kur kas įdomesnė – į ją bus įsitraukę visos kitos trys rinktinės. Favoritais derėtų laikyti šveicarus – nors Vladimiras Petkovičius po karjeros etapo Italijoje yra gražaus žaidimo ir kuklių rezultatų sinonimas, bet aštuntfinalis yra tai, ką ši komanda tikrai gali pasiekti. Komandos branduolys yra labai stabilus, o yra ir keletas naujų talentų, kurie pridės kokybės, ypač gynyboje. Kosta Rika tikrai tikės savo galimybėmis – ketverių metų senumo istorija rodo, jog komandą derėtų vertinti rimtai. Kita vertus, dauguma praėjusio čempionato didvyrių dabar išgyvena mažiau sėkmingus karjeros etapus negu 2014 m., o B. Ruizas ar C. Bolanosas verti ir veteranų etiketės. Serbijos rinktinės šansus labiausiai mažina patirties stoka. Visų pirma – trenerio Mladeno Krastajičiaus kuriam tai pirmas darbas trenerio karjeroje. Derėtų prisiminti istoriją – prieš aštuonerius metus serbų sudėtis atrodė ne mažiau galinga, treniravo rinktinę tuomet garsusis Radomiras Antičius, bet čempionatas susiklostė tragiškai. Vien individualaus žaidėjų meistriškumo, kuriuo serbai lenkia ir šveicarus, ir kostarikiečius, turbūt bus per maža, gali reikti ir disciplinos – bent keletas iš komandos žaidėjų yra tiksiančios bombos, o kiek M. Krastajičius turi autoriteto, spėlioti sunku. 

Prognozė: 1. Brazilija 2. Šveicarija 3. Kosta Rika 4. Serbija

F grupė

Apie tai, kaip silpnai Vokietijos rinktinė atrodė draugiškose rungtynėse prieš čempionatą, galima kalbėti be galo. Bet kam tai rūpi? Į visus klaustukus atsakys jau oficialios rungtynės, o jose vokiečiai vargu ar pasirodys blogiau negu 2006 ar 2010 metais, kai saviškių pasirodymo tauta laukė taip pat su dideliu nerimu, o abu kartus pasiektas pusfinalis. Problemų yra – treneriui nebus lengva nutarti, kas turi būti pagrindinis vartininkas, ką statyti į gynybos širdį su Matsu Hummelsu. Turbūt J. Lowas (nuotraukoje) norėtų ir geresnio kairiojo gynėjo bei centro puolėjo, dėl kurio galėtų būti ramus. Bet galia išliks sukoncentruota saugų linijoje – kūrybine galia Vokietijai turbūt neprilygsta niekas. Bent jau popieriuje. Kova dėl antros vietos bus labai atkakli.m Istorija rodo, kad pasisekti gali Meksikai. Jie jau šeštą čempionatą iš eilės patenka į aštuntfinalį. Žaidėjų resursai tikrai tai leistų padaryti ir šiemet, o Hirvingas Lozano sieks prisistatyti futbolo aukštuomenei – tokio talento Meksika neturėjo senokai. Privalumu gali būti ir fizinės kondicijos – Juanas Carlosas Osorio taiko didelę rotaciją, kuri padeda išlaikyti gerą komandos pasirengimą. Pietų Korėjos pagrindinis ginklas yra Song Heung Minas – po tokio įspūdingo sezono kaip praėjęs, jis turbūt net į Vokietijos starto sudėtį prasibrautų. Sukliudyti žengti toliau gali tai, kad dauguma iš jo bendražygių nėra žaidę klubuose už Azijos ribų. Švedijai vien patekimas į čempionatą po 12 metų pertraukos yra labai didelis laimėjimas. Nuo tada, kai komandos vedliu tapo Zlatanas Ibrahimovičius, švedai to nebuvo pasiekę. Jų sudėtis nepatyrusi, tačiau kupina jaunimo arba vėlai atsiskleidusių žaidėjų, kurie bus motyvuoti pasirodyti pasauliui. Be taškų švedai turbūt neliks, bet patekimui į aštuntfinalį pritrūks patirties. 

Prognozė: 1. Vokietija 2. Meksika 3. Pietų Korėja 4. Švedija 

G grupė

Ši grupė pasižymi tuo, kad rinktines treniruoja bene silpniausi treneriai. Šiame kontekste Roberto Martinezas, kuris yra Belgijos vedlys netgi atrodo geriausias taktikas. Jo komandos visais laikais garsėjo gražiu žaidimu (ir ne tokiais gražiais rezultatais). Atranka įveikta lengvai, bet varžovai ir nebuvo labai sunkiai įveikiami. Komandos branduolys yra įspūdingas – dauguma startinio vienuoliktuko yra savo komandų žvaigždės, tad grupės varžybose vargu ar sulauks didelio pasipriešinimo. Jeigu Anglijai vadovautų labiau patyręs treneris, turbūt taip pat sakytume, kad intrigos dėl antros vietos grupėje išvengsime. Dabar taip drąsiai pasakyti vargu ar galima, nors turbūt kad antroji vieta būtų logiškas scenarijus. Užaugo galinga futbolo karta ir panašaus lygio sudėtį anglai turėjo tik prieš 12 metų. Trūksta tik labiau patyrusio vartininko... Ir Garetho Southgate'o supratimo, kaip tinkamiausiai panaudoti savo ginklus. Pavyzdžiui Dele Alli, kuris sunkiai randą vietą trenerio schemose. Trečias turbūt bus Tunisas – talentingų vidutiniokų kratinys, kur vos keli žaidėjai yra žaidę Europoje ar tai daro šiuo metu. Didžiausia Panamos stiprybė bus treneris Hernanas Dario Gomezas, kuris į pasaulio čempionatą keliauja jau su trečia skirtinga rinktine ir patirtį asistento rolėje, jam tai bus jau penktosios pasaulio pirmenybės. Kaip vyriausiasis treneris jis nė karto neišvyko neiškovojęs pergalės. Panamai, kurios ne visi starto vienuoliktuko žaidėjai į pagrindinę sudėtį prasibrautų net ir Lietuvos rinktinėje, tai būtų svajonės išsipildymas. 

Prognozė: 1. Belgija 2. Anglija 3. Tunisas 4. Panama

H grupė

Nė viena šios grupės komanda nelaikoma čempionato favorite, bet žvaigždžių prisižiūrėsite iki soties – Robertas Lewandowskis, James Rodriguezas ir Sadio Mane žada, kad matysime gražų futbolą. Dėl pirmos vietos grupėje kovos Lenkija ir Kolumbija. Lenkija žibėjo jau per EURO 2016, o dalis tų, kurie tuomet dar tik sėdėjo ant suolo rinktinėje, dabar jau gina pajėgiausių Europos lygų klubų garbę. Tad iš Lenkijos reiktų laukti daug, o per šiuos kelerius metus A. Nawalka įrodė, kad yra tikrai aukštos klasės treneris. Savo sumanumą jam pirmiausiai reikės rodyti kovoje su Jose Pekermano Kolumbija. Šis treneris per savo karjerą du kartus pasiekė pasaulio čempionato ketvirtfinalį. Vertinant Kolumbijos rinktinės galimybes, reiktų pastebėti, jog palyginus su praėjusiu čempionatu Rusijoje, gynybos grandis sustiprėjo, o puolime sumažėjo aukščiausio lygio atlikėjų pasirinkimas, bet komanda pagaliau turės Radamelį Falcao. Senegalo ir Japonijos turbūt laukia tik kova dėl trečios vietos. Afrikiečiai turi asmenybių ir be S. Mane, bet tiek žaidėjams, tiek komandai koją pakišti gali tokio lygio kovų patirties trūkumas. Japonija prieš pat čempionatą parodė duris patyrusiam, bet su Keisuku Honda ir Shinji Okazaki konfliktavusiam Vahidui Halihodžičiui. Šios žvaigždės dabar į Rusiją vyks, bet Akira Nishino vargu ar yra tinkamas žmogus, nes popieriuje Japonija turbūt yra silpniausia komanda, o stebukladariu naujas treneris vargu ar gali būti. 

Prognozė: 1. Lenkija 2. Kolumbija 3. Senegalas 4. Japonija