2006 metais Australija po 32 metų
pertraukos grįžo į pasaulio futbolo čempionatą. Nuo to laiko šalis nepraleido
nė vienų pirmenybių. Rezultatai jose nuolat blogėja – jeigu 2006 m. auksinė
Australijos futbolo karta pasiekė aštuntfinalį, kiti du bandymai peržengti
grupės etapo barjerą nebuvo sėkmingi. Dabartinė šalies futbolo karta tokių
talentų kaip vis dar komandos garbę ginantis Timas Cahillas neturi, bet sieks
to paties – aštuntfinalio.
FIFA
reitingas: 40 vieta
Varžovai
grupės turnyre: Prancūzija, Danija, Peru
Pastarieji čempionatai. Per lemiamus atrankos į 2006 metų pasaulio futbolo
čempionato atrankos etapus Australijai vadovavo Guusas Hiddinkas. Legendinio
olando vedama rinktinė užtikrintai įveikė Saliamono salas, o paskutine kliūtimi
pakeliui į Vokietiją buvo Urugvajus. Abejas rungtynes vienodais rezultatais 1:0
laimėjo šeimininkai, nugalėtojo nepadėjo išaiškinti ir pratęsimas, o
vienuolikos metrų baudinių serijoje šaltesnius nervus pademonstravo „kengūros“.
Pergalė prieš Japoniją bei lygiosios su Kroatija leido užimti grupėje antrą
vietą – pralaimėta tik brazilams. Aštuntfinalyje australai visiškai surakino
Italijos puolimą, bet 95 minutę į jų vartus buvo paskirtas 11 metrų baudinys,
kurią realizavo Francesco Totti, o „kengūroms“ teko krautis lagaminus.
Po
ketverių metų komandą į pasaulio čempionatą išvedė kitas olandas Pimas
Verbeekas. Į Azijos atrankos zoną perkelti australai per aštuonerias rungtynes
pralaimėjimų nepatyrė, praleido vos vieną įvartį ir net penkiais taškais
aplenkė antroje vietoje likusią Japoniją. Pirmenybės prasidėjo nuo beviltiško
pralaimėjimo Vokietijai 0:4. Vėliau sužaista lygiosiomis su Gana, 2:1 palaužta
Serbija, tačiau grupėje pavyko užimti tik trečiąją vietą.
Į 2014
metų pasaulio čempionatą išvedė vokietis Holgeris Osieckas. Komanda iškovojo
tik tris pergales – dvi prieš Iraką ir vieną prieš Jordaniją. Visgi, pavyko
atsilikti tik nuo keturiais taškais daugiau surinkusios Japonijos ir kelialapis
buvo iškovotas. Tačiau neužtikrintas žaidimas lėmė kaitą trenerio poste – Ange
Postecoglou tapo naujuoju vedliu. Mirtininkų grupėje, į kurią Australija pateko
pasaulio čempionate, taškų iškovoti nepavyko, nors rungtynėse su Nyderlandais
Australija pirmavo ir žaidė gražų futbolą. Bet pirmas tris grupės vietas užėmė
Nyderlandai, Čilė ir Ispanija.
Kelias į
2018 m. pasaulio futbolo čempionatą. Nors atrankoje Australija suklupo vos
kartą, kai išvykoje nusileido Japonijai, tačiau net ketverias rungtynes sužaidė
lygiosiomis ir dėl prastesnio įmuštų ir praleistų įvarčių santykio antrą vietą
grupėje užleido Saudo Arabijai. Vos tašku australus aplenkė ir Japonija.
Paskutiniame Azijos atrankos raunde teko varžytis su Sirija. Abejos rungtynės
baigėsi lygiosiomis 1:1 ir tik per namų aikštėje žaistų rungtynių pratęsimą
Timas Cahillas įmušė pergalingą įvartį. Paskutinę kliūtį – Hondūrą, įveikti
pavyko lengviau. Po nulinių lygiųjų išvykoje, namie laimėta 3:1.
Prognozuojama sudėtis.
Žaidėjų klubai
1. „Brighton“
2. „Suwon Samsung Bluewings“ (Pietų Korėja)
3. „Yokohama F. Marines“ (Japonija)
4. Ciūricho „Grasshoppers“
5. „Bursaspor“
6. „Al-Ahli“ (Saudo Arabija)
7. „Huddersfield Town“
8. Birmingemo „Aston Villa“
9. Berlyno „Hertha“
10. Glazgo „Celtic“
11. „Millwall“ (Anglija)
Sudėtyje yra patyrusių aukšto lygio žaidėjų,
tad Australija bus konkurencinga varžovė Peru ir Danijai kovoje dėl antros
vietos grupėje.
Treneris. Bertas van Marwijkas.
66 metų olandas
savo karjerą 1998 m. pradėjo nuo kuklaus Sitardo „Fortuna“ klubo. Su juo
treneris pasiekė Nyderlandų taurės finalą. Ten jis dirbo su vėliau rinktinės
žvaigžde tapusiu Marku van Bommeliu – ši pažintis svarbi dar ir todėl, kad
futbolininkas vėliau vedė trenerio dukrą. Nuo 2000-ųjų keturis sezonus
treniravo Roterdamo „Feyenoord“. Visus kartus klubas iškovojo medalius, bet
didžiausias pasiekimas buvo UEFA Taurės finalas, kuriame nusileista Dortmundo
„Borussia“. Nuo 2004 m. 2,5 sezono stovėjo už „Borussia“ vairo, abu kartus
Bundeslygoje užimta septintoji vieta. 2007-08 m. vienam sezonui grįžo į
„Feyenoord“, su klubu iškovojo šalies taurę. Nuo 2008 m. treniravo Nyderlandų
rinktinę. 2010 metų pasaulio čempionate rinktinė pasiekė finalą, pakeliui
eliminuodama net ir Braziliją. Tačiau paskutinio žingsnio žengti nepavyko –
pratęsime Andresas Iniesta įmušė lemiamą įvartį. EURO 2012 virto nusivylimu –
nepavyko iškopti iš grupės ir treneris pasitraukė. 2013 m. rudenį stojo prie
„Hamburg“ vairo, tačiau nesėkmingas žaidimas lėmė pasitraukimą sezono viduryje.
Nuo 2015 m. dirbo su Saudo Arabijos rinktine, ją išvedė į pasaulio čempionatą,
bet paliko komandą nesutaręs su federacija dėl naujų kontrakto sąlygų. Tačiau į
Rusiją jis vyks su stipresne komanda – A. Postecoglou atsistatydino dėl
nuovargio ir spaudimo, o Australijos federacija pasirinko olandą, kad šis
dirbtų su komanda per pasaulio čempionatą. Sutartis yra trumpalaikė – po
pirmenybių vairą perims Grahamas Arnoldas.
Sidnėjuje
gimęs 27 metų centro saugas jau būdamas 16 metų persikėlė į Europą – jį pakvietė
„Bolton“ klubo akademija. Nors klubas jam siūlė likti, 2010 m. jis persikėlė į
Škotija taip ir nedebiutavęs pagrindinėje komandoje. „St. Mirren“ klube žaidėją
persekiojo traumos, todėl įsitvirtinti nepavyko. 2012 m. grįžo į gimtąjį
Sidnėjų. Su „Western Sydney Wanderers“ du kartus pateko į lygos finalą. Tačiau
labiausiai A. Mooy sužibėjo perėjęs į „Melbourne City“. Čia jis abu sezonus pripažintas
geriausiu komandos žaidėju ir įtvirtino savo, kaip geriausio Australijos saugo
reputaciją. 2016 metais perėjo į „Manchester City“, bet klubas A. Mooy
išnuomavo „Huddersfield“. Tą sezoną fanai jį išrinko geriausiu klubo sezonu
žaidėju, jis pateko į lygos geriausių žaidėjų simbolinę sudėtį, o klubas
iškovojo kelialapį į „Premier“ lygą. Už 8 milijonus svarų „Huddersield“ sutartį išpirko. Futbolininkas
nepražuvo ir „Premier“ lygoje – pirmą įvartį įmušė jau antrame ture. Į rinktinę
futbolininkas kviečiamas nuo 2012 metų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą