Europos atranka į Pasaulio čempionatą: kam atiteks paskutinės vietos?

Klubiniame Europos futbole – pertrauka rinktinėms. Daugelis jų kovos draugiškose rungtynėse, tačiau bus išdalinti ir paskutiniai kelialapiai į pasaulio čempionatą. Bene įdomiausia kova turėtų vykti Europos stadionuose.

Šiaurės Airija – Šveicarija

Čempionatas be Šveicarijos būtų kažkas keisto, nes į didžiuosius turnyrus šiai rinktinei pavyksta prasimušti (su viena išimtimi) nuo pat 2004 m. Dabartinė jų futbolo karta gal ir nėra tokia gera, kokios buvo laukta atsižvelgiant į fantastiškus pasirodymus jaunimo čempionatuose, bet pakankamai stipri, jog šios tradicijos nesulaužytų. Galbūt silpnąja vieta būtų galima laikyti vairininką Vladimirą Petkovičių, kuris per savo karjerą ypatinga sėkme nepasižymėjo. Tačiau jo oponentas Michaelas O‘Neillas nei patirtimi, nei sėkme savo oponento nelenkia, o žaidėjų išteklius turi gerokai kuklesnius. Visgi, kovingų britų nurašyti nereikia – jie atrankos grupėje aplenkė daugiau individualaus talento turinčią Čekiją. Tačiau favoritai šioje poroje labai aiškūs – Šveicarija. 

Kroatija – Graikija

Kroatijos futbolo rinktinę jau ketvirtame iš eilės atrankos cikle turi didelių problemų mėgindama prasimušti į didžiuosius turnyrus, tačiau į juos patenka būtent per atkrintamųjų dvikovų etapą. Tris kartus iš eilės treneriai keičiami pačiame ciklo pabaigoje, kai kyla reali grėsmė, kad traukinys nuvažiuos. Ne išimtis ir šiemet – gelbėtoju tapo Zlatko Daličius (nuotraukoje), didžiąją trenerio karjeros dalį praleidęs Persų įlankos šalyse. Jo oponentas Michaelis Skibbe vos per vieną ciklą įrodė, kad EURO 2016 atrankoje patirtas fiasko buvo trumpalaikis košmaras, o ne ilgalaikės tendencijos. Graikų trenerio biografija gerokai įspūdingesnė – daug metų ugdant jaunuosius Vokietijos talentas, darbas su aukščiausios Turkijos ir Vokietijos lygų klubais, net pačia Dortmundo „Borussia“. Ar Graikijai vėl sėkmę atneš vokietis? Sėkmės reiks daug. Kroatijos rinktinė pagal savo potencialą tikrai yra Europos elite. Graikija – kovingų ir disciplinuotų vidutiniokų rinkinys, kurio pagrindinės žvaigždės yra gynyboje. Tai bus skirtingų futbolo filosofijų susidūrimas, o jame turėtų laimėti tie, kurie turi daugiau talento.

Švedija – Italija

Net jeigu šios šalys būtų susitikę analogiškame atrankos etape prieš 4 metus, kai Zlatanas Ibrahimovičius dar nebuvo pabaigęs savo karjeros nacionalinėje rinktinėje, vis tiek vargu ar intrigos šioje poroje būtų daug. O dabar vikingai dar tik pradeda naują savo etapą, kuriame pirmiais smukiais griežia Emilis Forsbergas ir Victoras Lindelofas. Vargu ar Švedija turėjo perspektyvesnę kartą nuo Henriko Larssono ir Fredy Ljunbergo laikų, tačiau jai subręsti dar reikės nemažai laiko. Jau ir tai, kad atrankos grupėje pavyko sumušti Nyderlandus bei Bulgariją, reiškia labai daug. Giampaolo Ventura nėra Antonio Conte, tad vargu ar tai, kad atrankos grupėje į priekį praleista Ispanija, reiktų vertinti kaip didelę nesėkmę. Galbūt dabartinė Italijos rinktinės versija ir nėra tai, ką matėme geriausio per paskutinius kelius dešimtmečius, bet tai išlieka viena dominuojančių Europos futbolo jėgų, todėl sunku įsivaizduoti, kad švedų jaunimas užkirstų kelią į Rusiją.

Danija – Airija

Danai turi tradiciją į pasaulio čempionatus patekti gerokai dažniau negu į Europos. 2014 m. čempionatą teko praleisti, tačiau šį kartą tikėtina į jį grįžti. Airija gana sensacingai užkirto kelią į pasaulio čempionatą Velsui, tad kovingos britų rinktinės nurašyti lemiamoje dvikovoje tikrai negalima. Už jos vairo – daug patirties Anglijos ir Škotijos „Premier“ lygose sukaupęs Martinas O‘Neillas, dauguma žaidėjų taip pat rungtyniauja dviejuose stipriausiuose Anglijos futbolo divizionuose. Tačiau danai turi vis dar kylančią futbolo žvaigždę Christianą Erikseną ir būrį žaidėjų, rungtyniaujančių pajėgiausiose Europos lygose. C. Eriksenas yra tokio kalibro žvaigždė, jog net individualiai gali lemti rungtynių likimą. Tad danai turėtų į Rusiją keliauti, nors lengva ir nebus.