Vokietijos futbolo
čempionatas baigėsi. Skeptikai pasakys, kad jo baigtis tradicinė – eilinį
čempionų titulą iškovojo Miuncheno „Bayern“. Entuziastai atsakys, kad po labai
ilgos pertraukos titulo likimas sprendėsi paskutiniame ture. Tiesa turbūt yra
per vidurį – intrigos buvo netikėtai daug. Tačiau ji kilo pirmiausiai dėl
prasto „Bayern“ sezono, o ne išskirtinio Dortmundo „Borussia“ pasirodymo. Pristatau
simbolinį vienuoliktuką, didžiausią staigmeną ir nusivylimą.
Vartininkas Peteris Gulacsi „Leipzig“/Vengrija
Kažkada „Liverpool“
atstovavęs vengras šį sezoną įrodinėjo, kad yra vertas pasibelsti į Europos
vartininkų elitą. „Leipzig“ gynyba buvo sėkmingiausia visoje Bundeslygoje, o P.
Gulacsi prie to labai daug prisidėjo.
Gynėjai
Kairysis kraštas Marcelis Halstenbergas
„Leipzig“/Vokietija
Karjeros pradžioje
jam nepavyko įsitvirtinti Dortmunde, o dabar 27 metų gynėjas beldžiasi į
Vokietijos rinktinės sudėtį ir jau spėjo joje debiutuoti. Šį sezoną prisidėjo
prie 9 komandos įvarčių ir buvo svarbus atakų variklis savo krašte.
Centro gynėjai
Ibrahima Konate „Leipzig“/Prancūzija
Sunku patikėti, kad
šiam prancūzui dar tik 19 metų. Nors jis nėra iš šiuolaikiškos puikiai kojomis
žaidžiančių gynėjų kartos, bet savo darbą šį sezoną atlikdavo puikiai ir buvo
pavyzdingai stabilus. „Leipzig“ iš jo daug uždirbs.
Nicklas Sule Miuncheno „Bayern“/Vokietija
Niko Kovačas juo
pasitikėjo labiausiai iš savo centro gynėjų. Nesvarbu kas būdavo jo porininku –
taip pat gerai žaidęs, tik sensacingai mažai minučių gavęs Matsas Hummelsas ar
gerokai suprastėjusią formą demonstravęs Jeromas Boatengas, N. Sule buvo
stabilus ir dažnai gelbėdavo tikrai daug problemų gynyboje turėjusią komandą.
Dešinysis kraštas Joshua Kimmichas Miuncheno
„Bayern“/Vokietija
Dar vienas žmogus,
kuris puikiai jautėsi N. Kovačo schemose. Vien ko vertas faktas, kad šį sezoną
J. Kimmichas atliko net 13 rezultatyvių perdavimų.
Centro saugai
Thiago Alcantara Miuncheno „Bayern“/Ispanija
Sezonas puikus vien
todėl, kad šiemet pavyko išvengti sunkių traumų, kurios neretai kliudydavo
anksčiau. Savo darbą jis atliko puikiai – iš aikštės gilumos „bavarų“ atakoms
diktavo puikiai.
Julianas Brandtas Leverkuzeno „Bayer“/Vokietija
Peteris Boszas J.
Brandtui surado naują amplua. Iki tol retokai aikštės centre žaisdavęs talentas
P. Boszo schemose dažniausiai tapdavo vienu iš trijų centro saugų. Nors nemažai
šį sezoną žaista ir iki šiol labiau įprastose pozicijose – kairiajame arba dešiniajame
krašte, bet būtent žaisdamas centro saugu J. Brandtas žibėjo itin ryškiai. 5
įvarčiai ir 8 rezultatyvūs perdavimai įmušti žaidžiant centre, kai iš viso
vokietis prisidėjo prie 18 įvarčių.
Atakuojantis centro saugas Marco Reusas Dortmundo „Borussia“/Vokietija
Tik savo debiutiniame
sezone M. Reusas sužaidė daugiau minučių Bundeslygoje negu šiemet. Nors
žaidimas aikštės viduryje M. Reusui nebuvo naujiena, bet visgi jį geriausiai
žinojome kaip kairiojo krašto puolėją. Šį sezoną šioje pozicijoje jis sužaidė
vos keturias rungtynes. Daugiau negu 17 įvarčių su geltonais marškinėliais M.
Reusas įmušęs dar nebuvo, o 8 rezultatyvūs perdavimai jam yra antras geriausias
rezultatas per karjerą Dortmunde.
Puolėjai
Kairysis kraštas Filipas Kostičius Frankfurto
„Eintracht“/Serbija
Du kartus komandos,
kurioms serbas atstovavo, iškrito į antrą Bundeslygą. Šį sezoną bene pirmą
kartą karjeroje šalia savęs turėdamas aukšto lygio partnerius, F. Kostičius
sužibo kaip niekada ryškiai. 6 įvarčiai ir 10 rezultatyvių perdavimų yra jo
karjeros Bundeslygoje rekordai.
Dešinysis kraštas Jadonas Sancho Dortmundo
„Borussia“/Anglija
19-metis siautėjo. 12
įvarčių ir 14 rezultatyvių perdavimų. Dabar jo kaina auga kaip ant mielių, o
jau spėjusi pradėti stiprintis „geltonųjų“ vadovybė tikėsis, kad dar pavyks jį
išlaikyti Dortmunde.
Centro puolėjas Robertas Lewandowski Miuncheno
„Bayern“/Lenkija
Tapo rezultatyviausiu
Bundeslygos žaidėju. Sunkiu komandai sezonu jo stabilus žaidimas ir 22 įvarčiai
leido išlikti kovoje dėl aukso ir perlaužti įvykių eigą. O 7 rezultatyvūs
perdavimai yra jo karjeros Miunchene rekordas.
Treneris Bruno Labbadia „Wolfsburg“/Vokietija
„Vilkų“ fanai buvo
spėję truputį primiršti, ką reiškia kovoti dėl vietų Europos turnyruose. Po
ketverių metų jie grįžta į Europą, vedini B. Labbadios. Pernai jis klubą
išgelbėjo nuo iškritimo į antrą Bundeslygą, o šiemet pasiekė dar daugiau.
„Vilkai“ šiemet buvo kovingi ir ne kartą kapstėsi iš sudėtingų padėčių. Jeigu
įmušdavo pirmi, mokėdavo kontroliuoti žaidimą. Buvo stiprūs greitose atakose,
nemažai įvarčių pelnė tolimais smūgiais. Puikiai gynėsi nuo standartinių
padėčių.
Sezono staigmena Diuseldorfo „Fortuna“
Paskutinį kartą
ilgiau negu sezoną Bundeslygoje išsilaikė tolimais 1955-1997 metais. Finišavo
pirmame dešimtuke – 1990 metais. Dabar abu šie dalykai pasiekti. Friedhelmo
Funkelio vyrai nesistengdavo dominuoti. Komanda net ir žaisdama „antru numeriu“
susikurdavo nemažai progų, ypač greitose atakose. O įmušę puikiai žinojo ką
daryti, kad varžovams būtų kuo sunkiau perlaužti rungtynių eigą.
Sezono nusivylimas Gelzenkircheno „Schalke“
Vasarą išvyko Leonas
Goretzka ir Maxas Meyeris. Praradimai, ypač pirmasis, ryškūs. Naujokai
išvykusiųjų tinkamai pakeisti nesugebėjo. Kovą savo posto neteko Domenico
Tedesco, tačiau laikinasis treneris Huubas Stevensas su klubu iškovojo vos dvi
pergales ir „Schalke“ liko vos 14-oje vietoje. Komandą ypač skandino bedantis puolimas.
Be L. Goretzkos klubas dažnai neužtikrintai kontroliuodavo kamuolį. Strigo ir
progų realizacija. Gynyboje netrūko individualių klaidų, pražangų pavojingose
zonose. Varžovų perdavimai gana lengvai skrosdavo linijas. Ypač sunkiai su savo
užduotimis tvarkėsi krašto gynėjai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą