Finalinis 2016/2017 metų Europos futbolo klubų TOP 20

Baigėsi dar vienas futbolo sezonas. Šį kartą reitingo viršūnėje kiek neįprastai įsitaisė šalių vicečempionai, o ne čempionai – „FC Barcelona“ ir „Tottenham Hotspur“. Pristatau Jums TOP 20.
1. (2) (1) FC Barcelona 215 tšk.

Katalonų superklubas šį sezoną laimėjo tik Karaliaus taurę, tad sezonas buvo nuviliantis. Kita vertus, sidabras, o ne auksas Ispanijoje šį sezoną buvo tik sėkmės dalykas – tiek puolime, tiek gynyboje katalonai buvo geresni negu Madrido „Real“, tačiau skirtingai negu karališkasis klubas, stokojo sėkmės. Nuo rudens ją jaukinsis Ernesto Valverde. 
2. (3) (8) „Tottenham Hotspur“ 214 tšk.

„Pentinai“ sužaidė puikų sezoną ir skirtingai negu praėjusį sezoną, parako užteko kone visiems metams, su nedidele duobele jo viduryje. Atsiskleidė nauji lyderiai: nors krašto gynėjus kamavo traumos, beveik nežaidė Erickas Lamela, atsirado naujų lyderių – visų pirma korėjietis Son Heung-Minas. Klubas žengė dar vieną žingsnį į priekį ir kitą sezoną bus tarp realiausių kandidatų į auksą. 
3. (1) (3) Miuncheno „Bayern“ 212 tšk.

Pirmąją Bundeslygos sezono pusę žengė koja kojon su išsišokėliu „Leipzig“. Antroje sezono dalyje visus konkurentus privertė ryti dulkes. Jeigu pirmoje sezono dalyje buvo galima kelti klausimą dėl to, kiek Carlo Ancelotti tinkamas Miuncheno klubui, tai sezono pabaiga įrodė, kad pasirinkimas buvo. Tik teisėjavimas sukliudė sėkmingesnei kampanijai Čempionų lygoje.

4. (4) (29) Londono „Chelsea“ 200 tšk.

Antonio Conte problemų Anglijoje turėjo tik tol, kol sustatė savo turimus žaidėjus į taktinę schemą su trimis gynėjais. Čempionatas laimėtas užtikrintai ir racionaliai – „Spurs“ ir mušė daugiau ir praleido mažiau, tačiau „aristokratai“ buvo stabilesni.

5. (5) (2) Madrido „Real“ 197 tšk.

Laimės džentelmenai. Šį sezoną Ispanijoje apskritai nebuvo klubo, kuris žaistų čempionišką žaidimą. „Real“ visą sezoną rodė savo pažeidžiamumą ir galybę kartų išsigelbėjo paskutinėmis minutėmis. Jie nedemonstravo nei geriausio puolimo, nei geriausios gynybos, klaidų darė ir Zinedinas Zidanas, tačiau puiki forma sezono pabaigoje leidi laimėti viską, išskyrus Karaliaus taurę.

6. (6) (25) „AS Monaco“ 176 tšk.

Jau net ir ši vasara prasidėjo taip, kaip Monake įprasta – lyderių išpardavimu. Vargu ar nuo to naujai iškepti Prancūzijos čempionai susilpnės, patirtis rodo, kad talentus auginančio ir išparduodančio klubo modelis čia yra ištobulintas arti tobulybės. Juk net ir tas pats Kylianas Mbappe sezoną pradėjo ant suolo, o klubas skynė pergales. Be abejo, „Paris Saint Germain“ nukarūnavimas yra mažas stebuklas, tačiau monakiečiai parodė, kad nuo šiol šalis turi du superklubus.

7. (10) (12) „Manchester City“ 169 tšk.

Pačioje sezono pradžioje atrodė, kad Pepo Guardiolos „miestiečiai“ yra geriausiai titulą iškovoti pasiruošusi komanda Anglijoje. Visgi, paaiškėjo, kad dalis vasaros investicijų neatsipirko, o komandos variklis kibirkščiavo, bet neužsikūrė pilnu pajėgumu. Komanda vasarą išgyvens valymą ir bus formuojamas naujas branduolys. Kita vertus, pasižiūrėjus į sezono lyderiu pasus, padėtį šiemet galima traktuoti ir kitaip – klubas išgyvena kartų kaitą ir antra iš eilės kuklus sezonas yra dėsningas.

8. (9) (18) „Liverpool FC“ 158 tšk.

Dalį sezono „Liverpool“ buvo pagrindiniai „Chelsea“ persekiotojai. Tačiau gana trumpas atsarginių suolas, priklausomybė nuo kelių pagrindinių lyderių neleido pasiekti geresnių rezultatų negu tik patekimas į Čempionų lyga. Visgi, komanda gana jauna, Jurgenas Kloppas ir Dortmunde neiškart ėmė skinti titulus. Tačiau neapleidžia mintis, jog kitas sezonas, kai reiks žaisti keliais frontais, gali būti dar vienas nusivylimas.

9. (7) (6) Madrido „Atletico“ 152 tšk.

Sezoną sugadino traumos ir tai, kad vasarą buvo įlieta nemažai šviežio kraujo, tačiau ne visi naujokai kol kas į Diego Simeones schemas įsipaišo. Visgi, „atletai“ ir anksčiau neišvengdavo bangavimų – visgi, lyginant su kitais superklubais, asmenybių čia yra mažiau, tad ir priklausomybė nuo lyderių sportinės formos didesnė. Ambicijas kitam sezonui mažina transferų draudimas, kuris buvo panaikintas tik „Real“, nors įžvelgti esminių skirtumų tarp nusižengimų nėra lengva. Kita vertus, tai padėjo išsaugoti Antoiną Griezmanną.

10. (12) (4) „Paris Saint Germain“ 149 tšk.

Unai Emery prireikė laiko, kad paryžiečių žaidimas būtų toks, kokį jis norėjo matyti nuo sezono pradžios. Visgi, „AS Monaco“ jau buvo paleistas per toli, o Čempionų lygoje pritrūko charakterio. Tenka sutikti, kad trenerio keitimas buvo žingsnis atgal, tačiau Kataro šeichai yra konservatyvūs ir galvų kapojimo nebus.

11. (13) (11) „Napoli“ 149 tšk.

Vienas geriausių sezonų klubo istorijoje kalbant apie žaidimo kokybę. Atakuojančio potencialo klubui gali pavydėti net kai kurie superklubai, o reikia nepamiršti, jog po įspūdingo sezono starto į gerą formą taip ir negrįžo Arkadiuszas Milikas. Tad kitą sezoną komanda bus dar stipresnė, fantastišką ketvertą turėtų pavykti išsaugoti.

12. (19) (10) Londono „Arsenal“ 147 tšk.

Jeigu keli sezonai prieš tai teikė vilčių dėl klubo ateities, šį sezoną po kelių dešimtmečių pertraukos „artileristų“ nematysime Čempionų lygoje. Arsenas Wengeras savo poste lieka. Tai reiškia du dalykus – proveržio turbūt nebus, tačiau galbūt lyderius ir bus paprasčiau išsaugoti, nes jie prancūzų itin gerbia. Viltys? Be Čempionų lygos bus lengviau vietos fronte, o sezono pabaigoje A. Wengeras parodė lankstumą pereidamas prie schemos su trimis gynėjais, kuri veikė nepriekaištingai.

13. (8) (9) Turino „Juventus“ 145 tšk.

Galutinė vieta gana žema, bet tai lėmė faktas, kad patekusi į Čempionų lygą ir turėdama saugią persvarą „Serie A“, „senoji senjora“ įjungė žemesnę pavarą ir nemažai taškų pabarstė lygioje vietoje. Visgi, kalbant apie sezono brandą, tai buvo turbūt geriausieji metai nuo „Calciopoli“ laikų. Visgi, Čempionų lygos kampanija parodė, jog saugų linija dar neatitinka tokio lygio, kokio reikia norint laimėti titulus – trūksta griaunamosios jėgos – jos prieš dvejus metus komanda su Arturo Vidaliu ir Pauliu Pogba turėjo netgi daugiau.

14. (14) (13) „AS Roma“ 142 tšk.

„Romėnų“ standartais sezonas geras – išvengta Čempionų lygos atrankos, žaistas geras atakuojantis futbolas, pasaulis prisiminė, kad Edinas Dzeko yra geras puolėjas. Visgi, „AS Romai“ pabodo žemesnės prabos medaliai ir vasarą jau įvyko ir dar laukia gana daug pokyčių.

15. (15) (5) Dortmundo „Borussia“ 136 tšk.

Po praėjusios vasaros atrodė, kad šie metai gali būti Dortmundo metai. Buvo suburta jauna, alkana, tačiau jau dabar aukščiausios klasės komanda. Visgi, „geltonieji“ taip ir neatrakino savo potencialo, paaiškėjo, kad atmosfera rūbinėje buvo netikusi. Tikėtina, kad vasarą netekčių išvengti neįmanoma, o Peteris Boszas atrodo gana prastas pasirinkimas trenerio postui. Nors ateinantį sezoną „prūsus“ turbūt dar vertinsime kaip superklubą, bet norint juo iš tiesų būti, reikia parodyti gerokai daugiau.

16. (11) (16) „Manchester United“ 134 tšk.

Padėtis kiek primena „Juventus“ – sezono gale visa energija buvo sukoncentruota į Europą, per ten galiausiai ir į Čempionų lygą pavyko patekti. Jose Mourinho sutvarkė gynybą, bet „raudoniesiems“ trūko fantazijos puolime, kur didžiąją dalį naštos nešė Zlatanas Ibrahimovičiaus. Tik po jo traumos J. Mourinho galėjo įsitikinti, kad potencialo netrūksta ir čia. Kiti metai parodys ar J. Mourinho vis dar yra TOP lygio treneris – išteklių yra, tad nepatekimas į TOP 4 tikrai būtų katastrofa.

17. (16) (77) „Hoffenheim“ 130 tšk.

Prieš tai – vos išvengta rungtynių dėl išlikimo Bundeslygoje. Dabar – pasiruošimas Čempionų lygos atrankai. Tad du paskutiniai sezonai skyrėsi kaip diena ir naktis. Visgi trijų tūkstančių gyventojų miesteli šiam šuoliui ruošėsi ilgai – investavo į jaunus talentus aikštėje ir už jos ribų – treneriui Julianui Nagelsmannui dar nėra nei 30 metų. Ne visi lyderiai „kaimiečių“ gretose liks, tačiau gautas solidžias kompensacijas klubas turėtų protingai investuoti.

18. (17) (N) „Leipzig“ 128 tšk.

Be abejo, jie buvo geriausi Europos didžiųjų lygų naujokai, pirmajame rate koja kojon žengę su „Bayern“. Visgi, mesti iššūkį „bavarams“ jie dar tikrai nėra pasiruošę, tačiau sidabras yra įspūdingas pasiekimas. Ilgalaikėje perspektyvoje „Leipzig“ neabejotinai taps superklubu.

19. (18) (22) „Nice“ 117 tšk.

„AS Monaco“ sėkmė nustelbė „Niceׅ“ pelenės istoriją. Tačiau nereiktų pamiršti, jog pietų Prancūzijos klubas buvo netgi atitrūkęs „Ligue1“. Pritrūko ilgesnio atsarginių žaidėjų suolo – sezono antroje pusėje kamavo traumos, tačiau komanda buvo įsimintina ir galinga.

20. (21) (23) „Villarreal“ 112 tšk.

Čempionų lygoje „submarinų“ nebus. Tačiau žaidybine prasme jų sezonas buvo išties geras. Iš vėžių neišmušė ir tai, jog prieš pat sezoną buvo pakeistas treneris. Didžiausią įspūdį paliko gynyba – daugiau įvarčių negu „Villarreal“ praleido ir „Real“, ir „FC Barcelona“.

Lietuvių klubai

25. (23) (37) Romos „Lazio“ 100 tšk.

Marius Adamonis aikštėje nepraleido nė minutės, bet „Lazio“ šie metai buvo išties geri ir tiktai tai, jog ir daugelis konkurentų žengė žingsnius į priekį, sutrukdė rimčiau pakovoti dėl Čempionų lygos. Gynyba ir vartininkai buvo trenerių štabo galvos skausmas, bet visgi M. Adamonio kalibras dar per žemas, kad būtų galima tikėtis, jog jis pretenduos į laiką aikštėje kitą sezoną.

40. (47) (40) „Rennes“ 52 tšk.

Reitingo pozicija per metus nepakito, bet metai buvo sunkesni, trūko Ousmano Dembele. Benoit Costilas nei Edvinui Gertmonui, nei kitiems vartininkams šansų pasirodyti nepaliko ir sėkmingai įrodinėjo, kodėl nuolat figūruoja ir Prancūzijos rinktinės kandidatų sąrašuose. Vargu tikėtis, kad kitą sezoną bus kitaip.

44. (39) (78) Genujos „Sampdoria“ 48 tšk.

Titas Krapikas taip pat aikštėje nebuvo pasirodęs, nors ant suolo (beje, kaip ir kiti Lietuvos vartininkai, išskyrus G. Arlauskį), pasirodydavo net ne epizodiškai. Klubas sezoną užbaigė 11-oje vietoje, o gynyba buvo stiprioji pusė, tad T. Krapikui reiks daug kantrybės norint kilti hierarchijoje.

71. (63) (56) „Watford“ 19 tšk.

Kyla rimtas klausimas, kiek G. Arlausis turi ambicijų. Prošvaisčių dėl jo karjeros mažai – Marco Silva vargu ar keis vartininkų hierarchiją – Heurelho Gomesui 36-eri, tačiau jis vis dar puikios formos ir jo tikrai niekas negalėtų apkaltinti dėl išties prasto sezoną. Visgi, nereiktų stebėtis, jeigu G. Arlauskiui ši padėtis tinka – jis daug laiko prasėdėjo ir ant Kazanės „Rubin“ suolo.