2018 m. balandžio 30 d., pirmadienis

Pasaulio futbolo čempionato dalyvių pristatymas. Japonija: kantrybę pasižyminčių japonų stovykloje – sukrėtimas


Japonija yra tradicinė pasaulio čempionatų dalyvė, tačiau jų kelias dažnai baigiasi gana anksti. Šis kartas turbūt nebus išimtis, nors dėl palankių burtų gali pavykti patekti į kitą etapą. Atrankoje ir draugiškose rungtynėse žaidimas buvo neįtikinantis, todėl tradiciškai kantrybe pasižyminti futbolo valdžia nutarė pakeisti trenerį ir šansą duoti vietos specialistui, o ne patyrusiam Vahidui Halihodžičiui.


FIFA reitingas: 44 vieta

Varžovai grupės turnyre: Kolumbija, Lenkija, Senegalas

Pastarieji pasaulio čempionatai

Į 2006 metų pasaulio futbolo čempionatą Japoniją vedė legendinis brazilas Zico. Atrankoje jie kartą pralaimėjo Iranui ir nesunkiai prasiskynė kelią į pagrindinį turnyrą. Tačiau pirmenybės susiklostė nesėkmingai – tik nulinėse lygiosiose prieš Kroatiją iškovota taškų, į priekį praleista Australija bei Brazilija.

Į 2010 metų pasaulio čempionatą japonus atvedė Takeshi Okada. Atrankoje vėl patirtas tik vienas pralaimėjimas – išvykos rungtynėse prieš Australiją. Čempionate japonai demonstravo puikią gynybą ir įveikę Daniją ir Kamerūną savo grupėje užėmė antrą vietą, į priekį praleidę tik Nyderlandų komandą. Aštuntfinalio rungtynės Paragvajui pralaimėtos tik po 11 metrų baudinių serijos.

Į Braziliją 2014 m. japonai vyko treniruojami Alberto Zaccheroni. Atrankos varžybų grupė laimėta užtikrintai, vienintelis pralaimėjimas patirtas Jordanijoje. Tačiau pirmenybės nebuvo sėkmingos – pralaimėta Dramblio Kaulo Krantui ir Kolumbijai, nulinėmis lygiosiomis baigėsi rungtynės su Graikija ir japonai liko už borto.

Kelias į 2018 m. Pasaulio futbolo čempionatą. Šiame cikle japonai suklupo du kartus – namie pralaimėjo Jungtiniams Arabų Emyratams ir išvykoje Saudo Arabijai. Pirma vieta grupėje iškovota nelengvai – tiek Australija, tiek Saudo Arabija atsiliko vos tašku.

Prognozuojama sudėtis.


Žaidėjų klubai

1. „Metz“
2. Stambulo „Galatasaray“
3. „Southampton“
4. „Kashima Antlers“
5. „Marseille“
6. Diuseldorfo „Fortuna“
7. „Cultural Leonesa“ (Ispanija)
8. „Cerezo Osaka“
9. „Gent“
10. Dortmundo „Borussia“
11. „Koln“

Treneris. Akira Nishino. 


63 metų treneris visą žaidėjo karjerą praleido savo šalies klubuose. Trenerio karjerą pradėjo 1991 m. ir penkerius metus dirbo su U-20 ir U-23 rinktinėmis. „Kawashiwa Reysol“ klubas nepasigailėjo trenerį pasamdę 1998 m. – jau po metų iškovota lygos taurė, iš viso klubui A. Nishino vadovavo tris sezonus. Nuo 2002 m. beveik dešimtmetį vadovavo „Gamba Osaka“ komandai. Su klubu laimėjo visus įmanomus titulus savo šalyje – 2005 m. tapo Japonijos čempionu, o po trejų metų laimėjo net ir Azijos Čempionų lygą. Iki 2018 m. tik epizodiškai dirbo keliuose Japonijos klubuose, o šį pavasarį perėmė nacionalinės rinktinės vairą.


Žvaigždė. Shinji Kagawa. 



29 metų atakuojantis saugas su profesionaliu klubu – „Cerezo Osaka“ pirmą sutartį sudarė būdamas 17 metų. Jis tapo pirmuoju moksleiviu, kuris nebūdamas klubo akademijos narys pasirašė profesionalų kontraktą šalies istorijoje. Nuo 2007 m.  įsitvirtino starto sudėtyje, o 2009 m. tapo rezultatyviausiu antro Japonijos futbolo diviziono futbolininku. 2010 m. vasarą japoną įsigijo Dortmundo „Borussia“. Nepaisant traumos, jau pirmame sezone jis įsitvirtino klubo starto sudėtyje ir net pateko į simbolinį geriausiųjų vienuoliktuką, o „geltonieji“ tapo Vokietijos čempionais. Antrame sezono jis dar kartą tapo Vokietijos čempionu, o vasarą pakėlė sparnus į „Manchester United“. Čia per du sezonus jis įmušė tik 6 įvarčius ir nors tapo „Premier“ lygos čempionu, klube neįsitvirtino. 2014 m. grįžo į Dortmundą ir čia vėl nuolat yra tarp svarbiausių komandos žaidėjų. Į nacionalinę rinktinę kviečiamas nuo 2008 m. 



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą